BVP Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos šalyse

 ĮVADAS Temos aktualumas. BVP pagrindinis rodiklis, apibūdinantis šalies ekonomikos išsivystymą ir kitimą. Jis apibrėžia šalies ekonomikos augimą, apibūdina gyvenimo lygį, taip pat yra naudojamas įvairių šalių ekonomikos raidos lyginamajai analizei atlikti. BVP kitimas rodo šalies ekonominės padėties gerėjimą arba blogėjimą, šalies galimybes, daugiau ar mažiau lėšų skirti atskiroms veikloms. BVP rodiklis priklauso nuo aibės kitų rodiklių, kurie įtakoja šalies ūkio vystimąsi. Tačiau BVP yra tik ekonominis rodiklis, neįvertinantis daugelio kitų aspektų. Darbo objektas. BVP Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos šalyse. Darbo tikslas. Atlikti BVP Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos šalyse analizę ir modeliavimą. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti BVP sampratas. 2. Išnagrinėti BVP struktūrą ir jo kitimo tendencijas Lietuvoje. 3. Įvertinti Lietuvos makroekonominius rodiklius, turinčius įtakos BVP kitimui. 4. Palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių BVP rodiklius. 5. Sudaryti statistinį Lietuvos BVP modelį. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė. 1. Bendrasis vidaus produktas Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Tai galutinė prekių ir paslaugų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Skaičiuoti nacionalinę gamybą XX a. 4-ajame dešimtmetyje pradėjo ekonomistas Saimonas Kuznetsas, dirbęs JAV Komercijos departamente. Pirmieji nacionalinių pajamų paskaičiavimai padaryti Kuznetso 1934 metais. Tada pirmą kartą buvo apskaičiuotos nacionalinės pajamos. Jis apskaičiavo JAV nacionalines pajamas iki 1869 metų. Pirma ataskaita apie nacionalines pajamas ir gamybą už 1929–1935 buvo pateikta JAV Kongresui 1937 metais. Iki tol niekas neturėjo tikslesnių duomenų apie šalies ekonominį pajėgumą, terminas makroekonomika iki 1939 metų buvo nenaudojamas. 1971 metais Saimonui Kuznetsui paskirta Nobelio premija. Iki 1991 metų bendrasis nacionalinis produktas buvo pagrindinis rodiklis makroekonominiuose tyrimuose. Bendrasis vidaus produktas tapo pagrindiniu rodikliu skaičiuojant atsiskaitymus su Jungtine Tautų Organizacija. (https://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas). Pasak V. Snieškos, V. Baumilienės, D. Bernatonytės J. Čiburienės, A. Juozapavičienės, V. Kavaliauskienės, R.Keršienės, A. Makauskienės, B. Brazauskienės, V. Navicko, V. Pukelienės, G. Startienės, J. Urbono (2006) bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, šalies viduje. Bendrasis vidaus produktas yra artimas bendrajam nacionaliniam produktui. Bendrasis nacionalinis produktas – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį rinkos kainų suma. Tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos. B. Martinkus ir V. Žilinskas (2006) teigia, kad tai bendra visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų naudojant ekonominius išteklius, esančius šalies vidaus ekonomikoje, per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus), piniginė verčių suma. Bendrasis vidaus produktas yra svarbiausias valstybės ekonominis rodiklis, kuris priklauso nuo aibės kitų rodiklių, įtakojančių šalies ūkio vystymąsi. Kritikai dažnai teigia, kad BVP pilnai neatspindi žmonių gyvenimo gerovės toje valstybėje, nes bendrasis vidaus produktas yra tik ekonominis rodiklis, neįvertinantis daugelio kitų socialinių aspektų, kuriuos reikia matuoti kitais būdais (http://www.finansistas.net/bvp.html). BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje sukurtų visų baigtinių prekių ir paslaugų vertė rinkos kainomis, teigia V. Skominas (2006). Pasak M. Tvaronavičienės ir V. Tvaronavičiaus (2006), šalis, kuri sugeba didinti BVP, susikuria sąlygas pagerinti savo piliečių gyvenimo lygį, padaryti kokybiškesnes gyvenimo sąlygas. Pasak A. Jakaitienės (2003), bendrasis vidaus produktas (BVP) yra svarbiausias ekonominis rodiklis. Apie šalies ūkio būklę sprendžiama pagal tai, kokia yra BVP apimtis, kiek šio produkto tenka vienam gyventojui, koks yra jo metų didėjimo tempas. Todėl nenuostabu, kad tarptautinėje praktikoje priimta šalies ekonomikos augimą vertinti realiojo BVP didėjimo tempu. Šis rodiklis naudojamas valstybės biudžetui sudaryti, pajamoms ir išlaidoms prognozuoti, nuo jo kitimo tendencijų priklauso šalies įvaizdis, patrauklumas užsienio investicijoms. Anot Samuoelson P. A. (1989), BVP yra pats išsamiausias šalies gamybos, į kurią įeina prekės ir paslaugos matas. 