Prostitucija ir ekonominė padėtis moterų atžvilgiu

VILNIAUS UNIVERSITETAS Kauno humanitarinis fakultetas Makroekonomikos referatas “Prostitucija ir ekonomine padetis moteru atzvilgiu” KAUNAS 2007 TURINYS: Ivadas………………………………….....………………………………3 1. Straipsnio “Socialiniai – ekonominiai prostitucijos ir prekybos moterimis aspektai “ analize………………………………………………………………..................………4 2. Nepalanki situacija daro rinkoje…………………………………………………...8 3. Skurdas………………………………………………………………………………8 4. Nepakankamumas profesinio meistriskumo prieinamumas……………………..9 5. Nepakankama pirmo zvilgsnio programos priemoniu ivairove………………….9 Isvados………………………………………………………………………………….11 Literatura………………………………………………………………………………12 Priedai…………………………………………………………………………………..13 1. Nedarbas – Lietuvoje…………………………………………………...13 2. Nedarbas – tai paciu dirbanciuju kalte……………………………….....15 3. Moteru nedarbas Lietuvoje……………………………………………..19 4. Skurdas………………………………………………………………….21 ĮVADAS Temos aktualumas. Viena iš socialinių ir ekonominių problemų Lietuvoje yra prekyba moterimis bei prostitucija. „Prostitucija – tai reiškinys, veikiantis kaip tam tikrų visuomenės problemų indikacija, atskleidžianti socialines, ekonomines, švietimo bei lyčių lygybės problemas ir parodanti, jog tam tikri veiksniai visuomenėje yra kritinės būklės” (Sipavičienė ir kt., 2004, p. 5). Lietuvoje diskusijos apie prostituciją bei prekybą žmonėmis nuolat atsinaujina spaudoje, televizijoje. Mūsų šalyje prostitucija bei sąvadavimas yra uždraustas, tačiau pats sekso paslaugų pirkimas nėra skaitomas nusikaltimu. Lietuvos AIDS centro duomenimis, metinis pelnas iš prostitucijos vien Vilniuje gali siekti apie 50 mln.Lt, o pati prostitucija gali sudaryti net iki 80 proc.viso sekso industrijos verslo (Bazylevas, Žekonis, 2003). Tiek paplitimo mastais, tiek ir pelningumu prostitucijos verslas yra viena iš reikšmingiausių ir labiausiai paplitusių sekso industrijos dalių. Kasmet didėjantis prostitucijos mastas Lietuvoje lemia nuolat kintančios ekonominės ir socialinės sąlygos, nedarbas, šalti santykiai šeimoje, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, nenoras mokytis ir kt. Darbo objektas: prostitucija ir prekyba moterimis. Darbo tikslas: atlikti straipsnio „Socialiniai – ekonominiai prostitucijos ir prekybos moterimis aspektai” analizę bei straipsnyje keliamą problemą palyginti su kitų autorių nuomone. Darbo metodai: analizuojamas J.Moskvinos straipsnis „Socialiniai – ekonominiai prostitucijos ir prekybos moterimis aspektai”, pristatomi kitų autorių bei ekspertų vertinimai ir nuomonė nagrinėjama tema. 1. STRAIPSNIO „SOCIALINIAI-EKONOMINIAI PROSTITUCIJOS IR PREKYBOS MOTERIMIS ASPEKTAI“ ANALIZĖ Straipsnio autorė Julija Moskvina. Verslas, vadyba ir studijos’2002 Prostitucija ir nelegali prekyba žmonėmis mūsų dienomis, anot straipsnio autorės Julijos Moskvinos, tampa vis aktualesnė ir yra socialinė bei ekonominė problema. Autorė pabrėžia, kad visas „prostitucijos formas reiktų vertinti kaip smurtą prieš moteris apraiškas ir jų teisių pažeidimą“. Tiek prostitucija, tiek prekyba žmonėmis yra aktuali nūdienos problema, taip pat sukelia socialines ekonomines pasekmes ir reikalauja greito pasekmių spendimo. J.Moskvina šiuo straipsniu nori atkreipti dėmesį ir apibrėžti socialinius ekonominius prostitucijos ir prekybos moterimis aspektus. Tarptautinių žodžių žodyne prostitucija (lot. prostituo – „viešai išstatau“) yra apibūdinama kaip „nesantuokiniai lytiniai santykiai už materialų atlyginimą, be dvasinio ryšio, sukeliantys klientui lytinį pasitenkinimą ir slopinantys lytinius poreikius“ (TŽŽ, 2005). A.Acus prostituciją apibūdina „kaip profesiją, kurios pagrindinis tikslas – parduoti savo paslaugas ir už tai gauti pelną“ (Acus 2001, p.57). I.Bazylevas ir R.