Darbo motyvavimas

1. Apibūdinti motyvaciją bei motyvavimą.
2. Nurodyti šiuolaikines motyvacijos teorijas ir atsekti jų kilmę.
3. Nurodyti pagrindinius motyvacijos ir motyvavimo teiginius.
4. Apibūdinti nepiniginius motyvacijos būdus.
5. Apibūdinti moralinius stimulus.
Metodai: literatūra.
Motyvacijos esmę sudaro žmogaus norai poreikiai. Motyvavimas – tai savęs ir kitų veiklos, siekiant asmeninių ar organizacijos tikslų, skatinimo procesas.
Motyvacijos tikslas – formuoti personalo susižavėjimą organizacija, iššaukti personalo norą dirbti geriau. Darbdavys turi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai būtų suinteresuoti siekti maksimalių rezultatų. Vadovai ir valdymo teoretikai ilgai tikėjo, jog organizacijos tikslų neįmanoma pasiekti be ilgalaikio organizacijos narių pasiaukojimo.
Motyvacija – psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį. Į ją įeina veiksniai, sukeliantys, nukreipiantys ir palaikantys žmogaus elgesį tam tikra įsipareigojimo kryptimi.
Motyvavimas – valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą. Jis pagrįstas žiniomis apie tai, „kas verčia žmones tiksėti“. Ir motyvacija, ir motyvavimas nagrinėja sąmoningo žmogaus elgesio skalę kažkur tarp dviejų kraštutinumų:
1) refleksai, kaip čiaudėjimas ar mirksėjimas;
2) atsiradę įpročiai, kaip dantų valymas ar rašymo stilius.
Ši elgesio skalė parodyta 1 paveiksle.
ŽMOGAUS ELGESYS
1 pav. Motyvacija žmogaus elgesio skalėje
1.1. Poreikiai – personalo pažinimo ir motyvavimo pagrindas
Pirmą kartą žmonių elgsenos sudėtingumą moksliškai paaiškinti pabandyta po Hotorno eksperimentų. Hotorno eksperimentų išvados buvo pradžia naujos valdymo teorijos krypties, apimančios žmonių veiklos motyvavimo organizacijoje problemų nagrinėjimą. Šios krypties tyrimo objektas - žmonių poreikiai, kaip jų veiklos elgesio motyvai ir jų patenkinimo būdai.
Psichologai teigia, kad žmogus turi poreikį , kai jaučia fiziologinį arba psichologinį ko nors trūkumą. Motyvacijos teorijos bandė suklasifikuoti šiuos poreikius pagal tam tikrus kriterijus. Visus poreikius galima klasifikuoti į dvi grupes: pirminius ir antrinius.
Pirminiai poreikiai yra fiziologinės kilmės, paprastai įgimti. Tai maisto, vandens, oro, miego poreikiai.
Antriniai poreikiai yra psichologinės kilmės, pvz.: pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai. Šie poveikiai paprastai suvokiami, sukaupus patirtį. Kadangi žmonių poreikiai skiriasi daug labiau nei pirminiai. Patys poreikiai nėra matomi, apie juos galime spręsti iš elgesio. Jie tarnauja veiklos motyvais. Poreikių patenkinimo noras galimybės atsiranda tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!