Darbas žemės ūkyje. Darbo ištekliai ir darbo santykiai

Ilgą laiką kaimo žmonės sudarė absoliučią Lietuvos gyventojų daugumą. Dėl ūkinės veiklos pasidalijimo kaimuose pradėjo kurtis didesnės gyvenvietės – miesteliai, o vėliau ir miestai. Šis procesas, prasidėjęs prieš kelis šimtus metų, nėra pasibaigęs iki šiol, o jo tempai atskirais laikotarpiais buvo skirtingi.
Kaime gyvena trečdalis šalies gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirba žemės ūkyje. Vyraujantis smulkus ūkis, žemas darbo našumas, ūkio subjektų kaita ir nedidelis jų investicinis pajėgumas, realizavimo rinkų stoka, užsitęsusi agrarinė reforma ir kt. nepalankiai atsiliepė žemės ūkio ekonominei socialinei būklei: smuko kaimo gyventojų užimtumo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, padidėjo bedarbių skaičius.
Žemesnės kvalifikacijos darbas neužtikrina kaimo gyventojams didesnių pajamų, o mažos pajamos riboja galimybę siekti mokslo, o tuo pačiu ir kelti kvalifikacija. Menkai išplėtota kaimo socialinė infrastruktūra stabdo kaimo žmogaus ugdymo, tobulėjimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo sąlygas. Kadangi nėra ekonominės veiklos įvairovės, dalies gyventojų pajamos tik minimaliai tenkina vartojimo poreikius ir stabdo investicinius procesus. Žemės ūkis absorbuoja darbo jėgos perteklių, todėl susidaro prielaidos egzistuoti smulkiam ūkiui. Kai ūkiai smulkūs, neužtikrinamas ūkininkų ir jų šeimos narių užimtumas bei ūkinės veiklos efektyvumas, o šeimai – būtinos pajamos.
Nepalanki demografinė, socialinė ir ekonominė situacija kaime turi neigiamų pasekmių kaimo žmonių gyvenimo kokybei. Kadangi daugumos kaimo gyventojų pajamos susiję su žemės ūkio veikla, o jos efektyvumas – nuo žemės ir kitų ūkininkavimo sąlygų, kaimo gyventojų gyvenimo kokybė labai skiriasi teritoriniu požiūriu. Išryškėja vietovės, mažiau palankios žemės ūkio veiklai, kuriose kitų ekonominių veiklų plėtra turėtų kompensuoti neefektyvų žemės ūkį. Tam būtina didinti kaimo žmonių profesinį parengimą ir perkvalifikavimą, jų gebėjimus dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, daugiau dėmesio skiriant mokymui bei konsultavimui, moralinėms ir asmeninėms savybėms ugdyti.
Seniau žemės ūkis buvo viena iš svarbiausių valstybės šakų. Dabartiniu metu jo reikšmė tam tikra prasme yra sumenkinta iki bet kurios kitos valstybės ūkio gamybinės šakos. Dabar žemės ūkis gamina tiktai apie 7-8 proc BVP. Geografiškai ši šaka apima iš esmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!