Dirvožemis - itin sudėtingas ir nuolat besivystantis aplinkos komponentas

Dirvožemis - itin sudėtingas ir nuolat besivystantis aplinkos komponentas. Svarbiausi dirvodaros veiksniai yra klimatas, augalija, gyvūnija ir žmogaus ūkinė veikla.
Vienas iš svarbesnių dirvožemio teršimo sunkiaisiais metalais šaltinių yra mineralinės trąšos. Kasmet į dirvožemį įterpiame kadmio 1.1-1.8, chromo - 2.0-3.2, švino - 5.9-10.3, nikelio - 5.0-8.5, vario - 5.7-8.7, cinko - 6.4- 10.2, mangano - 27.8-42.3 g/ha. Tai palyginti nedideli kiekiai, tačiau kadangi sunkieji metalai turi savybę kauptis, jie kelia potencialų pavojų gyvajai gamtai ir žmogui.
Vienas iš patvariausių ilgiausiai dirvožemyje išsilaikančių anksčiau vartotų pesticidų buvo DDT. Nors nuo 1970 m. Lietuvoje jis nebevartojamas, dar ir dabar dirvožemyje randama jo likučių.
Dabar didžiausią pavojų aplinkai kelia triazininiai herbicidai ir ypač simazinas bei atrazinas, kurie ne tik neigiamai veikia jautrius kultūrinius augalus, bet ir lieka dirvožemyje.
Kol kas nustatyta tik vieno antropogeninio teršalo, sieros junginių akumuliacija miško dirvožemiuose. Mažiausiai judriąja siera yra prisotinti Pietryčių Lietuvos miškų dirvožemiai. Daugiausia jos yra susikaupę arčiau pramonės centrų, ypač apie Šiaulius, Kėdainius, Jonavą, Elektrėnus ir Vilnių.
Vienas iš didžiausių lokalinių teršimo šaltinių Lietuvoje yra Jonavos "Azotas", kuris teršia atmosferą sieros ir azoto oksidais, amoniaku, o kol veikė nitrofoskos cechas, - ir mineralinėmis dulkėmis.
Prie "Akmenės cemento", kito didelio Lietuvos lokalinio teršimo šaltinio, nors į jo teršalų sudėtį, kaip ir prie "Azoto", įeina sieros dioksidas ir azoto oksidai, dėl cemento dulkių ir pelenų depozicijos gamtinė aplinka yra šarminama. Todėl , nors ir yra padidėję sulfatų bei nitratinio azoto kiekiai, šarmėja miško paklotės ir paviršinis durpės sluoksnis, didėja prisotinimo bazėmis laipsnis. Dėl to yra sumažėjęs hidrolitinis rūgštingumas ir padidėjusi absorbuotų bazių suma, labai sumažėjęs judraus fosforo kiekis.
4.5. Dirvožemio fauna ir jos antropogeniniai pokyčiai
Užterštuose cheminiais junginiais (simazinu, azotu) dirvožemiuose suintensyvėja mineralizacijos procesai, celiuliozės irimas ir sumažėja humuso kiekis dirvožemyje. Tai ypač pavojinga lengvuose, nedaug organinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose.
Mažėjant natūralių gamtinių ekosistemų plotams, skurdėja dirvožemių bestuburių gyvūnų įvairovė, mažėja jų gausumas. Pirmiausia išnyksta ypač jautrios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!