Dirvožemio derlingumas ir užterštumas bei jo poveikis socialinei aplinkai

Lietuvoje žemei maitintojai nuo seno skiriamas ypatingas dėmesys ir pagarba. Iš kartos į kartą perduodamos jos dirbimo, pasėlių priežiūros, didelių derlių paslaptys ir tradicijos.
Diduma mūsų dirvožemių pradėjo formuotis maždaug prieš 10 – 13 tūkst. metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui. Tik Lietuvos pietrytinėje dalyje yra daug senesnių, paskutinio apledėjimo nepaveiktų dirvožemių.
Dirvožemio gyvąją dalį sudaro ivairiausių organizmų (augalų, gyvūnų, mikroorganizmų) nuolat kintančios populiacijos bei populiacijų grupės, vadinamos dirvožemio biota.
Nuo XIX a. pabaigos vis labiau pasireiškė neigiamas antropogeninis poveikis dirvožemiui. Nustatyta, kad: dėl augalijos nykimo, dirvožemio išsekimo ir nuovargio sutrinka bioenergetinis dirvožemio rėžimas; tiesian kelius, statant miestus ir kitus objektus, eksplotuojant žemės gelmių turtus, mažėja žemės ūkio naudmenų, daugėja apleistų plotų; dėl technogeninio poveikio kinta dirvožemio cheminės ir fizinės savybės.
Dirvožemio dangą be žemdirbystės dar niokoja pramoninė ir urbanistinė žmogaus veikla. Labiausiai dirvožemis naikinamas kąsant naudingąsias iškasenas atviruoju būdu. Daugelyje šalių didelius plotus užima įvairūs karjerai, nuogriuvos ir terikonai. Lietuvoje pažeistų žemių (dažniausiai išnaudotų žvyro, smėlio, molio ir durpių karjerų) plotas viršija 30 tūkst. ha. Eksploatuojant naudingąsias iškasenas, iš žemės gelmių išmetama daug natūraliems gamtiniams procesams trukdančių gruntų ir net toksiškų uolienų.
Daug diskutuojama dėl dirvožemyje esančių teršalų leistinų ribinių koncentracijų dydžio, nes dirvožemio organizmai labai jautriai reaguoja į cheminį užterštumą. Teršalai veikia ne tik dirvožemio biotą, bet ir jos tarpusavio ryšius. Todėl iš šių pokyčių galima spręsti apie dirvožemio užterštumo laipsnį, bei jo gebą apsivalyti nuo teršalų. Leistina ribinė teršalų koncentracija neturi pažeisti dirvožemyje vykstančių biologinių procesų pusiausvyros.
Tręšiant dirvožemį miestų nutekamųjų vandenų dumblu, labai svarbu žinoti, kokia yra jo kokybė. Svarbiausias kriterijus, nusakantis dumblo kokybę, - leistinaribinė sunkiųjų metalų koncentracija.
Dirvožemis – viršutinis, purusis Žemės plutos sluoksnis, kuris aprūpina augalus maisto medžiagomis ir vandeniu, tai yra geba duoti augalų derlių.
Dirvožemio susidarymas – labai lėtas, ilgas ir sudėtingas procesas. Derlingam sluoksniui susidaryti reikia kelių tūkstančių metų. Lietuvos sąlygomis per metus susidaro 0,1 mm storio dirvožemio sluoksnis. Vidutinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!