Darbo poetizavimas lietuvių literatūroje

Darbo poetizavimas lietuvių literatūroje „Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo“ – teigė prancūzų filosofas Volteras. Visais laikais darbas buvo neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Būtent dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės, galima užtikti daug užuominų apie darbą bei dirbančio žmogaus ir tinginio palyginimą. Nuolatinis triūsas Lietuvos protėvių gyvenime dažnai atsidurdavo literatūros dėmesio centre. Skirtingomis epochomis lietuvio darbas įgaudavo vis kitokią formą, kurią ir siekė įprasminti autoriai Kristijonas Donelaitis, Vincas Kudirka ir Juozas Tumas–Vaižgantas. Šių rašytojų kūriniai ne tik atskleidė darbštumo bei aktyvaus gyvenimo svarbą, bet ir suteikė tam subtilaus poetiškumo. XVIII a. lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio epinėje poemoje „Metai“ darbas vaizduojamas kaip nepamainoma žmogaus vertybė ir Dievo priskirtos pareigos vykdymas. Jo kūryboje randama daug didaktinių elementų, kuriais rašytojas siekė perteikti teisingo gyvenimo dogmas. Epe „Metai“ K. Donelaitis vaizduoja Prūsijos lietuvių buitį ir kasdienybę kiekvieną metų laiką, o kaip didžiausią vertybę jis išaukština darbą. Kūrinys pradedamas pavasarį, kuomet bunda visa gamta, ir tęsiasi iki pat žiemos – darbo pabaigos. K. Donelaičiui žmogaus ir gamtos santykis buvo svarbiausias, kylantis iš pačio būro prigimtinės savimonės. Rašytojas mėgo savo požiūrį ir mintis perteikti lygindamas priešingybes, todėl kūrinyje jis naudoja daug priešpriešinių veikėjų, atskleisdamas, kas yra gera ir blogą bei veikėjus skirstydamas į teigiamus-„viežlybuosius“ ir neigiamus- „nenaudėlius“. Gerieji būrai daug dirba, yra darbštūs ir saikingi, o blogieji – girtuokliai ir bedieviai tinginiai. „Viežlybo“ būro pavyzdys – Krizas, kuris tapęs našlaičiu sugebėjo savo ryžtu ir sunkiu darbu įsitvirtinti būrų bendruomenėje kaip gerbiamas ir pasiturintis žmogus. Jis taip pat yra pamaldus – ši savybė buvo labai svarbi autoriaus atžvilgiu, nes tik vydydamas Dievo valią, tu esi teisingame gyvenimo kelyje. Jo priešingybė – Slunkius, kuris ne tik kad nieko nedaro, bet ir bando įrodyti, jog darbas daro didelę žalą. Visgi, autorius leidžia suprasti, jog darbas ne tik įprasmina gyvenimą, bet jį ir prailgina. Būrų priešingybės, šlykštieji ponai, nedirbdami ir valgydami be saiko greičiau miršta – tai dar viena tinginystės pasekmė. „Ai! Dėl ko ponus taip skaudžiai kankina ligos? Kodėl jų taip daug pirm čėso [laiko] giltinė suka? Todėl, kad jie, būriškus išjuokdami darbus, su griekais [nuodėmė] kasdien ir tingėdami penis.“ Šiame epe darbas įgauna ir istorinę vertę: daug darbų turi būti atliekamų kartu, nes jei yra tinginčių, baudžiavos naštą ir ponų bausmes lietuvninkams pakelti yra dar sunkiau. Taigi, Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ darbas vaizduojamas kaip gyvenimo įprasminimas ir teisingo pamaldaus gyvenimo būtinybė. XIX a. pozityvistas ir vienas iš tautinio sąjūdžio įkvepėjų Vincas Kudirka skatino žmones, o ypač Lietuvos jaunimą, dirbti vardant savo tėvynės. Gimęs pasiturinčių lietuvių ūkininkų šeimoje, jis visada bandė atsiriboti nuo savo gimtųjų šaknų, kalbėdavo ne lietuviškai, o lenkiškai, kadangi tuo metu lietuvių kalba buvo laikoma neišsimokslinusių valstiečių kalba, o lenkų – mokslo ir miesto kalba. Praėjo nemažai laiko, kol jis perskaitė „Aušros“ numerį ir, kaip rašė savo dienoraštyje, „pajutau save didžiu ir galingu: pasijutau lietuviu esąs

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!