Darbo našumas ir darbo užmokestis

6. DARBO UŽMOKESTIS IR DARBO NAŠUMAS.......................................................................14
7. DARBO UŽMOKESTIS UŽ ATLIKTĄ DARBĄ........................................................................15
7.1 Darbo užmokestis už dirbtą laiką..........................................................................................17
8. IŠVADOS.......................................................................................................................................18
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS..........................................................................................................19
ĮVADAS
TEMOS AKTUALUMAS - Darbo našumas ryškiausiai parodo darbo jėgos panaudojimo
efektyvumą. Augant darbo našumui, nuolat didėja produkcijos gamybos apimtis. Darbas darosi vis našesnis, o visuomenė turtingesnė. Kylant darbo našumui, organizacijos nedidindamos kainų, gali didinti darbo užmokestį, dividendus akcininkams arba plėstis. Našumo kilimas svarbus ir atskiroms organizacijoms, bet ir visai šaliai. Kylant darbo našumui, darbuotojų atlyginimai gali didėti, nemažinant įmonių rentabilumo, t.y. pelningumo, ir visa tai užtikrina sąlygas didinti šalies žmonių gyvenimo lygį.
DARBO TIKSLAS - Įvertinti darbo našumo ir darbo užmokesčio priklausomybę.
DARBO UŽDAVINIAI:
• Išanalizuoti darbo našumo ir darbo užmokesčio sampratą.
• Pateikti būdus kaip didinti darbo našumą;
• Išanalizuoti darbo užmokesčio tikslus darbo našumui didinti.
1. DARBO NAŠUMO SAMPRATA
Našumas – yra labia svarbus įmonės sėkmės rodiklis. Jis parodo gamybos efektyvumą: atliktas darbas yra lyginamas su gamybos veiksnių, reikalingų darbo atlikimui, sąnaudomis.
[ B. Martinkus, A. Savanevičienė “Darbo ekonomika” 1996m. 99psl.]
Darbo našumas gali būti išreiškiamas dviem rodikliais: išdirbiu – produkcijos kiekis, tenkantis vienam darbuotojui per tam tikrą laiko vienetą – ir darbo laiko trukmės – laiko normos sumažėjimu.
Vieno darbuotojo išdirbis apskaičiuojamas pagal formulę:
DN =
čia: N – vieno darbuotojo išdirbis; G – pagamintos produkcijos apimtis; D – bendras darbuotojų skaičius, žm.
Priklausomai nuo produkcijos išraiškos, darbo našumo rodikliai gali būti matuojamas natūriniais, sąlyginiais, vertiniais ir darbo imlumo vienetais.
Natūriniai darbo našumo rodikliai išreiškia išdirbį natūriniais matais (tonomis, metrais ir kt.). Juos galima taikyti tik vieną produkcijos rūšį gaminančiose įmonėse, pvz., ketaus liejykloje, guolių gamykloje.
Jei gaminamos produkcijos nomenklatūra nedidelė ir panaši, gali būti naudojami sąlyginiai darbo našumo rodikliai. Tada visa gaminama produkcija apskaičiuojama priėmus tam tikrą – sąlyginį produkcijos vienetą: degtukų gamyboje – standartinę degtukų dėžutę, elektros variklių gamyboje – tam tikro pajėgumo elektros variklį.
Natūriniai ir sąlyginiai vienetai yra patogūs savo vaizdumu, tačiau jų taikymo sritis labai ribota – tik specializuotose įmonėse.
Dažniausiai darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!