Per tūkstantmečius žmonės gerai prisitaikė prie vietinių ekologinių sistemų. Kol mūsų ekonominės veiklos mastai, palyginti su ekologinių sistemų mastais, buvo santykinai nedideli, tiek ekonominėje teorijoje, tiek ir praktikoje galėjome ignoruoti svarbų faktą, kad žmonių ūkis yra įtrauktas bei priklausomas nuo mūsų planetos ekologinių sistemų.
Bet augant civilizacijos galiai, ji pamažu apėmė visą planetą ir joje neliko laisvų, žmogaus neliestų plotų. Tik žmonija šios iš esmės pasikeitusios situacijos ilgai tinkamai neįvertino. Juk maždaug prieš 275 metus prasidėjus pramonės pažangai, ir pramonės revoliucijai sudarius galimybes didžiuliu mastu gaminti produktus pasaulinei rinkai žmonės, įpratę suvokti save kaip gamtos išsivystymo viršūnę, pradėjo įsivaizduoti, kad jie yra pajėgūs sukurti antrąjį "tobulesnį" pasaulį, panaudodami gamtos pasaulį vien kaip statybinę medžiagą savo naujam kūriniui. Toks ilgalaikis Žmogaus ir Gamtos supriešinimas leido žmogui pasijausti nepriklausomu nuo natūralių žemės procesų. Gamta buvo vis labiau verčiama mašina, tarnaujančia visuomenei. XX a. mokslo ir technikos laimėjimai dar labiau sustiprino iliuziją, kad gamtos išteklių ir energetinis potencialas yra neišsenkamas šaltinis vartojimo gėrybių gamybai didinti.
Bet realus gyvenimas privertė suabejoti, ar iš tikrųjų pagrįstas teiginys, jog visuomenė ir žmogus neabejotinai ir vienareikšmiškai žengia visokeriopos pažangos keliu. Juk materialinė gerovė buvo sukurta besaikiai eksploatuojant gamtos išteklius bei sukuriant ekologines problemas ir aplinkos riziką, kuri dėl savo technologinės prigimties gerokai skyrėsi nuo ankstesnės- gamtinės ir žmonių sukeltos rizikos (Beck, 1992). Tai lėmė daugelio augalų ir gyvūnų rūšių sumažėjimą ar net išnykimą, skurdino biologinę įvairovę, sugriovė natūralius gamtinius mechanizmus. Besitęsiantis biosferos teršimas galiausiai labai neigiamai atsiliepė ir žmogaus prigimčiai, mažino jo gyvybingumą bei kūrybinį aktyvumą.
Gamtos pusiausvyra, pasiekta po tūkstančius milijonų metų trukusios evoliucijos, buvo rimtai pakeista paskutinį šimtmetį. Nei viename kitame mūsų santykinai trumpos egzistencijos šimtmetyje, žmonės nepasimokė taip stipriai ir skausmingai iš savo gamtos ignoravimo mastų bei gilumo. Ekonominio augimo klausimai tapo ypač aštrūs, kai per XX a. nepilną šimtmetį labai padidėjus pasaulinei gamybai, aiškiai išryškėjo prieštaravimai...
Šį darbą sudaro 4118 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!