Darbas ES ir Baltijos šalyse

Darbo autoriai analizuoja dabartinė ekonominė situacija, ES keliamus reikalavimus Baltijos šalių ekonomikai, bei stojimo į ES ekonominės perspektyvos.
Reikėtų pabrėžti, kad Baltijos šalių užsienio prekybos taisyklės buvo reformuotos pirmaisiais ekonominių reformų metais: sumažinti importo muitų tarifai, pašalintos kvotos ir kitos prekybos ribojimo priemonės. Baltijos šalys pasirašė laisvosios prekybos sutartis su dauguma Europos šalių. Šiuo metu laisvai prekiaujama didele dalimi prekių ir paslaugų. Santykinai liberalus prekybos režimas sąlygojo sparčiai augantį prekių ir paslaugų pasirinkimą.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekiai dėl narystės pasaulinėse prekybos organizacijose, integravimosi į pasaulio ekonomiką sutapo. kiekvienos iš šių valstybių makroekonominiai rodikliai, užsienio prekybos politikos raida per pastaruosius dešimt metų kai kuo skyrėsi, o kai kuo buvo panaši. Kiekvienos iš valstybių patirtis tarptautinėje prekyboje taip pat skirtinga.
Šio darbo tikslas - naudojantis Baltijos šalių statistiniais duomenimis bei Baltijos šalių Ekonomikos ministerijomis paruošta šalies vystymosi iki 2004 m. ataskaita, išnagrinėti šių šalių ekonomikos raidą 1999 –2001 m. bei įvertinti ir aprašyti jos pokyčius nurodytu laikotarpiu ryšium su Baltijos šalių siekių tapti ES narėmis.
Tam, kad apžvelgti Baltijos šalių ekonomikos rodiklius bei nusakyti jų pokyčius daugiausia naudojausi penkerių metų Baltijos šalių statistikos metraščiais.
1. Palyginamoji Baltijos šalių apžvalga
1.1. Lietuva
Lietuva yra didžiausia pagal plota ir gyventojų skaičių Baltijos šalys. Lietuvos plotas sudaro 65,2 tūkst. km. gyventojų skaičius apie 3 581 tūkst. gyventojų. Sostinė Vilnius, tarp didžiausių pramoninių centrų galima būtų paminėti Klaipėdą, Kauną ir t.t. Lietuva yra įvairių transporto koridorių kryžkelėje, nes tai ribojasi su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritys). Gerai išvystytu Lietuvos geležinkelių bei automobilinių kelių tinklu gabenami kroviniai iš Rusijos, ir buvusių Sovietinių respublikų į Lenkija ir kitas Vakarų Europos šalis, ir priešingai - kroviniai iš Rusijos, Baltarusijos per Lietuva keliauja į Vakarus. Patogi transportinė geografinė padėtis. Klaipėdos miesto, kaip jūrų ir sausumos transporto mazgo traukos zona apima, ne tik vakarinius, Rusijos ir Blatarusijos rajonus. Lietuva įsikūrusi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Pagal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!