Diplomatinės ir konsulinės teisės samprata

Sparčiai vystantis šalių ekonominiam, kultūriniam ir teisniam bendradarbiavimui, vis didesnę reikšmę įgyja tarptautinius santykius reguliuojančios teisės šakos, tarp kurių, turbūt, svarbiausią vietą užima diplomatinė ir konsulinė teisė.
Visų šalių tautos nuo senų laikų pripažįsta diplomatų statusą. Tarptautinės konvencijos dėl diplomatinių santykių, privilegijų ir imunitetų skatina draugiškų santykių tarp valstybių plėtrą nepriklausomai nuo jų konstitucinės ir socialinės sistemos skirtumų. Diplomatinės privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad diplomatinės atstovybės, kaip valstybėms atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas, dėl ko diplomatinė ir konsulinė teisė tampa svarbiu įrankiu vystant šalių tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą.
3. išsiaiškinti kai kurių diplomatinėje ir konsulinėje vartojamų sąvokų reikšmę;
4. išsiaiškinti diplomatinių ir konsulinių darbuotojų funkcijas;
5. išsiaiškinti diplomatų ir konsulinių agentų klases ir kategorijas, jų skyrimo tvarką ir atšaukimo tvarką, vykdomas funkcijas;
6. išsiaiškinti diplomatinių ir konsulinių įstaigų ir pareigūnų privilegijas ir imunitetus, įtvirtintus diplomatinės ir konsulinės teisės šaltiniuose.
Pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įgyvendinti išsikeltus uždavinius bus siekiama pasinaudojant literatūros ir teisės aktų analizės metodais.
Diplomatinės ir konsulinės teisės pagrindai
Diplomatinės ir konsulinės teisės sąvoka ir šaltiniai
Sąvokos diplomatinė teisė ir konsulinė teisė yra labai glaudžiai susijusios, todėl tarptautinės teisės literatūroje jos dažnai yra sutapatinamos.
Diplomatijos terminas atsirado 18 a. Jis suprantamas kaip oficiali valstybės institucijų veikla, įgyvendinant užsienio politiką taikiomis priemonėmis.
Diplomatinė ir konsulinė teisė – tarptautinės teisės normos, nustatančios diplomatinių atstovybių bei kitų nuolatinių ar laikinų valstybės užsienio santykių organų teisinę padėtį ir reguliuojančios jų diplomatinę veiklą.
Diplomatinės ir konsulinės teisės normos nustato diplomatinių atstovybių ir konsulatų teisinę padėtį, funkcijas, diplomatinių atstovų ir konsulų klases, diplomatų ir konsulų skyrimo tvarką, diplomatines ir konsulines privilegijas ir imunitetus, diplomatų ir konsulų pareigas tai valstybei, kurioje jie yra ir kt.1
Diplomatinė ir konsulinė teisė iš dalies apima ir normas, nustatančias prekybos atstovybių teisinę padėtį, funkcijas, kompetenciją, jų personalo privilegijas ir imunitetus.
Vieni pagrindinių diplomatinės ir konsulinės teisės šaltinių yra daugiašalės ir dvišalės sutartys. Svarbiausios jų:
1. 1961...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!