Infliacija ir nedarbas pagal teoriją ir praktiką

Kaip pasireiškia nedarbas ir infliacija? Kas sukelia nedarbo ir infliacijos lygio pakitimus? Kaip susiję kainų lygis ir nedarbo lygis? Tai pagrindiniai klausimai, su kuriais jau daug metų susiduria ekonomistai ir kurie buvo pagrindinė mano pasirinkimo, plačiau paanalizuoti šią sferą, priežastis.
Savo darbe pasitelkiau Keinso ir jo šalininkų teiginius, kad infliacija ir nedarbas kartu būti negali. Daugumos ekonomistų nuomone ši išvada pasiteisino iki 1970 – ųjų metų. Vėliau padėtis iš esmės pakito. Infliacija ir nedarbas vienu ir tuo pačiu metu tapo pastoviu reiškiniu. Be to, visos pastangos infliaciją sumažinti (didinant mokesčius, stabdant pinigų kiekio augimą ar kitais būdais) nedavė jokių rezultatų. Tuo tarpu, ekonominė politika, vygdoma siekiant sumažinti nedarbą, tik dar labiau padidindavo infliaciją. Taigi, reikėjo surasti būdą, kaip išspręsti šias problemas.
Kaip atsvarą nusistovėjusiai tiesai panaudojau monetaristų ir neoklasikinės krypties šalininkų modelį, kurie pasiūlė naujų idėjų ir pateikė naują teoriją kaip funkcionuoja ekonomika ir kaip turi būti vykdoma ekonominė politika.
Remiantis Lietuvos banko 2001 metų ataskaita apžvelgiau pasaulio ekonominę aplinką.
Pagrindiniai šio darbo tikslai: išanalizuoti tokius reiškinius, kaip nedarbas ir infliacija, bei jų pasireiškimo rezultatus vienu metu – Filips (Philips) kreivė; kuo skiriasi sąvokos - natūralus nedarbo lygis ir NAIRU.
Bedarbystė apibūdinama kaip dalis darbingų asmenų, kurie šiuo metu neturi darbo, tačiau intensyviai jo ieško: registruojasi darbo biržoje, kreipiasi į darbdavius, seka skelbimus spaudoje ar kitais būdais dalyvauja darbuotojų atrankose.
• asmenys, kurie esamu laiku priklauso tam tikrai įstaigai: kareiviai, kaliniai, psichiniai ligoniai;
• pensininkai; akademinis jaunimas; laikinai nedirbantys; namų šeimininkės ar asmenys, auginantys nepilnamečius vaikus;
• gyventojai, kurie nedirba ir neieško darbo, kadangi yra nusivylę ir netiki galimybe jį rasti. Šiai žmonių grupei priskiriami vyresnio amžiaus žmonės, žemesnę kvalifikaciją turintys asmenys, degradavę šalies piliečiai.
Natūralu, kad nedarbą sukelia pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo, kurį galima išreikšti formule:
L= E + U; U/L= nedarbo lygis procentais (%)
L – visuminė darbo jėga;
E – dirbančiųjų žmonių skaičius;
U –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!