Darbuotojų motyvacijos aspektai

2) socialiniai bei psichologiniai poreikiai vadinami antriniais poreikiais.
Motyvas – tai veiksmo preižastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto, patenkinančio jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos.
Signalo priėmimas – įvertinimas – programa – paskata – tikslas – veiksmas.
Motyvacija nusakoma ir paaiškinama, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi, atkakliai laikosi to elgesio arba jį pakeičia. Jeigu motyvas yra veiksmo ar veiklos vidinis skatulys, tai motyvacija yra daug sudėtingesnis reiškinys, tiek vidinis – asmenybinis, tiek išorinis – aplinkos, charakterizuojamas visais veiksmais, žadinančiais tkslingą elgesį.
Motyvacijos sąvoka reiškia asmens psichologinę būseną (vidinę paskatą arba poreikį), kuri lemia jo „įsipareigojimo laipsnį“ veikti siekiant tam tikro tikslo.
Motyvavimą priimta laikyti vadovavimo funkcijos sudėtine dalimi, kuri apima įtakos darymą darbuotojų elgeiui siekiant organizacijos tikslų. Būtent poveikis arba įtaka yra motyvavimo proceso ir visų motyvacijos teorijų dėmesio centre.
Motyvai dirbti gali reikštis sąmoningai ir nesąmoningai.
Darbo motyvai retai pasireiškia tiesiogiai, kadangi tik per individo parodytą aktyvumą, jo elgseną galima spręsti apie darbuotojo motyvus.
Dažniausiai pasitaikantys darbo motyvai:
• pasitenkinimas darbu;
• socialinės apsaugos ir integracijos preimonių sistemos įgyvendinimas;
• galimybė naudotis lanksčiu darbo grafiku;
• savęs identifikavimas su pavesta sarbo užduotimi;
• orientacija į sąnaudų bei rezultatų santykio gerinimą, pasiryžimas rizikuoti;
• elgesio orientacija į kooperavimą bei konstruktyvų bendradarbiavimą;
• socialinės atsakomybės normų bendradarbių atžiliu įgyvendinimas;
• suinteresuotumas naudotis įmonei reikalinga informacija;
• galimybė būti informuotam apie įmonės reikalus;
• įmonės tikslų supratimas bei prtarimas jiems, orientacija į perspektyvą;
• integracija į įmonės reikalus, atsakomybės delegavimas, savikontrolė;
• kūrybinės ir inovacinės veiklos galimybės;
• sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją;
• galimybė priimti psrendimus;
• profesinis mobilumas ir palankios sąlygos siektikarjeros.
Darbo motyvai gali pasireikšti per:
• priklausymą kolektyvui arba „bandos“ jausmą (būdingi tais atvejais, kai pasirenkant darbovitę grupinės moralės, korporacinės kultūros ir panašūs aspektai tampa pagrindinemis vertybėmis);
• asmeninį įsitvirtinimą (būdingas siekinatiems karjeros jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms);
• savarankiškumą (būdingas „ūkiškiems“ žmonėms, sutinkantiems aukoti stabilumą bei didelį darbo užmokestį į norą būti „šeimininku ir savarankiškai tvarkyti savo verslą„);
• stabilumą (patikimumą) (yra „savarankiškumo“ motyvas (su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!