1.1. BVP skaičiavimas gamybos, pajamų ir išlaidų metodais BVP gali būti skaičiuojamas trim metodais: gamybos (pridėtinės vertės sumavimo), pajamų ir išlaidų. Gamybos metodas. BVP gamybos metodu apskaičiuojamas kaip ūkio šakų pridėtinių verčių suma. Visos šalies mastu BVP apimtį nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta tik kiekvienoje tos šalies ekonomikos šakoje. Į BVP įskaičiuojama: 1. galutinių prekių vertė (atėmus importuotų prekių ir žaliavų vertę), pagaminta analizuojamaisiais metais, 2. vertė kai kurių prekių bei paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jų pirkimo - pardavimo. Į BVP apimtį neįskaičiuojama: 1. nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai, 2. negamybiniai sandėriai (senų vadovų vertybinių popierių pardavimas, finansiniai sandėriai). https://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas). Išlaidų metodas. Tai dažniausiai taikomas būdas apskaičiuojant BVP. Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t. y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Pasak N. Radžiuvienės (2009), išlaidų metodu apskaičiuojama, kam išleidžiamas BVP. t. y. skaičiuojama atvirkščiai: ne kiek uždirbta už pagamintas prekes bei suteiktas paslaugas, o kam uždirbti pinigai buvo išleisti. Išskiriami tokie elementai: namų ūkio vartojimas, vyriausybės vartojimas, įmonių investicijos ir grynasis eksportas. Pastarasis - tai prekių ir paslaugų eksportas, atėmus importą. BVP išlaidų metodu leidžia įvertinti, iš kokių šaltinių auga šalis: iš vidaus paklausos (labiausiai auga namų ūkių bei vyriausybės vartojimas, įmonių investicijos ar importas), kaip būna bumo sąlygomis, ar iš išorės paklausos - eksporto. Jeigu eksportas auga sparčiau nei importas, tai bus jau išorės paklausos genama ekonomika. Išskiriamos šios išlaidų rūšys: 1. namų ūkių vartojimo išlaidos (C) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Tai gali būti trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, rūbai), ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai ir t. t.), paslaugos (bankų, kirpyklų paslaugos, juridinės konsultacijos); 2. investicijos (I) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; pagal kilmę investicijos gali būti vidaus ir išorės (užsienio kapitalo). Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis; vyriausybės investicinės išlaidos į šias išlaidas nepatenka; 3. vyriausybės išlaidos (G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ar naudoti. 4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas– šalies eksporto (prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, bet parduotų užsienyje) ir importo (prekių ir paslaugų, pagamintų užsienyje, bet nupirktų naudoti kitoje šalyje) skirtumas (https://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas). Pagal išlaidų metodą BVP apskaičiuojamas pagal šią formulę: BVP =Vartojimas (C)+Investicijos (I)+Valstybės išlaidos (G)+Eksportas (EX)-Importas (IM). J. Mackevičius, O. Molienė (2009) teigia, kad BVP įvertinimas išlaidų metodu, leidžia nustatyti ne tik BVP apimtį, bet ir jo sudedamąsias dalis (galutinio vartojimo – individualaus ir kolektyvinio – išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, bendrojo kapitalo formavimo išlaidas, prekių ir paslaugų eksporto ir importo saldo), kurių kitimo tendencijos yra tam tikri ekonomikos plėtros „kelio ženklai“. Pajamų apskaitos metodas. D. Bruožienė (2010) teigia, kad nustatant BVP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. BVP glaudžiai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis, o tai yra visos gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus. BVP apskaitos išlaidų ir pajamų metodai – tai du skirtingi požiūriai į BVP, vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant. Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visada yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui, nuomos mokesčiui bei palūkanoms. Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visada yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui, nuomos mokesčiui bei palūkanoms. 1.2. BVP tenkantis vienam gyventojui J. Mackevičius, O. Molienė (2009) teigia, kad nors BVP rodo šalies ekonominės sistemos funkcionavimo absoliutųjį rezultatą, o jo kitimas – ekonomikos augimo spartėjimą arba lėtėjimą, jis neapibūdina šalies ekonominės sistemos efektyvumo. Tam labiausiai tinka santykinis dydis – BVP vienam gyventojui. Bendrasis vidau produktas vienam gyventojui gaunamas BVP padalinus iš šalies gyventojų skaičiaus. B. Galinienė, B. Melnikas, A. Miškinis ir kt. (2007) teigia, kad BVP vienam gyventojui iš esmės apibūdina visuminį ekonomikos efektyvumą, nes parodo, kiek efektyviai vidutinis visuomenės narys panaudoja ekonominės sistemos išteklius šios sistemos produktui sukurti. Konkretaus laikotarpio BVP vienam gyventojui rodo absoliutųjį ekonominės sistemos efektyvumą, o šio rodiklio kitimas (paprastai vidutinis metinis didėjimo tempas) – ekonomikos efektyvumo didėjimą. Anot N. Radžiuvienės (2009), Pasaulio bankas grupuoja valstybes pagal gyvenimo gerovę į žemas, vidutines ir dideles pajamas gaunančias šalis, naudodamas BVP vienam gyventojui rodiklį. Pastaruoju atveju BVP vienam gyventojui perskaičiuojamas pagal perkamosios galios standartą (PGS). Pagal paskaičiuotą BVP vienam gyventojui yra skiriama ES parama. Į ES paramą gali pretenduoti šalys, kuriose vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis nesiekia 75 proc. ES vidurkio. 1.3. Nominalusis ir realusis BVP Ekonomistai nagrinėdami ekonomikos vystymosi sąlygas bei veiksnius yra pastebėję, kad šalies augimui įtakos turi ne tik gamybos augimas bet ir augančios kainos. Pakilusios kainos sudaro įspūdį gerokai išaugusios gamybos, kai tuo tarpu reali situacija gali būti kur kas kuklesnė. Šiai situacijai išspręsti bei realiems ūkio duomenims išgauti yra naudojamas realiojo BVP apskaičiavimo metodas. Kaip teigia Rakauskienė O. G. (2006), - tai metodas leidžiantis įvertinti BVP palyginamosiomis kainomis, atmetant infliaciją, t.y. kainų augimą Anot N. Radžiuvienės (2009), nominalusis BVP parodo, kiek apskritai pagaminta baigtinės produkcijos už tam tikrą vertę (sumą) per tam tikrą laikotarpį. Tarkime, jei Lietuvoje iš viso būtų išspausta tik 10 litrų obuolių sulčių po 10 Lt, tai BVP būtų 100 Lt. Tai ir yra nominalioji BVP vertė, dažniausiai naudojama ekonomikos dydžiui nusakyti. Pagal nominalųjį BVP galima palyginti skirtingų šalių ekonomiką, atsižvelgiant į jų dydį, ir sakyti, jog Lietuvos ūkis yra didesnis nei Latvijos, bet mažesnis nei Kuveito. Kita nominaliojo BVP pritaikymo sritis - šalies išsivystymo apibūdinimas. Įvertinant realųjį BVP naudojama fizinė produkcijos apimtis (pvz., 10 litrų sulčių 2008 m.) ir bazinių metų kainos (pvz., baziniais pasirenkami 2005 m., o tuo metu sultys kainavo 8 Lt už litrą). Pagal duotąjį pavyzdį, tokios mažos ekonomikos realiojo BVP vertė 2008 m. būtų 80 Lt. V. Snieška, J. Čiburienė (2005) teigia, kad realus BVP - tai BVP apskaičiuotas bazinių metų, sugretinamosiomis kainomis. Nominalus BVP- BVP apskaičiuotas faktiškomis kainomis. Nominalus BVP apibūdina pagaminto produkto piniginę išraišką, realus – pagaminto produkto kiekį. BVP defliatorius rodo pagaminto produkto vieneto kainos pokytį dabartiniais metais, lyginant su baziniais. Tai visuotinis kainų pokyčio matas, kuriuo pašalinamas kainų kitimo poveikis, atliekant lyginamuosius skaičiavimus. Skaičiuojant nominalų BVP infliacija neįvertinama, o skaičiuojant realų įvertinama infliacija. Nominalus BVP perskaičiuojuomas į realųjį naudojant BVP defliatorių. Pagal V. Sniešką, J. Čiburienę (2005) Pats BVP defliatorius nustatomas kaip procentinis santykis tarp nominalaus ir realaus BVP pagal formulę: BVPdefl = ⋅NBVP *100% RBVP BVP defliatorius rodo pagaminto produkto vieneto kainos pokytį dabartiniais metais, lyginant su baziniais. Tai visuotinis kainų pokyčio matas, kuriuo pašalinamas kainų kitimo poveikis, atliekant lyginamuosius skaičiavimus. Apibendrinant galima teigti, kad Bendrasis vidaus produktas – rodiklis labiausiai nusakantis šalies ekonominį išsivystymą. Tai bendrosios pajamos šalies viduje. BVP skaičiuojamas trimis būdais: gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Tačiau dažniausiai naudojamas būdas apskaičiuoti BVP yra išlaidų metodas. