Deivė Žemyna literatūroje

Žemės ir jos dievybių kultas pas mus, kaip ir kitose tautose, pradėjo formuotis žiloje senovėje, kai žmogus dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių. Žemę jis ėmė garbinti todėl, kad ji davė jam maistą, vaisius. Ją laikė maitintoja, žmonių nešiotoja, motina. Pavasarį ji buvo įsivaizduojama esanti nėščia kaip moteris, reikalaujanti gilios pagarbos. Jos buvo negalima įžeisti, jokiu būdu negalima buvo žemės mušti rykšte ar spjauti ant jos ( jei taip padarydavo, turėjo atsiprašyti kaip žmogaus ). Žemyna buvo teisinga. Nusikaltėlius bausdavo prarydama arba į save nepriimdama.
Žemyna yra gimdanti, auginanti, žydinti ir galop prinokstanti, pasenstanti deivė. Ji saugo ir globoja jauną gyvybę. Žemynos jėga glūdi akmenyje, taip pat kaip ir Laimos, tik ne stačiuose stulpo pavidalo, bet plokščiuose ar plokščiu pavidalu. Visoje Europoje akmenys plokščiu paviršiumi buvo laikomi vaisingumą teikiančiais akmenimis.
Mūsų protėvių tikėjimu, žemė duodanti vaisius tik apvaisinta dangaus sūnaus Perkūno. Todėl pavasarį žemę, kol ji nepajudinta Perkūno, buvo griežtai draudžiama liesti, t. y. arti, akėti, kalti į ją kuolus, nes tada ji liksianti nevaisinga, nieks joje neaugsiąs.
Žemelės apvaisinimas mūsų protėvių buvo siejamas su pirmojo pavasarinio griaustinio dievo palietu vandeniu – lietumi. Tuo metu tariamai išmestam Perkūno kirvukui buvo priskiriama ypatinga vaisingumo galia. Nuo tada žemė tapdavusi nėščia. Todėl pavasarį, po pirmo griaustinio su lietumi, žmonės į žemę žiūrėdavo kaip į nėščią moterį. Tada ji buvo ypač gerbiama ir globojama. Lietuviai, kaip ir kitos tautos, pavasarį griežtai drausdavo mušti Žemę.
Ypač gausu draudimų buvo kovo 25 dieną, kuri žiloje senovėje buvo skirta Žemės deivės pabudimo garbei. Tą dieną drausdavo judinti žemę: neardavo, netverdavo tvorų, neleisdavo daužyti žemės. Jei vasarą pasitaikydavo sausra, manydavo, kad buvo sulaužytas draudimas. Susektą nusižengėlį kaimo bendruomenė bausdavo išgriaudama tą dieną jo užtvertą tvorą, išversdavo kuolus ir panašiai. Rusai nėščios sudievintos Žemės užgavimu laikė net netyčinį žmogaus nugriuvimą, už ką Žemė nukritusįjį susargdindavusi. Žemę buvo draudžiama mušti ne tik jos „nėštumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!