Žekonis (2003) prostituciją įvardina kaip ne vien tik ekonominį reiškinį, bet ir kultūrinį bei socialinį reiškinį, kuris apima švietimo, socialinio, ekonominio, medicininio, teisinio, politinio lygmens aspektus bei turi gilias socialines priežastis (Bazylevas, Žekonis, 2003). Kiekvienais metais, ieškodamos geresnio gyvenimo, tūkstančiai moterų patraukia iš namų laimės ieškot. Tokiomis moterimis pasinaudoja nusikalstamo pasaulio atstovai, kurias labai lengva suvilioti ne tik pažadais, bet ir prievarta. Iš jų atimami dokumentai, jos vergiškomis sąlygomis yra priverstos parduoti savo kūną. Tokių moterų negali apginti jokie įstatymai, jos negauna jokio uždarbio, patiria fizinę ir psichologinę būseną. Straipsnyje minimi Jungtinių Tautų duomenys, kad pasaulyje kasmet parduodama daugiau nei 4 milijonai žmonių ir ši prekyba nusikaltėlio pasaulio atstovams duoda daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių neteisėto pelno. Vyksta tarptautinių atitinkamų institucijų bendradarbiavimas tiriant šiuos nusikaltimus. Lietuva, būdama ES narė, dalyvauja ir prisideda prie šių institucijų bendradarbiavimo. Sutartys yra sudarytos Lietuvos atitinkamų institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis bendradarbiavimo nusikaltimo kontrolės ir prevencijos srityje, žinybiniai susitarimai su teisėsaugos institucijomis, bendradarbiaujama su Interpolu. Lietuvoje veikia Tarptautinės migracijos organizacijos biuras, kuris dirba prievarta išvežtų merginų bei moterų grąžinimo klausimais. Straipsnio autorė pabrėžia, kad nėra jokių statistikos duomenų, kiek savo noru merginų ar moterų yra išvykę dirbti prostitutėmis. Kitos moterys, anot straipsnio autorės, žino kur važiuoja ir ką veiks, tačiau neįtaria, kokias blogas gyvenimo ir darbo sąlygas joms teks kęsti. „Moteris ar mergina apgaunama ne tada, kai iš tiesų nelegaliai pervežama per valstybės sieną, bet tada, kai jai meluojama apie būsimojo gyvenimo sąlygas“. Kitų autorių I.Bazylevo ir R.Žekonio nuomone (2003), kad gatvės prostitucija besiverčiančių merginų skaičius nustatomas remiantis prostitučių sulaikymo faktais ar administracinių bylų už vertimąsi prostitucija iškėlimu. Socialinių ligų konsultavimo kabineto „Demetra“ duomenimis, vien Vilniaus geležinkelio ir autobusų stočių rajone dirba daugiau nei 130 gatvės prostitučių (Bazylevas, Žekonis, 2003). Neturint tikslių duomenų negalima konstatuoti, ar tai yra didelė, ar maža prostitucijos industrijos dalis. Lietuvoje prostitucijos problema susilaukia vis daugiau ekspertų dėmesio. 2004 metais Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus skyriaus išleista išsami studija „Prekyba moterimis Lietuvoje: problemos, sprendimai, žvilgsnis iš vidaus“, apjungianti kelerių metų šios srities specialistų A.Sipavičienės, D.Tureikytės, R.Erentaitės, I.Bazylevo, R.