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos augimą arba lėtėjimą bei nustatyti ekonomikos efektyvumą reikėtų apskaičiuoti BVP tenkantį vienam gyventojui. Pagal apskaičiuotą BVP vienam gyventojui yra skiriama ir ES parama. Nagrinėjant BVP dažnai susiduriama su nominaliuoju BVP ir realiuoju BVP. Vertinant nominalųjį BVP nėra atsižvelgiama į infliaciją, o vertinant realųjį BVP, infliacija įvertinama. Nominalus BVP perskaičiuojamas į realųjį naudojant defliatorių. 2. BVP Lietuvoje ir EuropoS sąjungoje lyginamoji analizė 2.1. Tyrimo struktūra ir metodai Atliekant BVP Lietuvoje ir Europos sąjungoje lyginamąją analizę buvo išsikelti tyrimo kriterijai, tyrimo uždaviniai bei nustatyti analizuojami rodikliai, kurie pateikiami 1 lentelėje. 1 lentelė Darbe analizuojami kriterijai, uždaviniai ir rodikliai Nr. Tyrimo kriterijus Tyrimo uždaviniai Analizuojami rodikliai 1. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Lietuvoje Išnagrinėti BVP struktūrą ir jo kitimo tendencijas BVP struktūra BVP augimas Investicijos Eksportas Importas 2. Lietuvos makroekonominiai rodikliai Įvertinti Lietuvos makroekonominius rodiklius, turinčius įtakos BVP kitimui Nedarbo lygis Infliacija Valdžios sektoriaus bendroji skola Darbo užmokestis 3. ES Bendrasis vidaus produktas Palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių BVP rodiklius ES BVP ES BVP tenkantis 1 gyventojui ES BVP pokytis 4. Lietuvos BVP pokyčių modeliavimas Sudaryti statistinį Lietuvos BVP modelį Darbo užmokestis Infliacija Bankrotų skaičius Užimtumo lygis Eksportas Darbe buvo buvo taikomi šie statistiniai metodai: ranžiruota eilutė, vidurkis, mediana, kvartiliai, progresinis ir regresinis vidurkis, variacijos rodikliai (standartiniai nuokrypiai, variacijos koeficientas), dinamikos rodikliai (absoliutusis padidėjimas, padidėjimo tempas, vidutinis absoliutusis padidėjimas, vidutinis padidėjimo tempas), rodiklių sugretinimas, koreliacijos koeficientas, tiesinė regresija, daugiamatė tiesinė regresija. 2.2. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Lietuvoje Bendrojo vidaus produkto kitimas to meto kainomis pateikiamas 1 paveiksle. 1 pav. BVP kitimas 2005-2014 m. (sudaryta autorės, remiantis http://www.stat.gov.lt) Per 2005 - 2008 m. laikotarpį BVP padidėjo 55,6 proc., per 2009 - 2014 m. – 35,3 proc. Per visą nagrinėjamą 2005 - 2014 m. laikotarpį BVP padidėjimo tempas buvo 73,5 proc. Vidutinis padidėjimo tempas – 6,3 proc. BVP pokytis per 2005 - 2014 m. laikotarpį padidėjo 15442 mlj. EUR. Vidutinis metinis BVP pokytis 2005 - 2014 m buvo 1715,77 mlj. EUR, vadinasi BVP per nagrinėjamą laikotarpį kasmet vidutiniškai padidėdavo po 1715,77 mlj. EUR. Kadangi BVP gali būti skaičiuojamas trim metodais: gamybos, pajamų ir išlaidų, todėl šiame poskyryje bus pateiktas BVP pasiskirstymas gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Lietuvos BVP struktūra gamybos metodu 2005 - 2010 m. pateikiamas 2 lentelėje. 2 lentelė Lietuvos BVP struktūra gamybos metodu (%) to meto kainomis (šaltinis http://www.stat.gov.lt) Metai A B+C+D+E F G+H+I J K L M+N O+P+Q R+S+T BVP 2005 4,8 24,9 7,8 28,2 4,1 2,2 6,4 5,1 14,3 2,3 100 2006 4,3 23,8 9,5 27,5 3,9 2,9 6,6 5,3 14,4 2,0 100 2007 3,9 21,8 11,2 27,9 3,7 3,5 6,7 5,9 13,7 1,7 100 2008 3,7 21,3 11,2 28,1 3,4 3,4 7,0 5,7 14,6 1,7 100 2009 2,8 21,2 6,6 29,5 3,9 2,6 7,5 6,4 17,5 2,1 100 2010 3,3 23,2 5,8 31,0 3,7 2,8 6,7 5,8 15,7 1,9 100 2011 3,9 24,6 6,4 31,1 3,1 2,7 6,2 5,6 14,6 1,8 100 2012 4,4 24,8 5,9 32,0 3,0 2,1 6,1 5,7 14,1 1,8 100 2013 4,0 23,5 6,6 32,4 3,2 2,2 6,3 6,0 14,0 1,9 100 2014 3,4 23,0 7,5 32,2 3,2 2,0 6,5 6,0 14,0 2,0 100 Lentelėje naudotų reikšmių paaiškinimai: A- Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė B+C+D+E-Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas F-Statyba G+H+I-Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; transportas