Oro tarša ir sudėtis

ĮVADAS Oras - tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais. Iš įvairių taršos šaltinių į orą patekusios cheminės medžiagos (tai paprastai vadinama emisija) išsisklaido, dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Vykstant atmosferos valymosi procesams (išplaunant teršalus krituliams arba jiems sausai nusėdant), teršiančios medžiagos priklausomai nuo jų cheminių ir fizinių savybių bei meteorologinių sąlygų įvairiu greičiu, taigi ir įvairiu atstumu nuo taršos šaltinio (nuo keliasdešimties metrų iki tūkstančių kilometrų), nusėda ant sausumos ar vandens paviršiaus. Paprastai skiriamas dvejopas užteršto oro poveikis gyvajai gamtai ar žmogui: - tiesioginis, arba pirminis užteršto oro poveikis per asimiliacijos aparatą, kvėpavimo takus, odą ir pan.; - netiesioginis, arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant (ir visų pirma rūgštinant) dirvožemį bei vandenį. Daugelis didžiausių pastarųjų dešimtmečių ekologinių problemų, pradedant lokaliniais "pramoninio smogo" ir baigiant regioniniais bei globaliniais "rūgščių lietų", "šiltnamio efekto" ir "ozono skylių" reiškiniais, kilo dėl oro užterštumo. J ORO SUDĖTIS Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos; žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.). ORO TARŠA IR ORO TARŠOS ŠALTINAI Oro tarša Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą, taigi ir klimatą. Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja, blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka; yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs daiktai. Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose, gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai. Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro sieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai. Variklių cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios troškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azoto oksidai sudaro smogą. Automobilių transportas Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera. Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą. Degant kurui, j aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino, benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų. Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą, kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų, mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius – ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2 kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagų kiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones bei techninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija. Pramonės įmonės Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai. Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus, stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti. Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių susikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad būtų gaminama be atliekų. Todėl, atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti visas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norint padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų, sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima mažinti valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant pažangias gamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis, nes jis iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamos žaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos. Geriausia derinti abu būdus. Šiltnamio reiškinys Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės. Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru. Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido. Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a. pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiek anglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma. Smogas Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašus smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų: Meksike, Los Andžele, Bankoke, Kaire. Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų albedas. Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to. Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų. Ozono sluoksnis Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Viena iš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyje virš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius. Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguonies sandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonas turi dar vieną silpnai prisijungusį atomą. Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektros mašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamoji smogo dalis. Apie 1960 m. Antarktidoje dirbantys anglų mokslininkai pradėjo matuoti ozono kiekį ozono sluoksnyje. 9 dešimtmečio pradžioje jie pastebėjo nerimą keliantį reiškinį: kiekvieną pavasarį (rugsėjo ir spalio mėnesiais) tiesiai virš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje atsirasdavo skylė. Nuo to laiko skylė ėmė pasirodyti kiekvieną pavasarį ir kasmet vis didėjo. 1988 m. ji aprėpė visą Antarktidą ir pasiekė kai kurias Australijos ir Naujosios Zelandijos dalis. Buvo aišku – ozono sluoksnį kažkas naikina. Nustatyta, kad vienas iš kaltininkų – CFCl junginiai. Ozono skylė atsirado tada, kai imta plačiai naudoti CFCl junginius. 1987 m. 14 didžiųjų pasaulio valstybių susitarė mažinti CFCl junginių gamybą ir naudojimą. Bet iki 1989 m. sausio mėnesio, kai ši sutartis įsigaliojo, CFCl junginiai ėmė ardyti ozono sluoksnį virš Arkties, ozono sluoksnis suplonėjo ir kitose vietose. Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumažės, Žemės klimatas gali atšilti ir sustiprinti šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki 140 metų), taigi ozono sluoksnio problema lydės mus dar daug metų. Laimė, Antarktidos ozono skylė tvyro virš teritorijos, kur gyvena labai mažai žmonių. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus virš kitų vietų, padariniai galėtų būti tokie: Daugiau žmonių susirgimų odos vėžiu ir katarakta, apaktų; Kur kas labiau plistų kai kurios užkrečiamosios ligos; Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų vandenynų mitybos grandinę; Šilumos spąstai Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę. Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiek išsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl) junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams. Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą, lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai pamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu. Mokslininkai randa požymių, rodančių, jog Žemė darosi šiltesnė. Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Yra žymių, kad Pietų pusrutulyje irgi darosi šilčiau. Galimas daiktas, Žemėje dabar yra prasidėjęs vienas iš šiltesnio klimato laikotarpių. Vis dėlto dauguma mokslininkų mano, kad šiltnamio reiškinį skatina žmogaus veikla. Matydami, kas dedasi, mes negalime gintis, kad nesame kalti dėl šio kitimo. Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo padariniai pasaulio klimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils. Pajūrio žemumas užlies vanduo. Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomis ir maloniomis vietomis gyventi. Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jų iškris mažiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl sužaliuoti, o kitos vietos gali virsti dykumomis. Šiltnamio reiškinys Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės. Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru. Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido. Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a. pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiek anglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma. ORO TARŠA LIETUVOJE Kad Lietuvoje nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina skubiai spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas atmosferos taršą mažinančias priemones. Norint reguliuoti atmosferos teršimą iš energetikos ir pramonės įmonių, būtina, atsižvelgiant į ES reikalavimus kuo greičiau užbaigti emisijų normavimo teisinės bazės kūrimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti mažiau taršaus kuro vartojimą bei pažangių gamybos bei teršalų valymo technologijų diegimą. Kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, būtina peržiūrėti aplinkos apsaugos priemonių finansavimo sistemą, įsteigti aplinkos apsaugos investicijų fondą, sukurti palankesnes sąlygas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti.” "1996-1997 m. buvo “parengti pagrindinių ir specifinių priemaišų koncentracijų atmosferos ore standartai ir specifinių pramonės šakų teršalų emisijos normos bei emisijos normas deginimo įrenginiams, šilumos ir energijos gamybos bei transporto emisijos normos.” Lietuva turi gamtos apsaugos įstatyminę bazę. Ji buvo tobulinama atsižvelgiant į ES reikalavimus. Joje reikiamas dėmesys skiriamas ir oro taršai. Kaip prevencinė priemonė yra naudojamas poveikio aplinkai vertinimas. “Taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parengiamos priemonės neigiamam poveikiui išvengti arba sušvelninti, pasirenkami priimtiniausi ekonominės veiklos plėtros variantai. Priimtame Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme bei rengiamuose poįstatyminiuose aktuose numatoma įtvirtinti naujus poveikio aplinkai vertinimo principus, atitinkančius situaciją šalyje bei priderintus prie tarptautinių reikalavimų, įteisintų ES direktyvoje bei Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos. Nauja poveikio aplinkai procedūra turėtų numatyti dideles galimybes dalyvauti visuomenei priimant sprendimus, užtikrinti informacijos viešumą.” “Aplinkos monitoringo sistemai tobulinti artimiausiu metu turi būti įgyvendintos šios priemonės: priimtas aplinkos monitoringo įstatymas ir parengti bei patvirtinti nuostatai, peržiūrėta Valstybinio aplinkos monitoringo programa ir jos metodologija pagal tarptautinius standartus, kad gautus rezultatus būtų galima lyginti su kitų šalių duomenimis, parengti aplinkos kokybės stebėjimo, mėginių paėmimo, analitinių darbų ir duomenų apdorojimo standartai pagal tarptautinius reikalavimus (ISO 14000), atnaujinta lauko stebėjimo ir mėginių paėmimo įranga, laboratoriniai prietaisai, įsigyta duomenų apdorojimo technika bei programinė įranga, peržiūrėtos aplinkos monitoringo stočių vietos, jų įranga. Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti aplinkos stebėjimo postų išdėstymo vietas, parengti įrangos pakeitimo ir tinklo gerinimo planai.” “Gerinant visuomenės informavimą ir švietimą numatoma: sukurti visuomenės informavimo aplinkosaugos klausimais sistemą, atsižvelgiant į rengiamą JTO Europos ekonominės komisijos konvenciją dėl informacijos apie aplinkos būklę skleidimo ir visuomenės dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas, sukurti informacijos aplinkos apsaugos klausimais teikimo visuomenei sistemą, parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ekologinio švietimo srityje programas dėstytojams ir mokytojams, įtraukti ekologinio švietimo ir aplinkosaugos mokymą į visų pakopų mokymo įstaigų programas, organizuoti moksleivių