Žekonio tyrimus, išsamiai atskleidžia prekybos moterimis problemos sudėtingumą ir daugiaplaniškumą. Prekyba moterimis nagrinėjama, kaip nelegalaus migracijos verslo dalis, pateikiami tyrimų duomenys, aptariami prekybos moterimis ir prostitucijos mechanizmai, pristatomos visuomenės nuomonės apklausos, prevencijos ir pagalbos aukoms organizavimo pavyzdžiai, proceso dalyvių liudijimai, supažindinama su tarptautiniais dokumentais bei Lietuvos įstatymais. Kaip teigia Lietuvos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas I.Bazylevas, 2005 metais vykusioje konferencijoje, prekyba žmonėmis Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos Respublikos piliečių išvežimą į užsienio šalis, daugiausia orientuota į seksualinį išnaudojimą, prostitucijos verslą. Lietuvoje pradėtą ikiteisminio tyrimo dėl prekybos žmonėmis analizė rodo, kad dauguma iš šių įvykių buvo susiję su moterų išvežimu ar pasikėsinimu išvežti į užsienio valstybes seksualiai išnaudoti ar įdarbinti prastutėmis. Anot jo, šiuo metu moterys eksportuojamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Lenkiją, Čekiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų gabenimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad ši šalis yra tapusi savitu moterų tranzito punktu. J.Moskvinos straipsnyje teigiama, kad klientai ir prostitutės prekeivių yra verbuojami per žiniasklaidą. Laikraščiuose gausu „paslėptų“ skelbimų, kuriuose savo paslaugas siūlo merginos. Nors skelbimuose paslaugos siūlomos ne atvirai, o įvardijama, kaip masažas ar laiko praleidimas, tačiau tai suprantama, kaip intymių paslaugų siūlymas. Prekeiviai žmonėmis, verbuodami moteris, neįvardina, ką jos turės dirbti. Joms siūlomas pardavėjų, padavėjų, baro šokėjų, modelių ir kitoks panašus darbas, kuris nereikalauja išsimokslinimo ar geros kvalifikacijos. J.Moskvina pažymi, kad prostitucijos problema Lietuvoje yra siejama su nusikalstamumo, venerinių ligų, narkomanijos, AIDS problemomis. Straipsnyje pateikiami tokie skaičiai, kad Vilniuje prostitučių organizavimu, užsiima apie 15-20 nelegaliai veikiančių įmonių, kurie per metus uždirba apie 6 mln.Lt, o vidaus reikalų ministerijos ekspertų nuomone „metinė prostitucijos verslo apyvarta Vilniuje – ne mažesnė nei 20 mln.Lt“. Puse pelno uždirba suteneriai, o kita likusi dalis mokama prostitutėms, vairuotojams, apsaugos darbuotojas, „stogui“ ir kt. Kalbant apie prostitucijos paplitimą ir jos mastus susiduriama su didelėmis problemomis. Tikslių statistinių duomenų, kurie leistų sužinoti, kiek asmenų verčiasi prostitucija Lietuvoje ir kiek užsienyje, nėra. Tą galima įvertinti tik netiesiogiai, remiantis antriniais šaltiniais. Straipsnyje pateikiamos priežastys dėl kurių mergaitės priverstos užsiimti prostitucija. Vaikystėje dažna moteris buvusi išprievartauta, patyrusi seksualinį išnaudojimą. Jos nuo pat vaikystės priklausė socialiai pažeidžiamų asmenų grupei. Vertimasis prostitucija, tai geresnio gyvenimo ieškojimas, noras užsidirbti pinigų ir susitvarkyti gyvenimą. Straipsnio autorė, išanalizavus prekybos žmonėmis būklę, teigia, kad Lietuva yra ne tik eksporto, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalimi. Sociologė Viktorija Jonikova Lietuvoje prostitucijos veiklos priežastis suskirsto į tris grupes: 1. „Savanorės” prostitutės, ieškančios lengvo gyvenimo ir malonumų; 2. Merginos ir moterys, užsiimančios prostitucija dėl ekonominių (uždirba pinigus elementariam pragyvenimui, maitinti ir rengti savo vaikus, narkotikams ir pan.) ir asmeninių priežasčių (dėl sudėtingų santykių šeimoje, asocialių draugų įtakos ir pan.). 