Kada žmogus yra svetimas kitiems?

Žmonėms labai lengva atstumti bet ką, kas nepatogu, nenorima, nereikalinga ar nemalonu. Bet kartais atstumti lieka patys žmonės, taip atsiskiria individas nuo visuomenės, mažuma nuo daugumos. Dažnai individas, atsidūręs beviltiškoje situacijoje, paliekamas ne tik aplinkinių, bet net ir artimiausių žmonių, kuriems nepatogu taikstytis su kito žmogaus sunkumais. „Nepritapėliai“ tampa svetimi, o susvetimėjimas veda į vienatvę, kuri gniuždo. Tad iškyla klausimas, kokios priežastys ir kodėl nulemia, kad žmogus tampa svetimas kitiems, ar tai būtų šeimai, gimtinei ar net visam pasauliui.
Individas, kuris nėra naudingas visuomenei, susvetimėja. Vartotojų, kapitalistinėje visuomenėje individo esybė niekam neįdomi ir nerūpi. Viskas sukasi aplink karjerą, pinigus, materiją, tad žmonės tampa tik sociumo mechanizmo dalys, išnaudojami darbuotojai. XXa. pirmosios pusės žydų kilmės austrų rašytojas, egzistencialistas, humanistas ir fantastinio realizmo atstovas, Francas Kafka, kurio kūryba padarė didžiulę įtaką bene viso šimtmečio literatūrai, apie susvetimėjimo visuomenėje temą rašo ir savo novelėje „Metamorfozė“. Gregoras Zamza, pagrindinis veikėjas, išlaiko visą šeimą dirbdamas vienoje įstaigoje komivojažieriumi, keliaujančiu prekybos firmos atstovu. Jaunuolį įkalina buitis: nemėgstamas darbas, laisvalaikio neturėjimas, svajonių apleidimas, santykių su tėvu tragizmas. Vieną rytą jis atsikelia pavirtęs į baisingą vabalą. Vabalas negali nei dirbti, nei uždirbti, todėl greitai Gregoras-vabalas namiškiams tampa našta. Po jo mirties šeima galiausiai lengviau atsipučia, nes pasikeitęs ponaitis Zamza kenkė jų gerovei ir ramiam gyvenimui. Kafka šiuo kūriniu ironizuoja fragmatizmą, miesčioniškumą, egoizmą. Vabalas (Gregoras) – neįgalumo, mažumos simbolis. Tai yra kažkas, ko kiti nesupranta, nemyli, bijo. Žmonės, kurie negali dirbti ar kitaip duoti naudos visuomenės sistemai, tampa našta. Jais reikia rūpintis, skirti laiko ir dėmesio, dėti papildomų pastangų šią mažumą integruoti į „normalų“ pasaulį ir kasdienybę. Apibendrindama galiu teigti, kad ir šiomis dienomis mūsų visuomenėje neįgalūs, „nenaudingi“ žmonės tampa svetimi, tarsi atstumtieji, į kuriuos kaip tik reikia žiūrėti su empatija ir rūpesčiu.
Žmogus, palikęs savo gimtinę, tampa tėviškėje svetimu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!