ir studentų mokslinių ir techninių aplinkos apsaugos projektų konkursus, įvairią popildomą ekologinio ugdymo veiklą, parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojams, parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas įmonių ir aplinkos apsaugos objektų specialistams ir kt; parengti ir išleisti leidinius apie aplinkos kokybės, gamtinių išteklių apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą, veiksmus ir jų įgyvendinimą.” “Bendra Lietuvos oro baseino būklė priklauso nuo vietinės taršos šaltinių emisijos ir tolimų užteršto oro pernašų iš kaimyninių valstybių. Be oro užteršimo stebėjimo postų didžiausiuose miestuose ir pramonės centruose, kurie daugiausia parodo vietinių taršos šaltinių poveikį konkretaus miesto ar pramonės centro oro kokybei, Lietuvoje iki 1993 metų nuolat veikė tik viena foninio aplinkos užterštumo stotis, kuri 1980 metais buvo įsteigta Preiloje. Duomenys, pateikiami šiame skyriuje, daugiausia remiasi būtent iš šios stoties gauta informacija. Kaip buvo minėta pirmame skyriuje, 1993 metais Lietuvoje Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos finansinės paramos dėka buvo įsteigtos dar dvi tarptautinius standartus atitinkančios foninės monitoringo stotys; tai sudarys galimybę ne tik kontroliuoti tolimas užteršto oro masių pernašas iš visų kaimyninių valstybių, bet taikant matematinį modeliavimą nuolat teikti informaciją apie oro kokybę įvairiuose Lietuvos regionuose, minėtų stočių duomenis panaudojant modelių verifikavimui ir modeliavimo duomenų koregavimui.” “Numatoma “mažinti teršimą transporto išmetamomis dujomis, mažinti NOx, sieros dioksido, anglies dioksido emisiją iš stacionarių šaltinių, mažinti lakių organinių junginių emisiją iš stacionarių šaltinių, mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą ir emisijas, mažinti teršimą kietomis dalelėmis, mažinti sieros dioksido ir NOx pernašas radioaktyvųjį aplinkos teršimą.” “Pastaraisiais metais Lietuvoje atmosferos teršimas sumažėjo, tačiau problemos (rūgštūs lietūs, ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita), su kuriomis susiduria daugelis valstybių, yra būdingos ir Lietuvai. Pagrindiniai oro teršalų emisijos į atmosferą šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, - transportas, energetika, pramonė. Pateiktame grafike (2 pav.).matyti, kad didžiąją teršalų dalį sudaro emisijos iš transporto-1995 metais apie 70% (palyginti su 1992 m. padidėjo 11 tūkst. t). 1 pav. Teršalų emisijos į atmosferą dinamika iš stacionarių ir mobilių šaltinių. Pagrindiniai emisijos į atmosferą šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, N.Akmenėje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir kt.). 1995 m. iš stacionarių šaltinių išsiskyrė apie 514,7 tūkst. t teršalų, iš kurių apie 152,1 tūkst. t pateko į aplinką. Nors apskritai tarša iš stacionarių šaltinių mažėja, kai kuriose įmonėse, padidėjus gamybai, emisija 1995 m. pradėjo didėti (pvz., Jonavos AB “Achema”, Panevėžio AB “Metalistas”, Kėdainių AB “Fostra” ir kt.). Ignalinos atominėje elektrinėje nuolat kaupiasi radioaktyviosios atliekos. Šiek tiek radioaktyviųjų atliekų susidaro medicinos, pramonės ir mokslinio tyrimo įstaigose bei įmonėse. AE panaudotas kuras saugomas greta reaktoriaus esančiuose baseinuose. Kietosios radioaktyviosios atliekos, susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose. AE yra didžiausias potencialus radioaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje. Radioaktyviosios dujos iš gamybinių patalpų kartu su oru išmetamos į atmosferą. Televizijos ir radijo stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio radijo ryšio sistemos yra elektromagnetinės radiacijos skleidėjai. Lietuvoje yra vietų, kuriose elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną normą.” “Žiemą, kai spusteli šaltukas, oro tarša padidėja ir dėl intensyvesnio kūrenimo šildant namus. Tačiau oro kokybei įtakos turi ir daugelis kitų veiksnių. Pavyzdžiui, taršą gali padidinti gausios šventinės ugnys. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai. Sutinkant naujuosius, 2004-uosius, metus, šalies miestuose oro kokybės tyrimų stotys užfiksavo nedideles teršalų koncentracijas, nes buvo puikios meteorologinės sąlygos jiems išsisklaidyti. Tačiau iškart po vidurnakčio, pradėjus griaudėti fejerverkams ir sproginėti petardoms, kai kuriose stotyse, ypač tose, kurios įrengtos tankiau gyvenamuose rajonuose, buvo užregistruoti trumpalaikiai sieros dioksido, kietųjų dalelių koncentracijų padidėjimai. Kai fejerverkai ir petardų šūviai aprimo, koncentracijos vėl sumažėjo. Tai, pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo skyriaus vyr. specialistės Zitos Šilienės, leidžia daryti išvadą, kad, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, gausios šventinės ugnys gali pabloginti oro kokybę.” “1993 m. iš stacionarių taršos šaltinių išsiskyrė 0.7 mln. tonų teršalų. Iš jų 535.6 tūkst.t, arba 73.8%, sugaudyta ir nukenksminta, o 187.6 tūkst.t teršalų pateko į aplinką. Didžiausias teršalų emisijos į atmosferą šaltinis Lietuvoje, kaip ir anksčiau, yra mobilūs taršos šaltiniai (autotransportas ir kt. žemės ūkio, statybos mašinos, geležinkelis, civilinė aviacija, jūrų ir upių laivynas), su kurių išmetamomis dujomis į atmosferą pateko 401.8 tūkst.t teršalų. Bendrame emisijos balanse mobilių taršos šaltinių emisija sudarė net 68.2% Teršalų emisijos šaltiniai: 1 - mobilūs teršimo šaltiniai - 401.8 tūkst. t., 2 - stacionarūs teršimo šaltiniai - 187.6 tūkst. t. Autotransporto išmetamų teršalų emisija mobilių taršos šaltinių emisijoje 1993 m. sudarė 97.4% (391.2 tūkst.t). Ši emisija, lyginant su 1992 m., padidėjo 11.5% arba 40.2 tūkst.t. Šį padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad papildomai buvo skaičiuojama emisija iš visų mašinų su vidaus degimo varikliais. Teršalų emisijos į atmosferą dinamika. Didžiausią energetikos objektų emisijos dalį sudaro Mažeikių valstybinės termofikacinės elektrinės emisija - 11.1 tūkst.t, Lietuvos elektrinės - 8.0 tūkst.t ir kt. Didžiausią kiekį teršalų - 35.4 tūkst.t - 1993 m. į atmosferą išmetė Mažeikių valstybinė naftos perdirbimo įmonė "Nafta". Palyginti su 1992 m. teršalų emisija į atmosferą dar labiau sumažėjo. Stacionarūs taršos šaltiniai išmetė 25% mažiau teršalų. AB "Akmenės cementas" į atmosferą išmetė 2 872 tonomis mažiau cemento gamybos dulkių, UAB "Kalcitas" kalkių cechas - 1 192 tonomis mažiau klinčių dulkių, Ventos valstybinė statybinių medžiagų įmonė - 1 233 tonomis mažiau kalkių dulkių ir 571 tona mažiau klinčių dulkių, Kėdainių valstybinė gamykla "Gipsas"- 149 tonomis mažiau fosfogipso ir kt. Iš viso kietųjų medžiagų emisija sumažėjo 10.5 t.tonų, arba 37%. Skystųjų ir dujinių medžiagų emisija sumažėjo apie 48 tūkst.t (22%). Iš jų 1400 tonų sumažėjo amoniako emisija, 335 tonomis - vaitspirito, 322 tonomis - metilenchlorido, 300 tonų - metanolio ir kt. Valymo įrenginiuose 1993 m. sulaikyta 149.9 tūkst.t skystųjų ir dujinių medžiagų ir 377.4 tūkst.t kietųjų medžiagų, iš kurių - 92.3%, arba 348.3 tūkst.t grąžinta atgal į gamybą arba realizuota kitiems vartotojams. Daugiau kaip 99% nuo išskirto kiekio sugaudyta aliuminio fluorido, amofoso, superfosfato (Valstybinėje Kėdainių chemijos gamykloje), amonio nitrato (Jonavos VĮ "Azotas") ir cemento gamybos dulkių (AB "Akmenės cementas"). Pagrindinių teršalų - anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx) ir sieros dioksido - valymo įrenginiuose sugaudyta arba sudeginta fakeluose atitinkamai 70%, 64% ir 0.2% nuo technologinių procesų metu išsiskyrusio jų kiekio. Dėl įdiegtų gamtosaugos priemonių emisija į atmosferą sumažėjo ne kaip buvo planuota 11.0 tūkst.t, o tik 0.4 tūkst.t. Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje "Nafta" ir AB "Akmenės cementas" nebaigtos rengti automatizuotos emisijos į atmosferą kontrolės sistemos, įmonėje "Joniškėlio keramika" neoptimizuotas plytų degimo krosnių deginimo procesas ir pan. Valstybinėje įmonėje "Spauda" žurnalų gamybos padalinyje uždaryti du spaudos paruošimo cecho skyriai: giliaspaudės ir cinkografijos. Laikraščių gamybos padalinyje neveikė rinkykla, kur buvo dirbama su spaustuviniu lydiniu iš švino, stibio ir alavo. Laikraščiai renkami kompiuteriais, o žurnalų gamyboje pereinama prie pažangesnio gamybos būdo - vietoj bimetalinių naudojamos "Polychrome" firmos plokštės, kurių technologinis apdorojimas paprastesnis, o visa gamyba ekologiškai švari. AB "Klaipėdos mediena" pradėjo veikti biologinis valymo įrenginys formaldehidui sugaudyti. Kietoms dalelėms sugaudyti daugelyje įmonių pastatyti ciklonai ar kitokie valymo įrenginiai. Bendro emisijos į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kiekio didžiausią dalį sudarė sieros dioksido - 78.3 tūkst.t, anglies monoksido (CO) - 40.7 tūkst.t, angliavandenilių (CxHx) - 27.0 tūkst.t ir azoto oksidų (NOx) - 13.3 tūkst.t emisijos. Bendra pagrindinių teršalų emisija į atmosferą 1993 m. 1979 m.Ženevoje buvo priimta "Tolimų tarpvalstybinių užteršto oro masių pernašų Konvencija" ir vėliau 1985-1991 m. buvo pasirašyti protokolai dėl sieros dioksido, azoto oksidų ir lakių organinių junginių (LOJ) emisijos į orą sumažinimo. Sieros dioksido emisiją į orą iki 1993 m. buvo numatyta sumažinti 30% lyginant su 1980 m., NOx emisija į atmosferą neturi viršyti 1987 m.lygio, o iki 1999 m. LOJ emisiją numatyta sumažinti 30% lyginant su 1988 m. Sieros dioksido emisijos dinamika. NOx emisijos dinamika. Mūsų šalyje pastebimas palaipsnis šių Konvencijoje minimų teršalų emisijos mažėjimas. Lyginat su 1980 m. sieros dioksido emisija sumažėjo nuo 228 tūkst. t iki 83 tūkst. t (63.6%) Azoto dioksido (emisija iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių) - nuo 1987 m. sumažėjo nuo 77 tūkst. t iki 50 tūkst. t (35), o lakiųjų organinių junginių emisija per pastaruosius 4 metus sumažėjo 57.4% (nuo 19.5 tūkst. t iki 8.3 tūkst. t) Angliavandenilių daugiausia yra išmesta Mažeikių rajone - atitinkamai 2.8 tūkst. t, 16.8 tūkst. t ir 27.0 tūkst. t. Šiose emisijose pagrindinis indėlis yra Mažeikių valstybinės naftos perdirbimo įmonės "Nafta" emisijos: NOx - 1.6 tūkst. t, sieros dioksido - 6.2 tūkst. t ir angliavandenilių - 23.8 tūkst. t. Didelis NOx kiekis - 1.7 tūkst. t - į atmosferą išmestas Vilniaus mieste TE Nr.2 Sieros dioksido emisija iš stacionarių šaltinių įvairiuose Lietuvos rajonuose (tonomis). Pagal 1993 metais išmestus NOx ir sieros dioksido kiekius ploto vienetui (ha) taip pat pirmavo Mažeikių rajonas. Jame NOx vienam ha teko 27.7 kg, o sieros dioksido -16.6 kg. Angliavandenilių šio rajono 1 ha buvo išmesta apie 24 kg Vadovaujantis 1987 m. Monrealio protokolu "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimo sumažinimo", Lietuvos įmonėse palaipsniui mažinamas gamyboje naudojamų chlorfluorangliavandenilių kiekis. Nuo 1991 m. jų sunaudojimas sumažėjo 77%. 1991 m. šių medžiagų sunaudota 3830 tonų (1992 m.- 2490 tonų), o 1993 m. sunaudota jau tik 864 tonos. 1348 tonomis mažiau jų sunaudojo AB "Lietuvos buitinė chemija", 29.7 tonos mažiau sunaudojo Mažeikių valstybinė įmonė "Oruva", nors, smarkiai išaugus produkcijos poreikiams NVS šalyse, akcinėje bendrovėje "Snaigė" freonų sunaudojo 40 tonų daugiau negu 1992 metais. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų vartojimo dinamika. Mažiau sunaudojant Monrealio protokolu reguliuojamų medžiagų, mažėjo ir jų emisija į atmosferą. AB "Lietuvos buitinė chemija" ši emisija sumažėjo 69 tonomis, Mažeikių valstybinėje įmonėje "Oruva" - 24.8 tonomis, valstybinėje laivų statykloje "Baltija" - 8.6” “Oro kokybė Lietuvoje priklauso ne tik nuo vietinės emisijos, bet ir nuo tolimų užteršto oro pernašų iš kitų valstybių. Tuo požiūriu Lietuvos geografinė padėtis nėra labai palanki. Esame lyg ir užteršto oro masių kelyje. Juolab kad vyraujantys pietvakarių vėjai pučia nuo labiausiai užterštų centrinės Europos regionų. Tiriant atmosferos užterštumą, oro masių trajektorijų analizė, t.y. oro masės kelio ir trukmės skaičiavimai, padeda išaiškinti teršalų šaltinius ir įvertinti jų indėlį į Lietuvos regioninį atmosferos užterštumą. Tam tikslui kiekvienai dienai suskaičiuotos oro masių trajektorijos. Pagal nueitą kelią iki Lietuvos jos suskirstytos į 5 sektorius: 0-iam sektoriui priskiriamos lokalinės oro masės, t.y., kai virš Lietuvos nusistovėjęs, o kai kada susiformavęs mažas ciklono arba anticiklono centras suteikia galimybę reikštis lokaliniams šaltiniams. 1-ajam sektoriui priskiriamos oro masės, kurios, dažniausiai susiformavusios ties Islandija, praeina virš santykinai švarių ŠV Europos regionų, t.y. per Skandinavijos pusiasalį, Šiaurės, Norvegų ir Baltijos jūras; 2-ajam sektoriui priskiriamos oro masės, keliaujančios nuo Didžiosios Britanijos per Centrinę Europą (Vokietiją, Lenkiją, Čekiją); 3-ajam sektoriui priskiriamos oro masės praeina per Pietų Europą, Ukrainą, Baltarusiją; 4-ajam sektoriui priskiriamos šiaurinės oro masės nuo Špicbergeno, Barenco jūros praeinančios virš Karelijos, Estijos ir Latvijos arba Suomijos; Vidutinis metinis iš kiekvieno sektoriaus atnešamų oro masių dažnumas. Oro masės į Lietuvą daugiausia atkeliauja per pirmąjį ir antrąjį sektorius (beveik po 40%), t.y. per Skandinaviją ir per pramonines Centrinės Europos valstybes. Mažiausias indėlis į Lietuvos atmosferos foninį užterštumą sieros ir azoto junginiais yra Lietuvoje esančių antropogeninių šaltinių (0 sektorius). Šių teršalų didžiausios koncentracijos, matuojant jas tuo pačiu metu rytinėje Lietuvos dalyje (Labanoro girioje) ir Preiloje, buvo didžiausias oro masėse per 2 ir 3 sektorius. Teršiančių medžiagų vidutinės koncentracijos oro masėse iš skirtingų sektorių. Teršiančių medžiagų koncentracijos oro masėse, atkeliaujančiose iš skirtingų sektorių, labai skiriasi. Pagal daugelio metų Preilos stotyje atliktų tyrimų duomenis didžiausios sieros ir azoto junginių, kurie daugiausia sąlygoja rūgščius kritulius, koncentracijos aptinkamos užteršto oro masėse, atkeliaujančiose per trečiąjį ir antrąjį sektorius, t.y. iš Ukrainos ir Vidurio Europos pramoninių rajonų. Santykinis teršalų, atkeliaujančių su užteršto oro masėmis per skirtingus sektorius, kiekis. Įvertinus bendrą pagrindinių teršalų kiekį, atkeliaujantį iš įvairių sektorių matyti, kad beveik pusė jų atkeliauja per antrąjį sektorių (Vidurio Europa), iš kur pučia dažni vėjai ir atkeliaujančiose oro masėse yra didelė teršiančių medžiagų koncentracija. Beveik trečdalis pagrindinių teršiančių medžiagų atkeliauja iš Skandinavijos (1 sektorius), o 3 ir 4 sektorių įnašas yra palyginti nežymus (po 10-15%)”.. [2] “Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais: 1. dulkėmis 2. mikroorganizmais, grybeliais 3. žiedadulkėmis 4. fitvaleksinais 5. balzaminėmis augalų medžiagomis 6. organinių medžiagų irimo komponentais 7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt. Dirbtinės taršos komponentais: pramonės dulkėmis, dūmais ir kt. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.” Oro tarša gali padidėti ir dėl degančių durpynų. 