3. Tarptautinės prekybos moterimis aukos, kurios be dokumentų yra įkalintos užsienyje (Prieiga per internetą: www.sociumas.lt [žiūrėta 2006 m. kovo 24 d.]) A.Acus (2001) be šių pagrindinių prostitucijos veikos grupių, dar išskiria „telefonines“ ar individualiai dirbančios „aukštos klasės“ prostitutės, turinčios nuolatinių klientų, aptarnaujančios įžymius žmones, aukštus valstybės pareigūnus, gaunančios didelį užmokestį ir išsaugančios anonimiškumą (Acus, 2001, p. 62-63). Lietuvoje yra parengta Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002-2004 metų programa. Remiantis Prevencijos ir kontrolės informaciniu konsultaciniu tinklapiu (www.sos.vrm.lt) apžvelgsiu šią programą. Šios programos strateginiai tikslai yra: kompleksiškai šalinti prekybos žmonėmis ir prostitucijos priežastis ir sąlygas, sukurti prevencijos priemonių sistemą, užkertančią kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai; sukurti socialines, psichologines ir teisines paramos prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms sistemas; nustatyti turtą, pajamas, gautus iš šios neteisėtos veiklos ar naudojamus tai veiklai plėtoti, taikyti už šią veiklą sankcijas įstatymo nustatyta tvarka; sukurti valstybinę asmenų, dingusių be žinios, paieškos sistemą ir kt. Programoje teigiama, kad Lietuvoje šiai problemai neskiriama pakankamai dėmesio. Visuomenė yra susidariusi tokią nuomonę, kad merginos pačios kaltos, o toks požiūris į prostitutes pasmerkia jas būti beteisėmis visuomenės narėmis. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002-2004 metų programoje teigiama, kad „prekyba moterimis turi gilias socialines priežastis, kurių vien politinėmis ir sveikatos apsaugos priemonėmis neįmanoma pašalinti“. Grįžtant prie nagrinėjamo straipsnio temos, galima rasti autorės nuomonę, kad šias prekybos moterimis socialines - ekonomines priežastis vien politinėmis priemonėmis neįmanoma pašalinti. Tokia nuomonė akcentuojama ir Prevencijos ir kontrolės informaciniame konsultaciniame tinklapyje. Straipsnio autorė siūlo šviesti visuomenę pradedant nuo mokyklos, įgyvendinant tikslines programas, kurios užtikrintų socialines garantijas. Norėčiau paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gegužės 19 dieną priėmė nutarimą „Dėl prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 metų programos patvirtinimo”. Ši programa Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002-2004 metų nuosekli programos tąsa. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002-2004 metų nuosekli programa buvo viena iš pirmųjų Baltijos regione tokių specializuotų programų Įgyvendindama minėtąją programą, LR Vyriausybė kartu su nevalstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis įvykdė daug neatidėliotinų priemonių, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje atitiktų minimalius tarptautinius kovos su prekyba žmonėmis standartus (politinius, teisinius, organizacinius, socialinius, informacinius, finansinius ir kitus prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės aspektus). Įgyvendinant minėtosios programos priemones, atlikta prekybos žmonėmis ir prostitucijos būklės stebėsena, sukurta teisinė bazė, iš esmės atitinkanti tarptautinių teisės aktų, t.y. Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Interpolo, Europolo, kitų tarptautinių institucijų, nustatytus prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos reikalavimus, pradėta kurti nevalstybinių organizacijų sistema, skirta užtikrinti prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos galimybėms, socialinei, psichologinei ir teisinei paramai. Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 metų programos tikslas - valstybiniu lygiu kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti susijusias su prekyba žmonėmis ir prostitucijos prevencija bei kontrole problemas. Šios Programos uždaviniai yra: nustatyti prekybos žmonėmis ir prostitucijos Lietuvoje mastą, šio reiškinio dinamiką ir plitimo tendencijas; sukurti informacinę analizės sistemą, kurios paskirtis – kaupti ir analizuoti informaciją apie prekybą žmonėmis ir su ja susijusius procesus; sukurti ir įdiegti nacionalinę prekybos žmonėmis ir prostitucijos stebėsenos sistemą, sukurti ir įdiegti suvienodintą duomenų rinkimo sistemą, sukurti bendrą (depersonalizuotą) duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazę; sukurti ir įdiegti ankstyvosios prevencijos priemonių sistemą, trukdančią įtraukti į prekybą žmonėmis ir prostituciją naujus asmenis ir kt. J.Moskvinos straipsnyje įvardijamos pagrindinės priežastys, kodėl tiek daug moterų tampa prekiautojų žmonėmis aukomis. Tai nedarbas, skurdas, nepakankamas profesinio mokymo prieinamumas, nepakankama Pirmo žingsnio programos priemonių įvairove. Šias pagrindines priežastis apžvelgsiu plačiau. 2. NEPALANKI SITUACIJA DARBO RINKOJE – NEDARBAS XX a. 9 – ame dešimtmetyje, prasidėjusios socialinės, ekonominės reformos, padarė reikšmingų pokyčių visuomenės gyvenime. Pertvarkos metu daugelis moterų liko dirbti namų šeimininkėmis, nevedė vaikų į vaikų darželius, o pačios augino juos namuose, šalyje klestėjo „šešėlinė ekonomika“, atlyginimas buvo mokamas „vokeliuose“. LR Statistikos departamento duomenimis 1991-1995 metais dirbančių moterų skaičius sumažėjo 19 proc., o jau nuo 1998 metų dirbančių moterų skaičius pradėjo augti. „Daugiau moterų pasirenka darbinę veiklą dėl to, kad šeimoms nepakanka vieno uždarbio“. Dauguma moterų dirba valstybiname sektoriuje, lyginant su privačiu sektoriumi. Šis procesas aiškinamas tuo, jog valstybinėse įstaigose yra daugiau specialybių, tokių kaip sveikatos apsauga, socialinis sektorius, švietimas, kuriuose už mažesnį užmokestį daugiau dirba moterys nei vyrai. Straipsnyje skelbiami statistikos duomenys, kad 2001 m. I ketvirtyje Lietuvos moterų darbo užmokestis sudaro 82 proc. vyrų darbo užmokesčio ir nėra nė vienos ekonominės veiklos, kurioje moterų vidutinis užmokestis viršytų vyrų vidutinį užmokestį. Mažesnis atlyginimas, mokamas moterims, kaip teigia straipsnio autorė, ne dėl to, kad pažeidžiamos moterų teisės, bet dėl to, kad jos užima žemesnes pareigas.