Dorybės fenomenas pilietiškumo sampratoje

1. ĮVADAS
Kol egzistuos žmonių bendruomenė, tol bus reikalingos
dorybės, protingi įstatymai ir veiklūs žmonės, kurie būtų
naudingi savo artimiesiems ir gintų jų interesus.
P. Holbachas
Turbūt visiems aišku, kad pagrindinė piliečio pareiga yra deramai elgtis. Pats geriausias, pats deramiausias poelgis- būti doru. Pagrindinės dorybės, kurias žmogus turėtų turėti norėdamas būti doru yra gerumas, žmoniškumas, teisingumas, sąžiningumas, pareigingumas, idėjiškumas, kolektyviškumas, darbštumas, principingumas, drausmingumas, kuklumas, mandagumas ir kt.
Dorybės išreiškia žmogaus socialinę prigimtį, atspindi jo dorovingumo laipsnį. Dorybės, kaip ir ydos, nėra vien atskirų individų charakterio savybės. Jos būdingos ir didesnėms, ir mažesnėms žmonių grupėms, klasėms ir net atskiroms tautoms. Šių savybių atskiras žmogus, kaip tam tikros klasės arba etninės grupės atstovas, įgyja ir paverčia jas patvariais savo charakterio bruožais (V.Žemaičio „Dorovės sąvokos“).
Dorybės nepaveldimos. Jos lemiamos socialinių veiksnių, taip pat formuojamos auklėjant, išsiugdomos aktyvioje gamybinėje bei visuomeninėje veikloje. Dorybės, kaip teigiamos charakterio savybės, formuojasi ir įsitvirtina priešybėje su neigiamomis charakterio savybėmis- ydomis.
Tačiau doros problema tampa vis didesniu šiuolaikinio pasaulio skauduliu. Moralinių vertybių nykimas sąlygoja didėjančius nusikaltimus, narkomaniją, smurtą, prostituciją. Šie reiškiniai kelia nerimą bet kurioje pasaulio šalyje. Lietuvoje jie tampa pagrindiniu diskusijų objektu. Laikraščiai mirga nuo kraupių nusikaltimų aprašymų (nužudomi net svarbūs valstybės tarnautojai), televizija šiurpina smurto ir sekso vaizdais, diskusijos tarp žurnalistų, valstybės veikėjų per keletą minučių virsta konfliktais, stebimais tautos, palikusios prie ekranų.
Mūsų visuomenė, pergyvenusi „šviesų rytojų“, atsidūrė esminių pokyčių ir permainų sūkuryje, kuris, deja, tebesitęsia ir į pabaigą riedant pirmajam nepriklausomybės dešimtmečiui...Įstatymai leidžiami ir keičiami, žmonės nespėja susiorientuoti ir juo labiau laikytis jų. O jaunoji karta? Mokyklą pradėję lankyti jau nepriklausomoje Lietuvoje jaunuoliai mažai kuo tesiskiria nuo tų, kurie gimė, mokėsi ir rengėsi išeiti į pensiją okupuotame krašte... Kodėl taip yra?
Socializavimosi teorija aiškina, kad kiekvienas žmogus pereina tris fazes, norėdamas tapti jau esančios grupės (šeimos, bendruomenės, valstybės) nariu. Augdamas jis pats turi prisitaikyti prie jau egzistuojančios visuomenės taisyklių; tas etapas vadinamas paklusnumu. Vėlesnis procesas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!