Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Dirvožemio užterštumo stebėjimai ir tyrimai iki šiol dažniausiai buvo fragmentinio pobūdžio ir mažai tarpusavyje koordinuojami. Atsižvelgiant į ypatingą dirvožemio svarbą ir [ tai, kad dirvožemis yra aktyviausiai veikiamas litosferos komponentas, o jame vykstantys procesai lemia kitų aplinkos komponentų būklę, šioje aplinkos monitoringo programoje numatyta vientisa bendroji dirvožemio monitoringo sistema. Dirvožemio savybių ir jo užterštumo monitoringo sistema apima miško ir lauko dirvožemių monitoringą.
Nuo 1997 metų šalyje pradėta naudoti naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija (DLK97LT). Ji sudaryta laikantis genetinio principo, ir pagal pagrindinius nurodymus pasaulio dirvožemiams klasifikuoti (ISSS-ISRIC-FAO, 1994) ir yra suderinta su Pasaulio dirvožemių žemėlapio legenda (FAO-UNESCO-ISRIC, 1990). Vykdant dirvožemių monitoringą, tiek miško, tiek lauko dirvožemių tipų ir potipių pavadinimai ir simboliai bus suderinti su naująja dirvožemių klasifikacija. Pavyzdžių paėmimo principas kol kas dėl to nesikeis, o anksčiau surinktus duomenis bus galima interpretuoti tarptautiniu mastu. Ateityje, papildomai naudojant labai gausią šalies dirvožemių tyrimo medžiagą, galimas tam tikras dirvožemių tipų ir dirvožemio skirstymo į atskirus rajonus tikslinimas.
Analizuoti ir aiškinti kokybinių ir kiekybinių procesų raidą, prognozuoti ir kontroliuoti numatomus procesus, nustatyti priemones, užtikrinančias dirvožemių tvarumą.
Pagal tarptautinę JTO EEK miško ekosistemų būklės stebėjimų programą "ICP Forests" nuo 1992 m. 31-oje Europos valstybėje vykdomas miško dirvožemių monitoringas. Lietuvos (arba regioninį) I lygio miško dirvožemių monitoringą nuo 1992 m. atlieka Lietuvos miškų instituto dirvožemio specialistai, vadovaudamiesi tarptautinės "ICP Forests" programos rekomendacijomis. Vykdant Lietuvos miško dirvožemių monitoringą, 1992 ir 1993 m. surinktuose miško dirvožemių bandiniuose nustatyta: pHcaci2, bendrieji N, P, K, Ca ir Mg, mainų H+, K+, Na+, Ca2+, Mg2+ ir A13+, judriosios S, org. C bei bendrieji sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Cu, Zn, Cr, Ni, Fe ir Mn) kiekiai, mainų katijonų imlumas, prisotinimas bazėmis.
Detaliau neigiamus miško dirvožemių pokyčius galima įvertinti tik pakartotinai (kas 5 metai) atlikus tuose pačiuose objektuose - nuolatinio stebėjimo stotyse - surinktų bandinių cheminę analizę. Šis monitoringas bus sudėtingesnio, "ICP Forests" rekomenduojamo H lygio....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!