Darbo birža

TDO konvencija Nr. 88 „Dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo” reika­lauja, kad valstybė sukurtų valstybinę užimtumo tarnybą. Konvencija leidžia greta jos steigti ir privačias tarnybas. Lietuvoje tokią valstybine tarnybą įsteigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo birža vei­kia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais įstatais.
3) bedarbiais.
Teisinius santykius su pirmosios grupės asmenimis reguliuoja admi­nistracinės teisės normos, santykiai su trečiąja grupe labai glaudžiai susiję su darbo teisės dalyku, tačiau tai yra tiesioginis socialinio aprūpinimo tei­sės dalykas (tai teisė gauti bedarbio pašalpą, pašalpų mokėjimas bedar­biams ir pan.). Teisiniai santykiai su antrosios grupės asmenimis yra dar­bo teisės reguliavimo dalykas. Tai siuntimas į darbo vietas, kurioms įsteigta kvota, tarpininkavimas įdarbinant piliečius, įspėjimo terminai ir t. t.
2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašų;
3) darbo biržos pajamų;
4) darbdaviu papildomų įmokų už neregistruotas darbo vietas ir nustatytų įdarbinimo kvotų nesilaikymą;
5) valstybės biudžeto dotacijų ir kitų įmokų.
Darbo birža yra respublikinė ir teritorinės. Prie darbo biržos veikia patariamosios institucijos - trišalės komisijos, sudaromos lygiais pagrindais iš darbuotojų, darbdavių ir valstybės valdymo institucijų atstovų. Respublikine komisija atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, į teritorines komisijas - savivaldybės.
Pagal Lietuvos Respublikos bedarbiu rėmimo įstatymą, darbo birža įgyvendina valstybės funkciją užtikrinti socialine nedirbančių asmenų apsauga šio įstatymo 6 straipsnyje numatytomis priemonėmis. Jos yra:
1) nemokamos profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos;
2) nemokamos tarpininkavimo siekiant įdarbinti paslaugos;
3) nemokamas profesinis mokymas;
4) galimybė nedarbo atveju dirbti viešuosius darbus:
5) bedarbio pašalpa.
Praktiškai dažnai painiojamos įdarbinimo ir priėmimo j darbą ar dar­bo sutarties sudarymo, t. y. įsidarbinimo, sąvokos. Asmuo savo teisę į darbą gali įgyvendinti dviem būdais:
1) tiesiogiai kreipdamasis į darbdavį ir sudarydamas darbo sutartį;
2) kreipdamasis į įdarbinimo įstaiga dėl įdarbinimo.
Pirmuoju atveju įdarbinimo santykiu neatsiranda. Jie esti tik tada, kai asmuo pasinaudoja darbo biržos ar kilos institucijos paslaugomis tam, kad gautų darbų. Tai ne darbuotojo ir darbdavio sutartis, o visuma organizaciniu teisiniu priemonių, kuriu tikslas- padėti rasti darbą ir sudaryli...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!