2002 m. vasarą Lietuvoje buvo sausra. Dėl aplink Lietuvos sostinę ir kitose vietovėse durpynų oro tarša net keleriopai viršijo žmonių sveikatai pavojingą ribą. Tada nei šalies Vyriausybė, nei Seimas nesiėmė “veiksmingų žingsnių masinių gaisrų židiniams gesinti ir žmonėms apsaugoti.” Liko nepaminėti trys oro taršos šaltiniai - Savartynuose išsiskiriančios biodujos, elektrosmogą skleidžiantys kompiuteriai ir elektromagnetiniai laukai. ATMOSFEROS APSAUGA Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažu pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai. Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbams ir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingų medžiagų kiekį atmosferoje. IŠVADOS Reikia mažinti elektros ir šiluminių jėgainių taršą racionalizuojant degimo procesus, pereinant prie mažiau taršių kuro rūšių taip pat būtina skatinti kitas konkrečias taršos mažinimo priemones, kurios numatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LRV 1994 m., bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionalinėje programoje, patvirtintoje LRV 1992 m. Naujų jėgainių statybą pradėti tik visapusiškai išnagrinėjus poreikius, juos atitinkančius pajėgumus, kuro rūšis ir apsirūpinimą bei ekologinį priimtinumą, patikimumą ir saugumą. Reikia užtikrinti ekologinį saugumą visam likusiam RBMK tipo reaktorių darbo laikui Ignalinos AE. Pramonėje - orientuotis į mažaatliekę, mažiau taršią gamybą, gamtos ir energetinių išteklių taupymą bei ekologiškai švarios produkcijos gamybą. Miškų ūkyje - užtikrinti racionalų medienos naudojimą. Orientuojantis į medienos gaminių eksportą, palaipsniui atsisakyti žaliavos eksporto. Skatinti malkinės medienos (kaip vietinio atsikuriamojo biokuro) platesnį naudojimą. Didinti bendrą šalies teritorijos miškingumą, įveisiant miško želdinius žemės ūkiui netinkamuose plotuose, pirmiausia pažeisto agrokraštovaizdžio ir gamtinio karkaso teritorijose. Transporto srityje - palaipsniui pereiti prie ES reikalavimus atitinkančių degalų naudojimo, sukurti šalyje nepriklausomą degalų kokybės kontrolės sistemą, diegti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, visiškai atsisakyti etiliuoto benzino, skatinti alternatyvaus kuro naudojimą, visuomeninio transporto plėtotę, racionaliai išdėstyti kelius ir gatves, kartu įgyvendinant aplinkosaugos priemones, didžiuosiuose miestuose diegti racionalaus eismo organizavimo ir kontrolės sistemas bei kitas priemones numatytas valstybinėje programoje "Transportas ir aplinkos apsauga". Komunaliniame ūkyje - nedelsiant parengti naują komunalinio ūkio modelį, pagrįstą principu "teršėjas (vartotojas)" moka, konkurencija, veiklos ekonominiu skatinimu, komunalinių bei atitinkamų pramonės įmonių suinteresuotumu aukšta ekologine kultūra. Pirmiausia reikia: pagerinti gatvių bei bendrojo naudojimo želdynų priežiūrą ir apsaugą miestuose ir miesteliuose. LITERATŪRA 1. LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJA. VEIKSMŲ PROGRAMA. Vilnius, 1996 m., interneto svetainė http://www.am.lt/LSP/files/AA-strategija.doc LIETUVOS GAMTINĖ APLINKA. [interaktyvus}, prieiga per internetą prieš metus laiko buvo www.neris.mii.lt 2. Oro taršą gali padidinti ir šventinės ugnys. [interaktyvus}, prieiga per internetą http://monitoring.press.lt/docs/LRAM/348566BD.doc 3. SAULĖ. {interaktyvus}, prieiga per internetą http://info.kmu.lt/sveikas/aplinka/saule.htm 4. Gediminas Vagnorius. Viešas kreipimasis į Vyriausybę “Dėl pavojingos žmonių sveikatai oro taršos Vilniuje ir antikrizinių priemonių” 2002 09 10 {interaktyvus}, prieiga per internetą http://www.nks.lt/main.htm. 5. E.Linkevičius “Ekologijos pagrindai X klasei”, Kaunas “Šviesa”, 1997 m. 6. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas”, Talinas “Koolibri”, 1996 m 7. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!