Darni plėtra

Darni plėtra – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje naudojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti plėtrą, tenkinančią žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. [1] Toks darnaus vystymosi apibrėžimas buvo pateiktas aplinkos ir plėtros komisijos, kuriai vadovavo tuometinė Norvegijos aplinkos ministrė Gro Harlem Brundtland, ataskaitoje '"Mūsų bendra ateitis"(1987) naudojamas ir dabar.
Nuo 2005 m. JTO dokumentuose tai įvardijama kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius dalykus.
Plėtra ir apsauga nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, o racionalus gainios išteklių naudojimas yra neaiškinama ne lik ekonominės plėtros, bet ir gamtos apsaugos dalis.
G. H. Brundtland „A Strategy for Sustainable Living“ dokumente buvo suformuluotas pirminis subalansuotosios plėtros indikatorių sąrašas. Su­balansuoto gyvenimo strategija pagrįsta trimis pag­rindinėmis nuostatomis, kurios sutrumpintai skamba taip: [2]
• žmonės nori ir gali ne tik išlikti, bei ir gyventi geromis ir pasiturimomis gyvenimo sąlygomis;
• iki šiol žmonija per mažai rūpinosi aplinka ir neracionaliai naudojo išteklius, todėl atsidūrė ties riba, keliančia pavojų jos pačios išlikimui;
• tolesnė visuomenės plėtra turi užtikrinti, kad ekonominės pažangos vaisiai bus naudojami ne tik paties žmogaus, bet ir aplinkos labui.
Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis formuluojamas taip - pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti dabartinį ES vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius - neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų. ir pernelyg spartaus aplinkos teršimo augimo pavojų.
ES darnaus vystymosi strategijoje numatyta apsiriboti nedideliu pagrindinių problemų skaičiumi ir buvo išskirti šie šeši darnaus vystymosi prioritetai: [4]
Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai: [3]
• Nuosaikus, tarp ūkio šakų ir regionų suderintas ekonomikos vystymas.
• Skirtumų tarp regionų gyvenimo lygio išlyginimas, išsaugant jų savitumą.
• Pagrindinių ūkio Šakų (transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, namų ūkis, turizmas) poveikio aplinkai mažinimas.
• Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.
• Pavojaus žmonių sveikatai mažinimas.
• Pasaulinės klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimas.
• Efektyvesnė biologinės įvairovės apsauga.
• Efektyvesnė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!