Dorovinio auklėjimo problematika

Klaipėda, 2007
Įvadas
Šiuo metu dorinio auklėjimo svarba didėja, nes dėl daugelio priežasčių (idealų kaitos, neigiamų bruožų pasisavinimo, negatyvių socialinių, ekonominių sąlygų ir kt.) visuomenėje dorovės vaidmuo mažėja.
Lietuvoje ir pasaulyje dvasinė krizė sutrikdė žmogaus dvasinio pasaulio raidą. Sparčiai apimanti pavienių žmonių vidų, krizė greitai prasiskverbia ir į aplinką. Gyvendami įvairioje socialinėje terpėje, vaikai gauna nevienodas dorovingumo pamokas. Pedagogai ir psichologai mano, kad vis dėlto asmenybės dorinio ugdymo pamatas yra šeima. Šeimos tvarka reiškia vaikui pasaulio tvarką: joje formuojamos žinios apie dorą, moralę, grožį, gėrį. Turėdami tokį vertybių pamatą, bręsdami vaikai turėtų išmokti priešintis blogiui, įveikti tikrovės prieštaravimus, siekti darnos, puoselėti dorovines vertybes.
Ryškūs visuomenės lūžiai leidžia įsitikinti vertybių perkainojimu: vyksta vienų vertybių devalvacija (nuvertėjimas), o kitų sureikšminimas. Tai ypač akivaizdu tiriant vertybines jaunų žmonių orientacijas. I. Ščilienė (1998) nustatė, kad tirti studentai didžiausią reikšmę skyrė tokioms vertybėms: kūrybai, aktyviam, veikliam gyvenimui, pažinimui (tobulint išsilavinimą), grožiui ir materialiai aprūpintam gyvenimui, nebuvimui jokių buitinių sunkumų.
Kito tyrimo metu (Čiužas, Ratkevičienė, 2000) nustatyta, kad didžiausia vertybe jaunuoliai laiko šeimą (68%) ir darbą (22%). Vertybėmis laikoma ir kultūra bei menas, o visiškai nesidomima politika ir ekonomika. Džiugina tai, kad maždaug dviems trečdaliams respondentų būdinga savianalizė, kurios tikslas saviugda. Įdomu, jog dauguma (90%) apklaustų jaunuolių gerai žino, kokius savo būdo bruožus norėtų ugdytis, tačiau daug mažiau tiriamųjų (10,2%) ką nors konkrečiai daro ta linkme.
Lyginamieji jaunimo vertybių orientacijų tyrimai ( Vertybės permainų metas, 1999) parodė, kad lietuvių jaunuoliai, palyginti su kitų šalių (Estijos, Suomijos, Švedijos ir kt.) jaunuoliais, išsiskiria aukštu turto vertinimu. Vartojimo arba materialiosios vertybės jiems tokios pat svarbios, kaip kai kurios universaliosios – demokratija, solidarumas.
Nurodomos šios priežastys, lemiančios dabartinę dvasinę (vertybių) krizę, kuri vyksta tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje (Armavičiūtė, 2003):
• Dvasinių vertybių krizė kyla iš gyvenimo beprasmiškumo ir trukdo individui susidaryti perspektyvią ateities viziją. Dvasinių vertybių naikinimas, arba dvasinis genocidas, itin nuosekliai vykdytas totalitarinio režimo metu, iškreipė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!