Donkichotiškos asmenybės literatūroje

Donkichotiškos asmenybės literatūroje

Donkichotiškos asmenybės – tai tokios asmenybės, kurias turintys žmonės gyvena fantazijų pasaulyje, svajoja, elgiasi nerealistiškai, kartais net absurdiškai. Šios asmenybės nėra ypatingai mėgstamos, nes jos kai kada kenkia visuomenės ar žmonių gyvenimui. Vis dėlto, literatūroje jos yra vaizduojamos ir joms skiriama nemažai dėmesio. Savo kalbėjime ketinu nagrinėti donkichotiškas asmenybes remiantis Migelio de Servanteso knyga „Išmoningasis Bajoras Don Kichotas Lamančietis“ ir K. Binkio kūriniu „Atžalynas“.

Kaip minėjau donkichotiškos asmenybės dažnai yra smerkiamos, tačiau literatūroje yra daug atvejų, kai tokių asmenybių turėjimas veikėjui suteikia tam tikro žavesio. Puikus to pavyzdys yra lietuvių dramaturgo K. Binkio „Atžalynas“. Šiame kūrinyje susitelkiama ties dvejais veikėjais – Petru ir Jasiumi. Petras yra našlaitis, kuris gyvena su savo dėde, o Jasius yra gabus jaunuolis kilęs iš neturtingo ūkininko šeimos. Viskas prasidėjo nuo to, jog dingo klasės auklėtojo Tijūno 100 litų. Dėl šio įvykio yra apkaltinamas Jasius. Norėdamas išgelbėti draugą, Petras prisiima atsakomybę už dingusius pinigus, nors, iš tikrųjų, jis jų nepavogė. Petras dėl to yra išvaromas iš dėdės namų. Jį vėliau priglobia siuvėjas Žiogas ir išmokina Petrą siūti. Galiausiai auklėtojas atranda pamestus pinigus palto kišenėje. Taigi, sužinoma tiesa – Petras pinigų nepavogė. Kai kiti žmonės sužino Petro situaciją, jis reaguoja itin kukliai. Vaikinas nenori būti laikomas didvyriu ir giriamas. Šis Petro poelgis puikiai apibūdina donkichotiškų asmenybių esmę. Petras nenorėjo, kad įvykis suterštų Jasiaus reputaciją. Toks pasiaukojimas dėl draugo yra kilnus, drąsus ir ryžtingas. Tai rodo, jog Petras yra tikras Jasiaus draugas, kuris nebijo kentėti už nepadarytą nusikaltimą. Verta paminėti, jog taip Petras išsaugoja ir visos klasės garbę, nes jis aukojasi dėl jų gerovės. Taip pat, Petras nėra vienintelis, turintis donkichotišką asmenybę šiame kūrinyje. Kitas donkichotiškas veikėjas šioje knygoje yra auklėtojas Tijūnas. Jis, sakyčiau atskleidžia net daugiau donkichotiškų savybių nei auklėtinis. Mokytojas, vagystei įvykus, netikėjo, kad kažkuris jo mokinys galėtų apvogti savo mokytoją. O kai Petras buvo paskelbtas kaltu, Tijūnas niekada jo nesmerkė ir tikėjo, kad Petras turėjo tam priežastį. Toks auklėtojo elgesys parodo jo geranoriškumą, nuoširdumą ir netikėjimą, kad kažkoks žmogus gali pasielgti blogai, arba pasielgti blogai be priežasties. Dėl šių mokytojo savybių galima teigti, jog jis yra donkichotiško charakterio žmogus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!