ir saugojimas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla J-Informacija ir ryšiai K- Finansinė ir draudimo veikla L-Nekilnojamo turto operacijos M+N-Profesinė, mokslinė ir techninė veikla; administracinė ir aptarnavimo veikla O+P+Q- Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas; švietimas; žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas R+S+T-Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, namų ūkio reikmenų remontas ir kitos paslaugos Iš pateiktos lentelės matyti, kad didžiausia dalis BVP tenka didmeninei ir mažmeninei prekybai ir vidutiniškai sudaro 29,99 proc. 23,21 proc. tenka kasybai ir karjerų eksploatavimui, apdirbamajai gamybai elektros, dujų, garo tiekimui ir oro kondicionavimui, vandens tiekimui, nuotekų valymui, atliekų tvarkymui ir regeneravimui. Socialinė sritis sudaro apie 14,69 proc. BVP. Statyba – 7,85 proc. BVP, nekilnojamo turto operacijos – 5,9 proc., žemės ūkis ir miškininkystė – 3,85 proc., informaciniai ryšiai – 3,52 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto struktūra pagal pagrindinius sektorius pateikiama 2 paveiksle. 2 pav. BVP pasiskirstymas pagal ūkį (Šaltinis: http://www.stat.gov.lt) BVP pasiskirstymas pajamų metodu pateikiamas 3 lentelėje. 3 lentelė BVP pajamų metodu to meto kainomis, mlj. Eurų (šaltinis: http://www.stat.gov.lt) Metai Atlygis darbuotojams Likutinis pelnas ir mišrios pajamos Pagrindinio kapitalo vartojimas Gamybos ir importo mokesčiai Subsidijos BVP 2005 8520,0 7877,1 2591,8 2400,1 386,6 21002,4 2006 10277,3 8514,4 2909,8 2774,2 396,6 24079,2 2007 12325,9 10321,7 3386,2 3451,0 444,1 29040,7 2008 14355,1 10940,9 3941,8 3886,1 427,6 32696,3 2009 11978,3 8242,1 3984,4 3173,9 443,9 26934,8 2010 11470,0 9595,8 4031,3 3373,1 442,6 28027,7 2011 12296,1 11571,2 4151,1 3690,1 445,5 31263,1 2012 12977,1 12632,7 4407,2 3789,0 471,3 33334,7 2013 13742,6 13126,3 4646,3 3951,5 504,6 34962,2 2014 14503,0 13322,2 4929,0 4206,5 516,3 36444,4 BVP pajamų kitimas pagal pajamas, pateikiamas 3 paveiksle. Analizuojant grafikus buvo skaičiuojami padidėjimo tempai ir vidutiniai padidėjimo tempai. 3 pav. BVP pajamų kitimas per 2005 - 2014 m. (šaltinis: http://www.stat.gov.lt) Pateiktame paveiksle matyti, kad didžiausią dalį BVP pajamų metodu, sudaro atlygis darbuotojams bei likutinis pelnas ir mišrios pajamos. Per nagrinėjamą laikotarpį labiausiai augo atlygis darbuotojams. Kadangi 2008 metai buvo kriziniai metai, padidėjimo tempai buvo skaičiuojami iki 2008 metų ir po 2008 metų. Per 2005 – 2008 metus atlygis darbuotojams išaugo 68,48 proc. Kasmet per 2005 - 2008 m. laikotarpį vidutiniškai atlygis padidėdavo po 19 proc. Per 2009 - 2014 m. atlygis padidėjo 21 proc. Per šį laikotarpį vidutiniškai atlygis padidėdavo po 3,9 proc. Vertinant visą 2005-2014 m. nagrinėjamą laikotarpį darbo atlyginimas vidutiniškai didėjo po 6,1 proc. Likutinis pelnas per 2005-2008 m. padidėjo 38,9 proc., per 2009 - 2014 m. augo labiau – 61,6 proc. Pagrindinio kapitalo vartojimui ir subsidijų 2008 metų krizė nepaveikė, jie tiek 2008 m., tiek 2009 m. buvo panašūs. Subsidijos per 2005-2009 metus išaugo 3,3 proc., pagrindinio kapitalo vartojimas išaugo 7 proc. Gamybos ir importo mokesčiai per 2005 - 2008 m. vidutiniškai padidėdavo po 17 proc., per 2009-2014 m. vidutiniškai padidėdavo po 5,8 proc. BVP pasiskirstymas išlaidų metodu pateikiamas 4 lentelėje. 4 lentelė BVP išlaidų metodu, to meto kainomis, mlj. Eurų (šaltinis: http://www.stat.gov.lt) Metai Galutinio vartojimo išlaidos Investicijos Prekių ir paslaugų eksportas Prekių ir paslaugų importas Bendrasis vidaus produktas 2005 17421,8 5087,8 11324,4 12831,7 21002,4 2006 20052,7 6483,8 13410,8 15868,1 24079,2 2007 23469,8 9369,0 14641,5 18439,6 29040,7 2008 27288,0 9191,7 18682,3 22465,7 32696,3 2009 23990,9 3396,4 13989,7 14442,3 26934,8 2010 23450,0 5103,9 18313,9 18840,1 28027,7 2011 25209,6 6851,1 23455,1 24252,7 31263,1 2012 26631,0 6416,9 27220,1 26933,2 33334,7 2013 27836,2 6688,8 29387,9 28950,6 34962,2 2014 29062,9 6680,4 29599,5 28898,4 36444,4 BVP išlaidų kitimas pateikiamas 4 paveiksle. 