Ekonominė ir pinigų sąjunga

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimas yra vienas ambicingiausių ir prieštaringiausių Europos Sąjungos tikslų. Europos Sąjungos sutarties pasirašymas bei ratifikavimas 1993 m. lapkričio 1 d. tapo teisišku įsipareigojimu sukurti EPS. Vidaus požiūriu, Bendrijos valiuta sustiprino – bendrąją rinką, o tarptautiniu mastu – padidino Sąjungos ekonominę reikšmę.
Glaudų bendradarbiavimą pinigų srityje, be kita ko, lemia stiprūs išorės ekonominiai veiksniai. Kuo labiau persipina ekonominės sistemos, tuo stipriau jų tarpusavio santykius neigiamai veikia svyruojantys valiutų kursai. Todėl Europos Sąjunga, visų pirma EPS pagalba, tikisi padidinti savo konkurencinį gebėjimą. Bendrija jau kelis kartus bandė sustiprinti ekonominio bendradarbiavimo sistemą. Vernerio ekonomikos ir pinigų sąjungos planas aštuntajame dešimtmetyje žlugo dėl nepakankamo noro gilinti integraciją bei skirtingo valstybių narių požiūrio į ekonomiką. 1972 m. nustatant leistinas kursų svyravimo ribas, po to 1979 m. kuriant Europos pinigų sistemą buvo mėginama įgyvendinti pragmatiškus projektus, kurie turėjo sumažinti riziką, susijusią su valiutų kursų svyravimu. EPS buvo ilgam atidėta. Paskui vėl buvo įtraukta į darbotvarkę kai atsirado bendras požiūris į ekonomiką.
Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatos daug kur remiasi Deloro ataskaitoje išdėstytomis idėjomis. Šioje ataskaitoje, kurią 1989 metų balandžio mėn. pateikė ekspertų grupė ir valstybių narių centrinių bankų valdytojai, numatytas trijų etapų perėjimo prie EPS procesas. Pirmojo etapo, kuris prasidėjo 1990 m. liepos 1 d., pagrindinius tikslus sudaro koordinavimo pinigų srityje stiprinimas, visų valstybių narių įtraukimas į EPSis – bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas ir būtinų sutarties pataisų rengimas ateityje. Antrojo etapo svarbiausias bruožas – Europos centrinių bankų sistemos, kurios galios iš pradžių bus ribotos, sukūrimas. Trečiajame etape numatytas perėjimas prie fiksuotų valiutų kurso ir bendrosios valiutos įvedimas.
Pagal EEB steigimo sutartį ekonominė ir pinigų politika daugiausia buvo priskirta nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau tuo pačiu konjunktūrinę ir kurso keitimo politiką jos privalėjo laikyti bendru reikalu (103 ir 107 straipsniai) bei derinti savo ekonominę ir pinigų politiką su 105 straipsniu, kitaip tariant, su bendruoju tikslu. Bendrija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!