Didvyriškumo samprata skirtingų laikotarpių literatūroje

Manau kiekvienas iš mūsų esame girdėję sąvoką didvyriškumas. Šią sąvoką žmonės suvokia skirtingai. Vieniems tai svarbiausia vertybė, pilietiškumo pagrindas, kitiems didvyriškumas reiškia pagalbą silpnesniam, savų interesų aukojimą dėl kito, treti didvyriškumą tapatina su paprasčiausiu žmogiškumu. Remiantis dabartinu lietuvių kalbos žodynu didvyris tai žmogus, pasižymėjęs savo darbais, žygiais bei šaunumu, o štai didvyriškumas yra visuomeniškai reikšmingos veiklos, žygių atlikimas, reikalaujantis drąsos, atkaklumo ir pasiaukojimo. Visais laikais heroizmas turėjo skirtingą reikšmę. Taigi šiandien norėčiau jums papasakoti apie didvyriškumo sampratą skirtingų laikotarpių literatūroje.
Antikoje didvyriškumas buvo suvokiamas kaip savo laisvės ir gyvybės aukojimas dėl kito individo. Tai galima labai aiškiai pamatyti graikų mite „Prometėjas“. Šis mitas pasakoja apie didingą titaną Prometėją, kuris pavogė iš dievų ugnį ir perdavė ją savo mylimiems žmonėms. Už šį nusikaltimą buvo žiauriai nubaustas Dzeuso. Prometėjas laikomas didvyriu, nes nenusilenkė dievų valiai, neprisipažino klydęs ir nepadarė galo savo kančioms, jis išliko išdidus ir prikaustytas grandinėmis prie uolos, kentė baisius skausmus, taip aukodamas savo laisvę dėl mylimų žmonių. Taip pat herojų pamatome mito pabaigoje. Heraklis pamatęs prirakintą Prometėją ir erelį, draskantį jam kepenis, tuoj pat strėle perverė kraugerį paukštį, sudaužė Prometėją kaustančias grandines ir išgelbėjo garbingąjį titaną nuo kančių. Šis mitas mums parodo kad antikoje didvyriškumas buvo suvokiamas kaip moralinė savybė liudijanti jo moralinį stiprumą. Taip pat šis mitas pastato didvyriškumo sampratos pamatus ir duoda peno tolesniam jos vystymuisi.
Viduramžiuose didvyriškumas buvo išaukštinamas kaip viena svarbiausių vertybių. Heroizmo svarbą pamatome daugelyje viduramžiais parašytų kūrinių. Vienas iš jų tai Žano Bedjė romanas „Tristanas ir Izolda“. Šis romanas pasakoja apie Tristano bei kitu veikėjų didvyriškumą ir beprotišką Tristano ir Izoldos meilę. Šiame kūrinyje didvyriškumas laikomas pilietiškumo pagrindu, o herojais vadinami tie veikėjai, kurie saugo savo šalį nuo priešų, gina ją apsikaustę šarvais ir kalaviju rankoje. Rivalenas, Lonua karalius, sužinojęs, jog prieš karalių Marką sukilo jo priešai, atskuba iš už jūrų tarnauti savo karaliui kalaviju...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!