Darbo rinka Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) 2004-2005 metais

VILNIUAS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA STATISTINIŲ DUOMENŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ Darbo rinka Lietuvoje ir ES 2004 m. - 2005 m. pradžios laikotarpiu Atliko: ĮV-3/2 gr. st. Jelena Fiodorova Priėmė: as. D. Andriušaitė Vilnius 2005 Įvadas Šiuolaikinėje visuomenėje labai padidėjo užimtumo vaidmuo. Užimtumo galimybių plėtimas atsižvelgiant į vis naujus žmonių poreikius ir troškimus yra vienas iš svarbiausių žmogaus raidos veiksnių ateityje. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį. Žmonės vertina darbą dėl daugelio priežasčių, ne tik dėl uždarbio. Darbas leidžia jiems būti naudingiems visuomenei, tobulinti kvalifikaciją, pritaikyti savo kūrybines galias. Jis suteikia visuomenės pripažinimą, kuris skatina orumą ir savigarbą, teikia galimybių bendradarbiauti, veikti vienas kitą. Tinkamai pasirinktas užimtumas atveria daug galimybių – padedama žmonėms ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, politiniu požiūriu. Tad galima teigti, kad nedarbas yra svarbi šiuolaikinės visuomenės problema ir vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių žmogaus pasirinkimo galimybes, darančių įtaką materialiajai bedarbio ir jo šeimos padėčiai. Lietuvai žengiant į rinkos ekonomiką, susiduriame su daugeliu pokyčių ir problemų. Bene svarbiausios iš jų yra pokyčiai darbo rinkoje, kurie tiesiogiai susiję su darbo jėga, t.y. su žmonėmis. Darbas yra specifinis gamybos veiksnys, nes jis yra neatsiejamas nuo žmogaus. Kadangi nuo situacijos darbo rinkoje didžiąja dalimi priklauso gerovė, žmonių pragyvenimo lygis, psichologinė bei fizinė sveikata, tai pagrindinis šio darbo objektas yra darbo rinka bei užimtumas. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti vienos iš svarbiausių bei aktualiausios šiuolaikinės informacinės visuomenės problemos, tai yra nedarbo, įtaką žmogaus socialinei raidai Kadangi nedarbas, ir su juo glaudžiai susiję darbo rinka ir užimtumas, dabartiniu laikotarpiu yra viena aktualiausių problemų ir daugelio politinių ir ekonominių diskusijų objektas, o tai reiškia nagrinėjamos temos platumą, tai pagrindiniam šio darbo tikslui pasiekti būtina išskirti pagrindinį darbo uždavinį: Naudojantis Europos statistikos departamento bei Lietuvos darbo biržos duomenimis (lentelėmis bei diagramomis) darbe bus atskleista Europos Sąjungos ir buvusių šalių kandidačių situacija darbo rinkoje, o taip pat padaryta lyginamoji analizė. Šio darbo tikslas – išanalizuoti nedarbo įtaką žmogaus socialinei raidai - bei siekiamas rezultatas lėmė šio darbo metodo pasirinkimą – lyginamosios analizės, tai reiškia, kad pateikti duomenys (tai gali būti ir lentelės bei grafikai) bus palyginami ir apibendrinti. 1. Darbo rinka Lietuvoje ir ES 2004 – 2005 mm. Europos Sąjunga Euro zona Lietuva 8,0 % 8,8 % 8,0 % (registruotas nedarbas) Didžiausias nedarbas ES Mažiausias nedarbas ES Ispanija (11,2 %) Liuksemburgas (3,9 %) 5 lentelė. Nedarbo lygis 2004 m. vasario 1 d. 1.1 Situacija Europos Sąjungoje Eurostat duomenimis per 2004 m. sausio mėn. nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir vasario 1 d. siekė 8,8%. Tuo tarpu Europos Sąjungoje nedarbo lygis per mėnesį taip pat nesikeitė – 8,0 %. Prieš metus šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 8,7 % ir 7,9 %. 