Diplomatija ir diplomatinė teisė

Diplomatinė teisė atsirado ir vystėsi visų pirma kaip pasiuntinių teisė, tai yra kaip visuma normų, nustatančių pasiuntinio statusą. Tik XX a. pradžioje prasidėjo pasiuntinių teisės virtimas į diplomatinę teisę - į vis labiau visus valstybių oficialius santykius reguliuojančių normų visumą.
Istoriškai konsuliniai santykiai vystėsi kaip santykiai susiję su tarptautine prekyba. Konsulai ilga laiką buvo laikomi kaip išrinkti ar paskirti valstybės pareigūnai, kurie turėjo suteikti pagalbą ir konsultacijas savo pirkliams svetimoje teritorijoje.
Besikuriant valstybėms pradėjo formuotis papročiai, kurie ir lėmė privilegijuotą diplomatų ir konsulų padėtį visuomenėje, jų padėties išskirtinumą. Šis iškirtinumas skatina tarptautinių santykių dalyvių - valstybių draugiškų santykių plėtrą nepriklausomai jų konstitucinės ir socialinės sistemos skirtumų.
Diplomatiniai ir konsuliniai imunitetai bei privilegijos suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Atstovaujant valstybę, veiksmingas funkcijų vykdymas galimas tik visiškai nepatiriant priimančios valstybės nei teisinio, nei moralinio, nei fizinio spaudimo.
Šiais laikais konsulinė teisė betarpiškai susijusi su diplomatine teise, nes konsuliniai santykiai daugeliu atvejų yra diplomatinių santykių sudedamoji dalis1. Todėl siekdamas išnagrinėti šią temą detaliau panagrinėsiu diplomatinių imunitetų ir privilegijų sampratą ir jų taikymą atskirų kategorijų diplomatinės atstovybės darbuotojams, bei pabandysiu atriboti konsulinius imunitetus bei privilegijas.
Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių preambulėje nurodyta, kad diplomatiniai imunitetai ir privilegijos suteikiamos ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad diplomatinės atstovybės, kaip valstybėms atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas, o Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių preambulėje nurodyta, kad konsulinės privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad konsulinės įstaigos veiksmingai vykdytų savo funkcijas jų atstovaujamų valstybių vardu. Jau iš šių ganėtinai panašių preambulių išryškėja išskirtinis statusas diplomatinių atstovybių, kurios “atstovauja valstybes”, prieš konsulines įstaigas, kurios tik “vykdo savo funkcijas jų atstovaujamų valstybių vardu”.
Diplomatinės privilegijos ir imunitetai tai ypatingų nuolaidų, teisių ir pranašumų, suteikiamų diplomatinėms atstovybėms, jų personalui ir kitiems asmenims, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!