4 pav. BVP išlaidų rūšių kitimas 2005-2014 metais Pateiktame paveiksle matyti, kad didžioji dalis išlaidų sudaro galutinio vartojimo išlaidos. Per nagrinėjamą laikotarpį galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 11641,11 mlj. EUR. Per nagrinėjamą laikotarpį ypatingai augo prekių importas ir eksportas. Importas per 2005 - 2014 m. padidėjo 125 proc., eksportas - 161 proc. Mažiausiai kito investicijos. Per nagrinėjamą laikotarpį jos kasmet vidutiniškai padidėdavo po 3,1 proc. Kadangi dažniausiai yra taikomas BVP skaičiavimas išlaidų metodu, šiame darbe plačiau bus nagrinėjami išlaidų rodikliai, kurie ypatingai įtakoja BVP pokytį: investicijos, prekių ir paslaugų eksportas ir importas bei vartojimo išlaidos. BVP ir investicijų kitimas pateikiamas 5 paveiksle. 5 pav. BVP ir investicijų palyginimas Kaip ir BVP, taip ir investicijos ypatingai pradėjo mažėti 2009 metais. 2009 m, lyginat su 2008 m. investicijos sumažėjo 63 proc., kai tuo tarpu BVP sumažėjo 17,6 proc. 2012 m. investicijos nukrito nuo 6851,1 mlj. EUR iki 6416,9 EUR nors šiuo laikotarpiu BVP augo. BVP ir eksporto bei importo palyginimas pateikiamas 6 paveiksle. 6 pav. BVP ir eksporto bei importo palyginimas Pateiktame paveiksle matyti, kad tiek eksportas ir importas, tiek BVP kito vienodai. Ypatingas šių rodiklių sumažėjimas buvo 2009 metais. Eksportas 2009 metais lyginant su 2008 m. sumažėjo 25,1 proc., importas mažėjo - 35,7 proc., o BVP sumažėjo - 17,6 proc. BVP ir galutinio vartojimo išlaidų palyginimas pateikiami 7 paveiksle. 7 pav. BVP ir galutinio vartojimo išlaidų palyginimas Iš visų nagrinėtų išlaidų, panašiausios su BVP kitimu yra galutinio vartojimo išlaidos. 2009 metais, lyginant su 2008 m., galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 12,1 proc. Jos kasmet vidutiniškai padidėdavo 5,85 proc., kai tuo tarpu BVP vidutiniškai padidėdavo po 6,3 proc. Apibendrinant galima teigti, kad gamybos metodu didžiausia Bendrojo vidaus produkto dalis tenka didmeninei ir mažmeninei prekybai. Pajamų metodu didžiausią dalis sudaro atlygis darbuotojams, likutinis pelnas ir mišrios pajamos. Išlaidų metodu didžiąją dalį išlaidų sudaro galutinio vartojimo išlaidos. Sugretinus BVP rodiklius su investicijomis, eksportu bei importu bei galutinio vartojimo išlaidomis pastebėta, kad BVP panašiai kito (apie 6 proc.) kaip ir galutinio vartojimo išlaidos. 2.3. Lietuvos makroekonominiai rodikliai BVP augimą gali įtakoti daugybė veiksnių. Šiame skyriuje plačiau nagrinėjami rodikliai: nedarbo lygis, užimtumo lygis, infliacija, valdžios sektoriaus skola ir darbo užmokestis, kurie gali įtakoti BVP augimą. BVP ir nedarbo lygio kitimas pateikiami 8 paveiksle. 8 pav. BVP ir nedarbo palyginimas Mažiausias nedarbo lygis buvo pasiektas 2007 metais prieš ekonominę krizę, tuo metu nedarbas siekė 4,2 proc., šiuo momentu BVP dar augo. Tačiau nedarbui augant, BVP pasiekė kulminaciją ir 2009 metais pradėjo mažėti. Po krizės nedarbas intensyviai augo, o 2010 metais jis buvo didžiausias ir siekė - 17,8 proc. Kai ekonomika po truputį pradėjo atsigauti ir BVP vėl pradėjo augti, pradėjo mažėti ir nedarbas. BVP ir užimtumo palyginimas pateikiami 9 paveiksle. 9 pav. BVP ir užimtumo palyginimas Užimtumas, tarsi jausdamas artėjančią krizę, 2006 m. sumažėjo ir buvo mažiausias nagrinėjamu laikotarpiu, jis siekė 55,3 proc. Toks pat užimtumas išsilaikė ir 2007 metais, po to pradėjo didėti. Didžiausias užimtumas, kaip ir BVP, pasiektas 2014 metais. BVP ir infliacijos palyginimas pateikti 10 paveiksle. 10 pav. BVP ir infliacijos palyginimas Infliacija iki 2008 metų intensyviai augo kaip ir BVP. Per 2005 - 2008 metus infliacija padidėjo 311 proc. 2010 - 2011 m. laikotarpyje, ekonomikai pradedant atsigauti, infliacija dar augo, tačiau 2011 metais, po krizės ekonomikai atsigavus, infliacija pradėjo mažėti. Nuo 2011 metų infliacijai mažėjant BVP visą laiką augo. Mažiausia infliacija buvo 2014 m. - 0,02 proc., didžiausia 2008 m. - 11,1 proc. BVP ir valdžios sektoriaus skolos palyginimas pateikiamas 11 paveiksle. 