2004 m. sausio mėn. mažiausias nedarbo lygis buvo užregistruotas Liuksemburge (3,9 %), Nyderlanduose (4,3 % - 2003 m. gruodžio mėn.), Austrijoje (4,5%) ir Airijoje (4,6%). Didžiausias nedarbo lygis užfiksuotas Ispanijoje –11,2 %. Be Ispanijos, 9 % lygį yra viršijusios Prancūzija, Vokietija ir Graikija. Per pastaruosius 12 mėnesių nedarbas išaugo dešimtyje duomenis per paskutinius 3 mėn. pateikusių valstybių narių, dviejose valstybėse narėse nedarbas sumažėjo, vienoje – nepakito. Eurostat duomenimis, 2004 m. vasario 1 d. Europos Sąjungoje buvo 14,2 mln., o euro zonoje – 12,3 mln. bedarbių. [4] Darbo rinka Bulgarijoje yra pigiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių kandidačių, tvirtina ES statistikos tarnyba Eurostat. Vidutiniškai darbas Europos Sąjungos valstybėse kainuoja 22.19 euro (76.5 lito) už vieną valandą. Daugiausia darbo jėga kainuoja Švedijoje (28.56 euro), Danijoje (27.10 euro) bei Vokietijoje (26.34 euro). Mažiausia darbo jėgos kaina yra Portugalijoje (8.13 euro), Graikijoje (10.40 euro) bei Ispanijoje (14.22 euro). Vidutiniškai už darbą Europos Sąjungos šalyse mokama 3.47 euro už valandą. Žemiausias rodiklis buvo Bulgarijoje (1.35 euro), Rumunijoje (1.51 euro) bei Latvijoje (2.42). Daugiausia už darbą buvo mokama Kipre (10.74 euro), Slovėnijoje (8.98 euro) bei Lenkijoje (4.48 euro). Eurostat paskelbė ir duomenis apie vidutines darbo valandas. Latvija sąraše užima trečiąją vietą, nes darbuotojai vidutiniškai šioje šalyje dirba 154 valandas per mėnesį. Aukščiausi rodikliai yra Airijoje (160 valandų) ir Didžiojoje Britanijoje (155 valandos). Darbuotojai Europos Sąjungos šalyse dirba vidutiniškai trumpiau (142 – 150 valandų) nei šalyse kandidatėse. [1] 1.2 Situacija buvusiose šalyse kandidatėse Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje per metus sumažėjo net 4,1 procentinio punkto iki 8,0 proc. Tarp narystės ES siekiančių šalių bei šalių kandidačių geriausių rezultatų mažinant nedarbą per metus pasiekė Lietuva (nedarbas sumažėjo 4,1 procentinio punkto), Bulgarija (3,0 procentinio punkto sumažėjimas) ir Estija (nedarbas nukrito 2,1 procentinio punkto). Lyginant su kitomis buvusiomis šalimis kandidatėmis, registruoto nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. vasario 1 d. buvo mažesnis už Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, tačiau viršijo kitų kandidačių nedarbo lygį. Remiantis Eurostat tyrimų duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei šalių kandidačių vidurkis. Lyginant su kitomis kandidatėmis, nedarbas Lietuvoje buvo mažesnis nei Lenkijoje (19,1 %) ir Slovakijoje (16,6 %) ir sudarė 11,7 %. Sausio mėn. šalių kandidačių nedarbo lygio vidurkis sudarė 14,2 % ir 6,2 procentinio punkto viršijo ES vidurkį (8%). [16] Subjektas Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengija Malta Lenkija Slovėnija Slovakija Laikas   2002k01   7,7 11,3 : 13,1 17,3 5,8 7,5 20,6 7 19,5 2002k02   7,1 9,6 3,4 13,4 13,2 5,6 7 20,2 6,1 18,7 2002k03   7,3 9,4 : 10,6 12 6 6,4 20,2 6,1 18,4 2002k04   7,3 11,6 : 11,6 13,2 6 6,9 20,1 6,6 18,1 2003k01   7,6 10,9 : 10,7 13,8 6,4 6,7 20,8 7,1 18,5 2003k02   7,6 11 4,2 10,7 13 5,8 7,5 19,7 6,6 17,2 2003k03   8,1 9,8 : 11 11,7 5,8 8,3 19,7 6,7 17,1 2003k04   8,2 9,6 : 10,4 11,8 5,6 8 19,6 6,8 17,5 2004k01   8,8 10,4 : 11,7 13,1 6,1 7,2 21 7 19,5 2004k02   8,3 10,4 4,4 10,1 11,4 5,9 7,3 19,4 6,1 18,6 2004k03   8,3 10,2 4,8 10,2 10,6 6,1 7,4 18,5 6,1 17,6 4 lenetelė. Nedarbo lygio pasikeitimas buvusiems šalims kandidatėms įstojus į ES (15-64 m.gyventojų, %) Iš lentelės duomenų stebimė, kad nedarbo lygis nežymiai, bet sumažėjo daugelyje buvusių šalių kandidačių ir nežymiai padidėjo Maltoje ir Kipre[1]. 