Darbo apmokėjimo formų ir sistemų taikymas įmonėje

Temos aktualumas. Darbo apmokėjimas visada buvo aktuali ekonominė problema. Darbas buvo laikomas asmens ne namuose atliekama veikla mainais už darbo užmokestį. Darbuotojui darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, išlikimo ir savo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Todėl pasirinkau šią temą, nes darbo užmokestis tiesiogiai susijęs ne tik su žmogaus pajamomis, tuo pačiu ir pragyvenimo lygiu, bet ir veikia įmonės darbo našumą, konkurentiškumą. Sprendžiant darbo apmokėjimo klausimus, tiesiogiai susiduria darbuotojų ir darbdavių interesai, todėl man kaip būsimai darbuotojai (o galbūt ir vadovei) darbo apmokėjimo sistemų taikymas turėtų būti aiškus ir žinomas.
Darbo tikslas: išanalizuoti darbo apmokėjimo formų ir sistemų taikymą įmonėje.
6. Ištirti darbo apmokėjimo statistiką.
Darbo metodas. Mokslinės teorinės literatūros apžvalga ir sisteminė analizė.
1. DARBO IR SOCIALINIŲ KAŠTŲ SAMPRATA
Darbo jėga yra vienas gamybos veiksnių, kurio indėlis turi būti išreikštas vertine išraiška. Visi kaštai, susiję su darbo jėga, skirstomi į darbo ir socialinius kaštus.
Darbo kaštai – tai kaštai, visų pirma apsprendžiami konkretaus darbo vertės ir santykinės darbuotojo vertės ir išreiškiami darbo užmokesčio pavidalu. Konkrečiai vertę sudaro tiesioginis darbo užmokestis ir netiesioginės personalo išlaidos.
Tiesioginis darbo užmokestis. Tai apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką. Į tiesioginį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarifinis darbo užmokestis); priemokos ir priedai už viršvalandžius, darbą nakties metu, darbą savaitgaliais, švenčių dienomis ir už darbą pamainomis; reguliariai mokami priedai ir premijos.
Netiesioginės personalo išlaidos arba socialiniai kaštai. Juos sudaro nedirbtų dienų užmokestis, specialiosios išmokos, darbdavio įmokos darbuotojų socialiniai apsaugai užtikrinti bei kitos netiesioginės išlaidos. Nedirbtų dienų užmokestį sudaro atostogų užmokestis ir kitų nedirbtų dienų užmokestis įstatymų ir kolektyvinių sutarčių numatyta tvarka (darbdavio apmokamos ligos dienos, apmokamos mokymosi atostogos, stažuočių laikas ir pan.). specialiosioms išmokoms priskiriamas papildomas atostogų užmokestis ir nereguliaraus periodiškumo išmokos (kalėdinės, velykinės premijos, tryliktasis atlyginimas ir kitos vienkartinės išmokos). Socialinio draudimo įmokas sudaro darbdavio privalomosios ir kitos socialinio draudimo įmokos. Kitoms netiesioginėms išlaidoms galima priskirti kompensacijas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!