Visų šalių ekonomikoje vyrauja netobula konkurencija. Netobula konkurencija yra tokia rinkos struktūra, kai šakoje yra daugiau nei viena firma, bet nėra sąlygų tobulai konkurencijai. Netobulos konkurencijos firmos dažniausiai gamina ir parduoda diferencijuotus produktus ir yra įėjimo į šaką barjerai. Esant netobulai konkurencijai, vienu atveju yra mažai konkuruojančių firmų šakoje, kurios pripažįsta tarpusavio priklausomybę ir linkusios susitarti tarpusavyje dėl rinkos dalies ir kainų lygio. Jei įstatymai nedraudžia, tokios firmos stengiasi sudaryti kartelį, kuris pagal požymius artimesnis grynai monopolijai. Tokia rinkos struktūra vadinama oligopolija.
• Netobula konkurencija iš darbo pasiūlos pozicijų, kada profsąjungos įgyja darbo rinkos galią ir derasi dėl aukštesnių atlyginimų.
• Netobula konkurencija iš paklausos pozicijų, kada darbdaviai įgyja darbo rinkos galią ir palaiko žemą darbo užmokesčio dydį rinkoje.
• Netobula konkurencija iš abiejų darbo rinkos pozicijų, konkrečiomis sąlygomis sudarant dvišalę monopoliją.
• Streikų efektai ir priemonės jiems užkirsti arba išspręsti.
• Darbo užmokesčio skirtumų atsiradimo priežastys.
Netobula konkurencija (imperfect competition)- padėtis rinkoje, kai vienas pardavėjas (arba pirkėjas) gali daryti įtaką rinkos kainai.
Tobula konkurencija (perfect competition) – rinka, kurioje yra daug pirkėjų bei pardavėjų ir nė vienas iš jų atskirai negali paveikti rinkos kainos.
Konkurencija (competition) – padėtis rinkoje, kai nė vienas iš rinkos dalyvių negali taikyti monopolinės kainos dėl to, kad rinkoje veikia keli pirkėjai ar pardavėjai, arba, kai, esant laisvam įėjimui į rinką, egzistuoja reali galimybė rastis tokiam pirkėjui ar pardavėjui.
2 Profsąjungos: kolektyviniai darbuotojų veiksmai ir jų tikslai
Profsąjungos buvo įkurtos tam, kad darbuotojai galėtų derėtis „vienu balsu“. Kolektyvinių veiksmų dėka jie išsidera aukįtesnius darbo užmokesčius vietoj to, kad sutiktų su siūlomu atlyginimo dydžiu. Jeigu įkuriama profsąjunga, tai darbo rinka nėra tobulos konkurencijos atvejis. Profsąjungos įkūrimas darbo rinkos galios įgijimą, leidžiančios paveikti darbo kainą (darbo užmokestį).
Nežiūrint to, kad profsąjungos padeda išsiderėti aukštesnius atlyginimus, jos atlieka ir kitus vaidmenis: padeda darbuotojams išsaugoti turimas darbo vietas;suteikia kolektyvinį balsą, derantis dėl samdos ir darbo sąlygų. Profsąjungos apsaugo savo narius...
Šį darbą sudaro 4017 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!