1.3 Situacija Lietuvoje 2004 07- 2005 03 laikotarpiu 1.3.1 Lietuvoje 2004 07-08 laikotariu SITUACIJOS DARBO RINKOJE TRUMPA APŽVALGA 2004 m. liepos mėnesį: 2004 m. rugpjūčio 1 d.: Įregistruota bedarbių 16020   Įregistruota bedarbių 139528 Įdarbinta asmenų 10080   iš jų: moterų 80931 (58,0 % ) iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis 7636   vyrų 58597 (42,0 %) Paskirta bedarbio pašalpų 2310   jaunimo 13727 (9,8 % )  Įregistruota laisvų darbo vietų 15076   ilgalaikių bedarbių 38655 (27,7 %) iš jų neterminuotam darbui 12580   gyvenančių kaimo vietovėse 59894 (42,9 %) Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas 10056   gaunančių bedarbio pašalpą 13369 (9,6 %)   Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais:    Nuo metų pradžios:     Bendras 6,7 % Įregistruota bedarbių tūkst. 129,4   Moterų 7,8 % Įdarbinta asmenų tūkst. 74,4   Vyrų 5,6 % Nukreipta į programas tūkst. 84,6   Jaunimo 2,9% Mažėja darbo jėgos pasiūla Nuo metų pradžios teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 129,4 tūkst. bedarbių, o tai 11 proc. mažiau negu per tą patį 2003 metų laikotarpį. Rugpjūčio 1 d. šalyje buvo 139,5 tūkst. registruotų bedarbių, kurie sudarė 6,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Per liepos mėnesį bedarbių skaičius beveik nepakito, tačiau, lyginant su praeitų metų rugpjūčio 1d., jis sumažėjo 9,3 proc. Tarp bedarbių 58 proc. sudarė moterys, 42 proc. – vyrai. Bedarbiai vyrai sudarė 5,6 proc. darbingo amžiaus vyrų skaičiaus, bedarbės moterys – 7,8 proc. tos pačios amžiaus grupės moterų skaičiaus. Auga nuolatinio darbo pasiūla Liepos mėnesį teritorinės darbo biržos turėjo informaciją apie daugiau kaip 15 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiau kaip 83 proc. šių vietų buvo skirtos nuolatiniam darbui ir tik kas šešta vieta – terminuotam darbui. Naujų laisvų darbo vietų nuolatiniam darbui, lyginant su birželiu, buvo įregistruota 6 proc. daugiau, o lyginant su praeitų metų liepa – 11 proc. daugiau. Terminuoto darbo pasiūla tuo pat metu sumažėjo beveik 14 proc. Šiais metais vidutiniškai per mėnesį įregistruojama 8460 laisvų darbo vietų neterminuotam darbui. Tai 51 proc. daugiau negu 2000 metais. Tuo tarpu vidutinis terminuoto darbo vietų skaičius nuo 2001 m. sumažėjo 38 proc. 1.3.2 Lietuvoje 2005 02- 03 laikotariu SITUACIJOS DARBO RINKOJE TRUMPA APŽVALGA 2005 m vasario mėnesį:                                                                          2005 m. kovo 1 d.: Įregistruota bedarbių 14964 Įregistruota bedarbių 127570             Įdarbinta asmenų 6547   iš jų: moterų 72372(56,7%) iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis 5432           vyrų 55198(43,3%) Paskirta nedarbo draudimo išmokų 2298           jaunimo 10488  (8,2%) Įregistruota laisvų darbo vietų 10070           ilgalaikių bedarbių 36722(28,8%) iš jų neterminuotam darbui 8936           gyvenančių kaimo vietovėse 54536(42,7%) Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas 8560           gaunančių bedarbio pašalpą 17068 (13,4%) Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais: Nuo metų pradžios: Bendras 6,1% Įregistruota bedarbių tūkst. 