Dirbantis žmogus matomas kaip įrankis, todėl jis pasidaro svetimas kitiems ir sau

Dirbantis žmogus matomas kaip įrankis, todėl jis pasidaro svetimas kitiems ir sau

Remdamiesi apsakymo pradžios fragmentu - prokuristo ir Gregoro bei prokuristo ir Gregoro tevo dialogu, pagrįskite teiginį.

Franco Kafkos - prozininko, fantastinio realizmo atstovo apsakyme “Metamorfozė” galima įžvelgti žmogaus, kaip įrankio išnaudojimą. Teiginį “dirbantis žmogus matomas kaip įrankis, todėl jis pasidaro svetimas kitiems ir sau” galima pagrįsti pasitelkiant dviejų dialogų pagalbą - Gregoro ir prokuristo bei prokuristo ir Gregoro tėvo. Šis epizodas pradedamas tuo, kad tėvas įspėja Gregorą apie prokuristo vizitą ir iškart liepia jam pačiam kalbėti su prokuristu, lyg nusikratydamas šį rūpestį nuo savęs ir lyg pažemindamas Gregorą prideda, kad prokuristas atleis šiam už netvarką. Taip parodoma tėvo nepagarba sūnaus atžvilgiu ir nenoras rūpintis juo. Tėvui vis dėl to pradėjus kalbėti su prokuristu jaučiamas akivaizdus padlaižiavimas, perdėta pagarba, jis labiausiai bijo, kad praras savo finansų šaltinį, todėl stengiasi įtikti ir pradeda perdėtai girti sūnų, lyg jį iš tikrųjų mylėtų. Matomas veidmainiškumas, tėvo kalba teatrališka ir suvaidinta - pradžioje jis sušunka, prašo patikėti prokuristą sūnaus liga, labai detaliai pasakoja visiškai nereikalingas šiuo atveju Gregoro gyvenimo detales, vaizduoja džiaugsmą dėl prokuroro vizito. Toks tėvo ir prokuroro dialogas atskleidžia, kad Gregoras tėvui

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!