Darbo psichologija

Psichologija yra jaunas mokslas. Jo šaknų yra daugelyje disciplinų: nuo fiziologijos iki filosofijos. Psichologija terminas pradėtas vartoti XVIII a., paskelbus K. Volfo „Empirinę psichologiją” (1732) ir „Racionalistinę psichologiją” (1734).
Žodis psichologija yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi psichologija pažodžiui lietuviškai reiškia „sielos mokslas”.
Psichologiją galima apibūdinti kaip žmogaus susidomėjimo sritį, kurios pagrindinis klausimas yra: kodėl žmonės mąsto, jaučia ir elgiasi būtent taip kaip mąsto, jaučiasi ir elgiasi? Psichologijos objektas kito priklausomai nuo psichinių reiškinių prigimties sampratos kitimo (psichika, sąmonė, pasąmonė). Pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas, skiriamos psichologijos šakos. Bendriausia prasme galime skirstyti psichologiją į akademinę ir taikomąją, arba į fundamentaliąsias (pamatines) ir taikomąsias šakas. Norėčiau aprašyti vieną iš taikomosios psichologijos šakų darbo psichologiją.
Darbo psichologija – psichologijos mokslo šaka, kuri studijuoja profesines asmenybės ypatybes, darbo, mokslinio organizavimo problemas, darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas, asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan. Ji tiria, kaip dirbantis žmogus suvokia reikiamą informaciją, kaip sugeba ją pertvarkyti, įvertinti ir priimti sprendimus, analizuoja aplinkybes, kurios padeda susikaupti dirbant, lemia emocijų kaitą bei jos priežastis. Darbo psichologija siekia atskleisti, kaip dirbant reiškiasi įvairios asmenybės savybės, kiek jų susidarymas priklauso nuo darbo bei aplinkos sąlygų.
Pramonės revoliucija prasidėjo XVIII a. Didžiojoje Britanijoje. Jos poveikį galima apibendrintai pateikti dviem antraštėmis: socialinė ir ekonominė visuomenės pertvarka; techninė kūryba panaudojant pažabotą galią. Iki pramonės revoliucijos nebuvo didelių industrinių miestų, socialiniu vienetu vis dar tebelaikytas kaimas, daugumos šeimų nuosavybė buvo tam tikros priemonės, leidžiančios užsidirbti duoną: žemė, teisė naudotis bendra ganykla ar primityvios medinės mašinos. Ten, kur buvo akmens anglies, ji naudota apšildyti namams, o vieninteliai galios šaltiniai, be primityvaus garo variklio buvo vėjas ir vaduo (Halliday, 1995).
XVIII a. pabaigoje žemės ūkyje įvyko milžiniški pokyčiai taikant moksliškai pagrįstą ūkininkavimą bei labai padidinus maisto produktų gamybą. Šiems pokyčiams atsirasti padėjo aptverti ariamos žemės plotai, suteikę galimybę turtingiems...

Daugiau informacijos...