34,0 Moterų 6,9% Įdarbinta asmenų tūkst. 14,8 Vyrų 5,2% Nukreipta į programas tūkst. 18,4 Jaunimo  2,2% Penktadaliu sumažėjo darbo jėgos pasiūla Vasario mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 15 tūkst. bedarbių. Palyginti su sausiu, įregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 4,1 tūkst. arba daugiau kaip 21 proc. Iš vasario mėnesį įregistruotų bedarbių vyrai sudarė 51,8 proc., o moterys - 48,2 proc. Jaunų iki 25 metų amžiaus bedarbių dalis tarp besiregistruojančių, palyginti su sausio mėnesiu, išaugo nuo 14,5 iki 18,5 proc. Per vasario mėnesį 25 proc. mažiau buvo įregistruota priešpensinio amžiaus bedarbių. Nuo metų pradžios teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 34 tūkst. bedarbių. Tai beveik 10 tūkst. arba 22,7 proc. mažiau nei praeitais metais per atitinkamą laikotarpį. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų nekinta Kovo 1 d. šalyje buvo įregistruota 127,6 tūkst. bedarbių. Per mėnesį bedarbių skaičius beveik nepakito, tačiau, palyginti su 2004 m. kovo 1 d., sumažėjo 39,7 tūkst. arba beveik 24 proc. Registruotų bedarbių dalis nuo šalies darbingo amžiaus gyventojų per mėnesį nepakito ir kovo 1 d. sudarė 6,1 proc. Per metus šis rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais.  Vyrų ir jaunimo nedarbo rodikliai per mėnesį nepakito. Bedarbiais kovo 1 d. buvo registruoti 5,2 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Palyginti su 2004 m. kovo 1 d., labiausiai (2,3 proc. punkto) mažėjo vyrų nedarbas. Moterų ir jaunimo nedarbo mažėjimas - 1,7 proc. punkto. Sumažėjo darbo jėgos paklausa Per mėnesį teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 10 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 867 vietomis mažiau negu sausį. Beveik 89 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirta neterminuotam įdarbinimui. Per vasario mėnesį teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš kurių net 83 proc. gavo nuolatinį darbą. Nuo metų pradžios buvo įdarbinta 14,8 tūkst. asmenų.[2]. Išvados Viena svarbiausių šiuolaikinės informacinės visuomenės problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, kuris yra ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso šaltinis, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį bei fizinį diskomfortą. Nedarbas sukelia ne tik ekonominių sunkumų, bet ir psichologinių – nepasitikėjimą ateitimi, savo sugebėjimais, nevisavertiškumo jausmą ir kt, o taip pat sukelia socialinę atskirtį ir riboja žmogaus socialinę raidą. Ekonomikos nuosmukio ir išaugusio nedarbo sąlygomis padaugėja nusikaltimų, savižudybių, skyrybų, trumpėja gyvenimo trukmė. Tad silpnėja nedirbančio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo motyvacija. Todėl nedarbo problema yra nuolatinių politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbo lygis yra vertinamas kaip vienas ekonomikos “sveikatos” rodiklių. Pažymėtina, kad darbo vietų nekurianti ekonomikos plėtra yra viena iš skaudžiausių pasaulinių problemų, nes