Daugiakalbystė šiuolaikiniame pasaulyje

Šiandieniniame pasaulyje kalbų mokėjimas turi didelę reikšmę žmogaus gyvenimo kokybei. Yra rašytinių šaltinių, kur daugiakalbystė įvardinama kaip vertybė (Mačianskienė, Bijeikienė, Pundziuvienė 2013:75). Vertybės sąvoka, greičiausiai, pasirinkta ne veltui, kadangi gimtosios kalbos ar kitų kalbų mokėjimas atveria žmogui duris į platesnius horizontus, suteikia daugiau galimybių, praplečia akiratį, sudaro palankias sąlygas svetur mokytis, studijuoti ir dirbti. Taip pat kalbų mokėjimas gerina tarptautinius santykius, leidžia geriau pažinti kitas šalis bei jų kultūras, užmegzti daugybę galimų ryšių su kitų šalių žmonėmis.
Daugiakalbystės ar dvikalbystės tema šiandieniniame pasaulyje tampa vis aktualesnė ir dėl nuolat daugėjančių mišrių šeimų, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis. Tokiose šeimose augantys vaikai yra priversti išmokti kalbėti ne viena kalba, nes jų tėvai ir giminaičiai kalba skirtingomis kalbomis.
• į grynąją (koordinuotąją).
Mišrioji dvikalbystė Lietuvoje plačiai tyrinėjama. Šis dvikalbystės tipas priskiriamas kuomet yra pereinama nuo vienos kalbos prie kitos. O grynosios dvikalbystės tipas yra mažiau tyrinėjamas, nes laikomas retesniu. Šis dvikalbystės tipas priskiriamas, kai atsiranda tik specialiose komunikacinėse situacijose, kur kalbos pasidalijusios komunikantais ir pasiskirsčiusios vartojimo sferomis (Zavjalova 2006). Butent šiam, grynosios dvikalbystės, tipui galima priskirti Lietuvoje, ypatingai Vilniuje, susidariusią situaciją. Anot, M. Zavjalovos (Zavjalova 2006), po Lietuvoje vykusios rusifikacijos (priverstinio rusų kalbos vartojimo) likusiems gyventi kitakalbiams (rusams, lenkams) atsirado būtinybė tapti dvikalbiais ir vartoti lietuvių kalbą. Kitakalbių vaikai jau nuo mažų dienų su lietuvių kalba susiduria darželiuose, mokyklose, ją girdėdami ir bendraudami, todėl namuose jie kalba gimtąja kalba, o viešosiose vietose vartoja svetimą kalbą. Būtent toks dvikalbystės vartojimas, kaip teigia M. Zavjalova straipsnyje „Daugiakalbystė Lietuvoje: kalbų vartosena psicholingvistiniu požiūriu“ suformuoja žmogaus sąmonėje dvi atskiras kalbines sistemas su kiekvienos kalbos žodžių asociacijų tinklais.
•
Docentas J. Jonušas straipsnyje „Kalbos, kultūros ir tradicijų komunikaciniai aspektai“ klasikine daugiakalbystės priežastimi įvardina migraciją. Tačiau daugiakalbystės priežastimi gali būti ne vien ši, tai lemia ir nemažai kitų aplinkybių, tokių kaip mišrios šeimos, švietimas, politika ir kt.
Daugiakalbystė švietime
Lietuvos Respublikos ambasadorius prie UNESCO A. Gelūnas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!