11 pav. BVP bei valdžios sektoriaus skolos palyginimas Iki 2008 metų valdžios sektoriaus skola buvo panašiame lygyje. Tačiau po 2008 metų pradėjus mažėti BVP, valdžia pradėjo daugiau skolintis. Skolai augant, augo ir BVP. Skola per 2005-2014 m. laikotarpį kasmet vidutiniškai padidėdavo po 17,4 proc., daugiau nei augo BVP ( BVP vidutiniškai augo po 6,3 proc.). BVP ir darbo užmokesčio palyginimas pateikiamas 12 paveiksle. 12 pav. BVP ir darbo užmokesčio palyginimas Pateiktame paveiksle matyti, kad tiek BVP, tiek darbo užmokestis kito panašiai. Darbo užmokestis per 2005 - 2014 metus išaugo 83,3 proc., BVP – 73,5 proc. BVP ir bankrotų skaičiaus palyginimas pateikiamas 13 paveiksle. 13 pav. BVP ir bankrotų skaičiaus palyginimas Bankrotų skaičius nuo 2009 metų intensyviai augo kaip ir BVP. Bankrotai kasmet vidutiniškai augo po 8,5 proc, o BVP po 6,3 proc. Apibendrinant galima teigti, kad nedarbo lygis, užimtumo lygis, infliacija, valdžios sektoriaus skola ir darbo užmokestis įtakojo BVP augimą. Iš visų nagrinėtų rodiklių, darbo užmokesčio pokytis buvo panašiausias su Bendrojo vidaus produkto pokyčiu. BVP per metus išaugo apie 74 proc., darbo užmokestis - 83 proc. 2.4. Europos Sąjungos šalių Bendrasis vidaus produktas Lietuvos Bendrasis vidaus produktas buvo palygintas su Europos sąjungos šalių Bendruoju vidaus produktu. BVP palyginimas pateiktas 13 paveiksle. 13 pav. 2014 m. ES BVP to meto kainomis (mlj. Eur) (šaltinis: http://ec.europa.eu/) Su BVP Lietuva lenkia tik 5 šalis: Maltą, Islandiją, Kiprą, Estiją ir Latviją. Didžiausias BVP 2014 metais buvo Vokietijoje, jis siekė 2915650 mlj. Eurų. Antroje vietoje buvo Jungtinė Karalystė, trečioje Prancūzija, ketvirtoje – Italija. BVP tenkantis vienam gyventojui – svarbus šalies rodiklis, padedantis įvertinti šalies gerovę. Jis buvo apskaičiuotas BVP (1 priedas) padalinus iš gyventojų skaičiaus (2 priedas). Apskaičiuotas BVP tenkantis vienam gyventojui pateikiamas 3 priede. BVP pasiskirstymas pateikiamas 14 paveiksle. 14 pav. 2014 m. ES BVP tenkantis vienam gyventojui Lyginant ES šalių BVP tenkantį vienam gyventojui labiausiai nuo visų išsiskiria Liuksemburgas. BVP vienam gyventojui čia yra didžiausias. Labai didelį Liuksemburgo BVP vienam gyventojui galima iš dalies paaiškinti šios šalies ekonomikos ypatybe: joje dirba (ir atitinkamai prisideda prie BVP) daug kitų šalių piliečių, neįtraukiamų į Liuksemburgo nuolatinių gyventojų skaičių. Liuksemburgas pagal BVP tenkantį vienam gyventojui 2014 metais pirmavo netgi pasaulyje. Pati skurdžiausia šalis yra Bulgarija, skurdi ir Rumunija. Antrojoje vietoje tarp ES valstybių narių pagal šį rodiklį yra Danija, nedaug nuo jos atsilieka Švedija. Airijos, Islandijos, Nyderlandų, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Jungtinės karalystės ir Prancūzijos BNP tenkantis vienam gyventojui yra virš 30 tūkst. Eurų. Lietuva ES pagal BVP tenkantį vienam gyventojui užima 22 vietą. Tačiau, jau 2013 metais, Pasaulio bankas, kasmet peržiūrintis reitingus, Lietuvą priskyrė šalims, kurios pagal vienam šalies gyventojui tenkančią BVP dalį užima aukštą poziciją. Iki 2013 metų Lietuva buvo priskirta vidutinio turtingumo valstybėms. Pagal 2014 metų Tarptautinio valiutų fondo duomenis Lietuva pasaulyje su BVP tenkančiu vienam gyventojui yra 44 vietoje. Tarptautinis valiutų fondas nurodo, kad Lietuvoje BVP tenkantis vienam gyventojui yra 16,386 $. Kai tuo tarpu Rusija patenka tik į 56 vietą, šioje šalyje BVP 1 gyventojui siekia 12,926 $. Paskutinė vieta pasaulyje tenka Malaviui (Pietų Afrikos valstybė) – 242 $. (www.lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:%C5%A0alys_pagal_BVP_gyventojui). BVP tenkantis vienam gyventojui pasauliniu mastu žemėlapis pateikiamas 3 priede. Pagal tenkantį BVP 1 gyventojui Lietuva lenkia Latviją ir yra netoli Estijos. Tačiau kaip teigia Ž. Mauricas (2015), tai tik gražūs rodikliai, nes sunku paaiškinti, kad Lietuvos ir Estijos BVP vienam gyventojui yra panašus, o vidutinis darbo užmokestis Estijoje 43 proc. didesnis, vidutinė senatvės pensija – 45 proc. didesnė, nedarbo lygis Estijoje taip pat mažesnis. Net Latvijoje, kurios BVP vienam gyventojui mažesnis nei Lietuvos, atlyginimai ir senatvės pensijos atitinkamai 9 proc. ir 16 proc. didesni nei Lietuvoje. Įdomu pastebėti, kaip per metus (lyginant 2013 m. ir 2014 m) pasikeitė BVP. Šie pokyčiai pastebimi 15 paveiksle. 