( priedai 13 psl.) 3. SKURDAS Tyrimų duomenys rodo, kad moterų, ypač gyvenančių kaime ir mažuose miesteliuose, socialinė ir ekonominė padėtis yra sunkiausia. Straipsnio autorė J.Moskvina teigia, kad moterims vienoms dažniau tenkam auginti vaikus ir jų padėtis, lyginant su vyrais yra sunkesnė. Ji pažymi tyrimų duomenis, kurie rodo, jog viena skurdžiausių socialinių grupių yra šeimos, kuriuose sudaro moterys su vaikais. Pagrindinės jų pajamos yra pašalpos, todėl tokį menką atlygį gaunamas atlygis nesuteikia galimybių mamoms vienoms išleisti vaikus mokytis, kad šie įgytų išsilavinimą. Todėl didelė tikimybė, kad tokios šeimos taip pat ateityje skurs. Tokių moterų padėtis yra sunki pajamų, socialinių garantijų bei galimybių dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. (Priedai 21 psl.) 4. NEPAKANKAMUMAS PROFESINIO MEISTRISKUMO PRIEINAMUMAS Straipsnyje yra išvardinti trys veiksniai, kurie riboja profesinio mokymo prieinamumą: nepakankamos pajamos, profesinis orientavimas, motyvacija. Nepakankamos šeimos pajamos trukdo jaunoms merginoms siekti norimo mokslo. Tėvai negali leisti jų niekur studijuoti arba jos studijuoja, arčiausiai namų esančioje mokymo įstaigoje. Taip sutaupomos šeimos lėšos, o studentams mokamų stipendijų dydis nėra pakankamas, kad merginos išsilaikytų pačios. Tuo pačiu jos renkasi darbo rinkoje nepaklausias specialybes, kurių uždarbis yra nedidelis ir neužtikrina pragyvenimo lygio. Straipsnio autorė išskiria moksleivius linkusius į delinkventinį elgesį, kuriems mokymosi ir užimtumo motyvacijos formavimas yra ypač svarbus. 5. NEPAKANKAMA PIRMO ZINGSNIO PROGRAMOS PRIEMONIU IVAIROVE Straipsnyje pažymima, kad Lietuvoje daugiau jaunų bedarbių, lyginant su bendru nedarbo lygiu. Baigę studijas jaunuoliai, nerasdami darbo, kreipiasi į darbo biržas, o tai padidina riziką merginoms ieškotis lengvo darbo ir uždarbio. Ieškodami lengvesnio uždarbio didelė jaunimo dalis emigruoja. Tačiau tyrimai, o straipsnyje minimi darbo ir socialinių tyrimo instituto rezultatai rodo, kad didelė studentų ir absolventų dalis, nenorėtų emigruoti, jei Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos dirbti ir gerai uždirbti. Tai, kad prostitucija yra sudėtinga problema, apimanti daugelį visuomeninio gyvenimo sričių, rodo ir daugiasluoksnė prostituciją sąlygojančių veiksnių sudėtis (NVO atstovių nuomonė apie faktinę moterų teisių padėtį Lietuvoje bei jų pasiūlymai moterų problemoms spręsti 2002): 1. ekonominiai-socialiniai – sunki ekonominė padėtis, augantis nedarbas, skurdas bei socialinių garantijų stoka; 2. kultūriniai-vertybiniai – pasikeitusi, iškreipta vertybių samprata, visuomenės dorovės, moralinių įsitikinimų nuosmukis, alkoholizmas bei narkomanija; 3. švietimo – išsilavinimo lygio nuosmukis (privalomas tik 10 klasių pagrindinis išsilavinimas, didelis nelankančių mokyklos vaikų skaičius), nepakankamas jaunimo ir pareigūnų švietimas; 4. neigiama visuomenės informavimo priemonių visuma – prostitucijos reklama, neigiamas žiniasklaidos vaidmuo, nepakankama antiprostitucinė informacija; 5. komerciniai – „lengvas“, gerai apmokamas darbas, korupcija; 6. teisiniai – nepilnai veikiantys įstatymai, reglamentuojantys prostituciją, teisiniai barjerai aukoms, bausmės, skiriamos tik prostitutėms, įtvirtinantys seksualinį išnaudojimą (Prieiga per internetą: www.moterukoalicija.lt [žiūrėta 2006 m. kovo 23 d.]). J.Moskvinos analizuojamame straipsnyje pateikiamos autorės išvados ir pasiūlymai. Kad būtų sumažinta prekyba moterimis, ji siūlo įgyvendinti šias priemones: didinti užimtumo lygį, patobulinti socialinės paramos skyrimo būdus, plėsti profesinį orientavimą, didinti delinkvanentinio elgesio moksleivių motyvaciją, didinti Pirmo žingsnio programą kaimo ir mažų miestelių jaunuoliams, plėtoti nevyriausybinių organizacijų veiklą, sukurti duomenų bazę apie firmas, įmones ar organizacijas, kurios prisidėjusios prie nusikalstamos veiklos prieš moteris ir t.t. J.Moskvina siūlo įsteigti vykstančių į užsienį asmenų informacinį centrą, kuriame būtų teikiama informacija užimtumo, migracijos klausimais, pagalba ne tik pačioms moterims ar merginoms, tačiau ir jų artimiesiems. IŠVADOS Atlikus J.Moskvinos straipsnio „Socialiniai – ekonominiai prostitucijos ir prekybos moterimis aspektai” analizę, galima padaryti tokias išvadas: 1. Nėra tikslios statistikos apie prostituciją, nežinome tikslių dydžių, skaičių ir mastų, kas rodo prostitucijos, kaip socialinio reiškinio sudėtingumą. Tikslių statistinių duomenų, kurie leistų sužinoti, kiek asmenų verčiasi prostitucija Lietuvoje ir kiek užsienyje, nėra. Tą galima įvertinti tik netiesiogiai, remiantis antriniais šaltiniais. 2. Rezultatų neturėjimas apsunkina prostitucijos problemos sprendimą bei prevencinių priemonių taikymą. 3. Informacija apie prostitucijos veikimo mechanizmą yra fragmentiška, išskaidyta ir dažnai atspindi subjektyvų požiūrį. 4. Manau, kad Lietuvoje prostitucijai skiriamas vis didesnis dėmesys, nes atliekamos apklausos, organizuojamos informacinės prevencinės programos, tiriami konkretūs atvejai, rengiamos programos. 5. 2005 m. gegužės mėn. Lietuvos Vyriausybė patvirtino „Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 m. programą, kuri yra ankstesnės programos Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002-2004 metų nuosekli programos tąsa, o pastaroji buvo viena iš pirmųjų Baltijos regione tokių specializuotų programų. 6. Straipsnyje autorė išskiria ne tik socialines, bet ir ekonomines prostitucijos bei prekybos moterimis priežastis: nedarbą, skurdą, nepakankamą profesinio mokymo prieinamumą, nepakankamą Pirmo žingsnio programos priemonių įvairovę. Manau, kad verstis prostitucija verčia ir vaikystė asocialioje šeimoje bei patirtos seksualinės traumos. 7. J.Moskvina ne tik išskiria priežastis, tačiau nurodo ir kokias reiktų taikyti priemones, kad būtų mažinama prostitucija Lietuvoje bei prekyba moterimis: užimtumo didinimas, profesinio orientavimo plėtimas, mokymo prieinamumas, nevyriausybinių organizacijų plėtra, įvairių programų skatinimas ir t.t. LITERATŪRA 1. ACUS, Arūnas (2001). Marginalinės grupės tapsmas (sociologiniai prostitucijos tyrinėjimai). Sociologija: Mintis ir veiksmas, nr. 3-4. P.56-67. ISSN 1392-3358 2. BAZYLEVAS, Igoris; ŽEKONIS, Renaldas (2003). Prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje. Vilnius: Smirnovo IĮ. 79 p. ISBN 9955-9604-X. 3. JONIKOVA, Viktorija (2004). Seniausia pasaulio profesija [interaktyvus] iš sociumas.lt (Prieiga per internetą: http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/prostitucija.asp [žiūrėta 2006 m. kovo 24 d.]) 4. NVO atstovių nuomonė apie faktinę moterų teisių padėtį Lietuvoje bei jų pasiūlymai moterų problemoms spręsti: Darbo grupių išvados (2002). NVO koalicija moterų teisėms ginti. [žiūrėta 2006 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!