Kooperacijos adaptacinė funkcija žmonių ir kitų gyvūnų pasaulyje

Evoliucinės psichologijos teigimu, kiekvienos rūšies atstovo pagrindinis tikslas – perduoti savo genus ateities kartoms. Genetinis artumas yra adaptyvus. Todėl tėvai yra linkę investuoti į genetiškai artimus palikuonius. Žvelgiant į bendruomenes, galime pastebėti, kad tam tikros rūšies gyvūnai ir žmonės turi polinkį padėti negiminingiems grupės nariams elgdamiesi altruistiškai. Tagi, kaip galėtume paaiškinti tokį elgesį remiantis evoliucijos teorijos principais? Reciprokinio altruizmo, brangiojo signalizavimo ir socialinio kontrakto teorijos puikiai paaiškina kooperacijos principus tarp žmonių. Tačiau kyla klausimas, ar jos galėtų paaiškinti gyvūnų bendruomeniškumą? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad kooperacija – tai bendradarbiavimas su grupe, siekiant abipusės naudos. Žmonių pasaulyje galime paskatinti kooperaciją kurdami istorines fikcijas ir taip suvienyti žmones vienam tikslui. Tokiu būdu altruizmas pasireiškia bendradarbiaujant. Tačiau svarbu suprasti išsivysčiusias adaptacijas, kurios padeda atpažinti bendruomenės narius – „sukčiautojus”, kurie gali pasinaudoti kitų grupės narių altruistiškumu, siekant savanaudiškos naudos ir taip gali atnešti nuostolių savo bendruomenei. Sudėtingiau kalbėti apie gyvūnų kooperaciją remiantis brangiojo signalizavimo ir socialinio kontrakto teorijomis. Tačiau įmanoma rasti pavyzdžių, kurie iš dalies atitinka šių idėjų modelius. Todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti 3 teorijas susijusias su kooperacija ir atskleisti jų sąsąjas, skirtumus žmonių ir kitų gyvūnų pasaulyje bei adaptacinę reikšmę.
Visų pirma, reciprokinio altruizmo teorija atskleidžia kooperacijos funkciją kaip adaptacinę. Abipusio altruizmo teorija teigia, kad evoliucijos eigoje išsivystė adaptacijos, kurios verčia padėti negiminingiems individams, suteikiant jiems naudos, kai siekiama gauti pagalbos ateityje iš individo, kuriam buvo padėta. Kitaip sakant, atruistiškumas pasireiškia siekiant bendradarbiavimo ateityje. Nenuostabu, kad laukiniame gyvūnų pasaulyje klęsti žiaurumas, kova už būvį. Norėdami išlikti, jie turi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir imtis saugumo priemonių, skriaudžiant kitos rūšies atstovus, būdais, kurie žmogui galėtų atrodyti siaubingi, neteisingi. Tarkime, beždžionė gali pavogti šuns jauniklį ir prisijaukinti, siekdama iš jo gauti naudos. Tokio tipo situacija puikiai atsispindi dokumentiniame filme „Gyvūnai kaip mes: „Gyvūnų įsivaikinimas”. Dokumentikoje, vyriškos lyties babuinai grobia šuns jauniklius ir prisijaukina kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!