Lietuvos elektros energija: tiekimo strategija, plėtra, prognozės

Eina dešimtieji metai, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per šį laikotarpį staigias politines permainas sekė ypač dideli, labai sudėtingi, daugeliu atvejų neprognozuoti visų šalies ūkio šakų, tarp jų ir energetikos, pokyčiai. Labai staigus pirminių energijos išteklių pabrangimas ir buvusių rinkų Rytuose praradimas, be kitų veiksnių, lėmė didelį pramonės ir iš dalies žemės ūkio nuosmukį. Pastebimai sumažėjo energijos pareikalavimas ir jos gamyba. Nors stengtasi šiuos veiksnius sušvelninti, tačiau valstybės galimybės buvo labai ribotos. Lietuva paveldėjo gana modernų energetikos ūkį, tačiau kartu ir energijai imlią ekonomiką (t.y. sunaudojama daug energijos BVP vienetui), suformuotą per ilgą labai pigios energijos periodą, kai nebuvo stimulų efektyviai naudoti kurą ir energiją. Energijos vartojimo intensyvumui sumažinti reikia milžiniškų investicijų į visas ūkio šakas, o šiuolaikinėmis sąlygomis tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką energetikos srityje vyksta lėčiau ir sunkiau nei buvo tikėtasi.
1994 m. pradžioje patvirtinta pirmoji Nacionalinė energetikos strategija, išreiškianti Vyriausybės pagrindines energetikos ūkio pertvarkymo ir plėtros nuostatas palyginti ilgam laikotarpiui - iki 2015 m. Energetikos įstatymas nustato, kad energetikos strategiją tvirtina Seimas ir ji turi būti tikslinama kas penkeri metai. Šioje naujoje Nacionalinėje energetikos strategijoje patikslintos 1994 m. nustatytos energetikos plėtros kryptys. Ją rengiant, atsižvelgta į didelius ekonomikos ir energetikos pokyčius, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant atskirų energetikos šakų raidą, įvertinti energetikos pokyčiai ir plėtros planai kaimyninėse valstybėse bei pasaulinės tendencijos.
3. Remiantis Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos šalių patirtimi;
4. Remiantis dalyvavimo PHARE bei kitose tarptautinėse programose patirtimi;
5. Taikant Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos nuostatas;
6. Taikant modernius ekonominio planavimo metodus;
7. Naudojant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu atliktų tyrimų rezultatus ir atsižvelgiant į rengimosi tapti Europos Sąjungos (ES) nare veiksmus bei į Acquis communautaire.
Lietuvos energetikos raidai didelės įtakos turės ne tik vidiniai šalies veiksniai. Išoriniai veiksniai bus taip pat reikšmingi, ypač rengiantis stoti į Europos Sąjungą (ES). Europos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!