Dirvožemis ir dirvožemio teršimas

Dirvožemis - itin sudėtingas ir nuolat besivystantis aplinkos komponentas. Jo danga dabartinės Lietuvos teritorijoje pradėjo formuotis maždaug prieš 9-10 tūkstančių metų ir tik pietrytinėje dalyje aptinkami daug senesni, paskutiniojo apledėjimo nepaveikti dirvožemiai. Svarbiausi dirvodaros veiksniai yra klimatas, augalija, gyvūnija ir žmogaus ūkinė veikla.
Į neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį dirvožemiui ir kitiems aplinkos komponentams, visų pirma paviršiniams ir gruntiniams vandenims, iki šiol buvo neatsižvelgiama. Kaip jau buvo nurodyta 1 skyriuje, naujojoje Lietuvos ekologinio monitoringo programoje dirvožemio monitoringas yra gerokai išplėstas. Daugiau dėmesio skiriama ir svarbiausiems žalingiems procesams, susijusiems su žemės ūkio veikla - biogeninių ir toksinių medžiagų nuoplovoms ir išplovoms į paviršinius vandens telkinius bei gruntinius vandenis.
Šiame skyriuje pateikiami apibendrinti pastarojo laikotarpio duomenys apie dirvožemių užterštumą sunkiaisiais metalais bei pesticidų likučiais, mineralinių trąšų naudojimą, jų išplovimą bei biogeninių medžiagų (visų pirma azoto) balansą. Paskutiniame poskyryje pateikiami duomenys apie miškų dirvožemius.
Vienas iš svarbesnių dirvožemio teršimo sunkiaisiais metalais šaltinių yra mineralinės trąšos. Agrocheminių tyrimų centro duomenimis Kėdainių chemijos gamyklos superfosfate kadmio yra 2.75, švino - 14.50, chromo -7.50, nikelio 12.50, vario - 26.25, cinko - 18.25, mangano - 130.0 mg/kg. Dažniausiai iš Baltarusijos gaunamame kalio chloride kadmio yra 3.25, chromo - 5.0, švino - 27.0, nikelio - 20.0, vario - 3.0, cinko - 11.50, mangano - 130 mg/kg. Vadinasi, laikydamiesi vidutinio tręšimo normų, kasmet į dirvožemį įterpiame kadmio 1.1-1.8, chromo - 2.0-3.2, švino - 5.9-10.3, nikelio - 5.0-8.5, vario - 5.7-8.7, cinko - 6.4- 10.2, mangano - 27.8-42.3 g/ha. Tai palyginti nedideli kiekiai, tačiau kadangi sunkieji metalai turi savybę kauptis, jie kelia potencialų pavojų gyvajai gamtai ir žmogui, todėl sunkiųjų metalų kontrolei visame pasaulyje skiriama daug dėmesio.
Pagrindinių Lietuvos dirvožemio tipų tyrimai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijos atokiau nuo stambesnių miestų ir kitų lokalinių taršos šaltinių esančiuose dirvožemiuose paprastai neviršija didžiausių leistinų koncentracijų (DLK).
Sunkiųjų metalų kiekiams labai didelę įtaką daro dirvožemio mechaninė ir mineraloginė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!