nedarbas meta iššūkį žmogaus socialinei raidai daugelyje valstybių, nesvarbu, jos turtingos ar ne. Visiškas užimtumas yra bet kurios civilizuotos šalies ekonomikos tikslas, tačiau realybė yra kitokia. Užimtumas tampa svarbiausia ekonomine galimybe, teikiančia žmonėms pajamų, leidžiančių įsigyti prekių ir paslaugų, būtinų jiems normaliai gyventi. Pastebima tendencija, kad kylant valstybės gerovei nemažėja nedarbas, tam tikrais atvejais daugėja skurstančių gyventojų ir didėja nusikalstamumas. Pastebima, kad nedarbo lygis Lietuvoje turi tendenciją mažėti, sudarant palankias sąlygas gyventojų užimtumui didėti.. Padidinti užimtumo galimybes galėtų tokie svarbūs veiksniai kaip motyvacija mokytis bei tolygus mokymosi prieinamumas, informacija ir konsultacijos apie užimtumo galimybes bei darbo rinkos pokyčius, efektyvesnis darbo biržos vaidmuo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jaunimo teritorinio ir profesinio mobilumo tobulinimas. Taip pat skirtingai atrodo moterų ir vyrų situacijos darbo rinkoje ypatumai ir darbo užmokesčio netolygumai: vertinant nedarbą bei užimtumą, vyrų nedarbo lygis yra gerokai didesnis už moterų, tačiau gaunamos pajamos viršija moterų darbo užmokestį. Skirtingai atrodo ir teritoriniai nedarbo lygio Lietuvoje svyravimai. Pastebima teigiama nedarbo lygio mažėjimo tendencija Alytaus, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Buvo atskleista Europos Sąjungos ir buvusių šalių kandidačių situacija darbo rinkoje, o taip pat padaryta lyginamoji analizė. Remiantis Eurostat tyrimų duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. buvo mažesnis nei šalių kandidačių vidurkis. Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje per metus sumažėjo net 4,1 procentinio punkto iki 8,0 proc. Tarp narystės ES siekiančių šalių bei buvusių šalių kandidačių geriausių rezultatų mažinant nedarbą per metus pasiekė tris šalys, tame tarpe ir Lietuva (nedarbas sumažėjo 4,1 procentinio punkto). Lietuvos integracija į ES jau pakeitė ir dar nemažai pakeis kasdienį Lietuvos žmonių gyvenimą. Vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remdamasis žmogus įvertina savo gyvenimo kokybę, yra tas, ar ir kaip jis gali užsidirbti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Tai skatina ieškoti darbo svetur – visuomenės apklausos rodo, jog beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų norėtų visam laikui arba trumpam išvykti dirbti į užsienį. Jau dabar užsienyje dirba daugiau negu 200 tūkstančių Lietuvos piliečių. Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą atverčia žmonėms galimybes pagerinti savo materialinę padėtį. Tai, suprantama, nereiškia, jog reikės mažiau dirbti ir už tai bus gaunama daugiau pinigų. Tiems, kas ne tik nori, bet ir siekia geresnio gyvenimo, bendra Europos darbo rinka bus į naudą. [3] Literatūros sąrašas 1 http://www.eurostat.com/; 2 http://www.ldb.lt/; 3 http://www.straipsniai.lt/ – R. Šimašius “Kauno diena”, 2002 05 09; 4 http://www.ldrmt.lt/; 5 Darbo biržos naujienų” priedas. Kokia darbo jėgos paklausa Lietuvoje, Vilnius, 2003; 6 B. Gruževskis. Žmogaus socialinė raida. Užimtumas, Vilnius, 2002; 7 Gyvenimo lygis ir žmogaus pasirinkimo galimybės, Vilnius 1997; 8 Makroekonomika, KTU, Kaunas “Technologija”, 2001.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!