15 pav. 2014 m. realaus BVP pokytis (proc.) nuo praėjusių (2013 m.) metų Per 20013-2014 metus didžiausią šuolį su BVP augimu padarė Airija (5,2 proc.), Liuksemburgas (4,1 proc.), Vengrija (3,7 proc.), Malta (3,5 proc.). Nemažas BVP augimas buvo ir Lietuvoje (3,0 proc.). Lietuvos BVP augo labiau nei kaimyninėse Latvijoje (2,4 proc.) ir Estijoje (2,9 proc.). Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva ES pagal BVP ir BVP tenkantį vienam gyventojui yra pakankamai žemoje vietoje. Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui Lietuva lenkia Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, Vengriją, Lenkiją ir Latviją. Tačiau lyginant 2013 ir 2014 metų BVP pokytį Lietuva atsiduria pakankamai aukštoje 8 vietoje. Per metus BVP čia padidėjo 3,0 proc. 2013 Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė šalims, kurios pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį užima aukštą poziciją. Sunku paaiškinti BVP rodiklius Lietuvoje. Nors Lietuva pagal rodiklius lenkia ir Latviją ir Estiją, tačiau darbo užmokestis ir senatvės pensija Lietuvoje yra vis dar mažesni. BVP ypatingai didelis buvo Liuksemburge. Ši šalis pirmauja ir pasaulyje. 3. Lietuvos BVP pokyčių modeliavimas Atliekant Lietuvos BVP pokyčių modeliavimą, buvo naudoti ES šalių BVP rodikliai. Apskaičiuotas 2014 m. BVP tenkantis 1 gyventojui ir vidutinis BVP padidėjimo tempas pateikiami 5 lentelėje. 5 lentelė ES valstybių BVP rodikliai BVP 1 gyventojui 2014 m. Vidutinis BVP padidėjimo tempas 2005-2014 m. Šalis EUR Šalis  (%) Luxembourg 88956 United Kingdom 8,2 Denmark 45885 Romania 8,1 Sweden 44649 Lithuania 8,0 Ireland 41048 Slovakia 7,5 Iceland 39443 Bulgaria 7,4 Netherlands 39382 Estonia 7,0 Austria 38709 Poland 5,9 Germany 36099 Malta 4,2 Belgium 35759 Czech Republic 3,6 United Kingdom 35016 Luxembourg 3,5 France 32391 Germany 2,9 Italy 26551 Sweden 2,8 Spain 22385 Austria 2,5 Cyprus 20272 Latvia 2,5 Malta 18669 Slovenia 2,4 Slovenia 18099 Netherlands 2,0 Portugal 16634 Belgium 2,0 Greece 16250 Hungary 1,9 Estonia 15171 Denmark 1,7 Czech Republic 14720 France 1,5 Slovakia 13951 Portugal 1,0 Lietuva 12381 Croatia 1,0 Latvia 11782 Spain 0,3 Poland 10807 Italy 0,3 Hungary 10553 Cyprus -0,2 Croatia 10145 Ireland -0,3 Romania 7521 Greece -1,3 Bulgaria 5900 Iceland -1,8 Lietuva pagal BVP tenkantį 1 gyventojui yra sąrašo pabaigoje 22 vietoje, tačiau BVP padidėjimo tempas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių. Lietuvos BVP padidėjimo tempas siekia 8 proc., pagal šį rodiklį Lietuva yra 3 vietoje. Įvertinus 2005 - 2014 m. BVP 1 gyventojui kitimą, apskaičiuotas BVP ES šalių aritmetinis vidurkis. Jis buvo palygintas su Lietuvos BVP 1 gyventojui. Palyginimai pateikiami 6 lentelėje ir 16 paveiksle. 6 lentelė BVP 1 gyventojui (EUR)   2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 ES vidurkis 21794 23243 25005 24673 22962 23928 24739 25704 25410 26040 Lietuva 6179 7177 8827 10177 8460 8920 10242 11098 11764 12381 16 pav. ES šalių BVP tenkančio 1 gyventojui vidurkis ir Lietuvos BVP tenkantis 1 gyventojui Nors Lietuvai dar labai toli iki ES BVP tenkančio vienam gyventojui, tačiau jo svyravimai per nagrinėjamą laikotarpį buvo panašūs. ES 2014 metų BVP tenkantis vienam gyventojui aritmetinis vidurkis - 26040 Mlj. EUR, šalis perskiria į dvi dalis. Reikšmės iki 26040 EUR parodo, kad šalys turi žemą BVP tenkantį 1 gyventojui. Reikšmės virš 26040 parodo, kad šalys turi aukštą BVP. Žemo ir aukšto BVP šalys pateikiamos 7 lentelėje, kur taip pat yra apskaičiuojami progresinis ir regresinis vidurkis. 7 lentelė Šalių pasiskirstymas pagal aukštą ir žemą BVP Žemo BVP 1 gyventojui šalys BVP vienam gyventojui, EUR Aukšto BVP 1 gyventojui šalys BVP vienam gyventojui, EUR Spain 22385 Luxembourg 88956 Cyprus 20272 Denmark 45885 Malta 18669 Sweden 44649 Slovenia 18099 Ireland 41048 Portugal 16634 Iceland 39443 Greece 16250 Netherlands 39382 Estonia 15171 Austria 38709 Czech Republic 14720 Germany 36099 Slovakia 13951 Belgium 35759 Lietuva 12381 United Kingdom 35016 Latvia 11782 France 32391 Poland 10807 Italy 26551 Hungary 10553 Regresinis vidurkis 41991 Croatia 10145 Romania 7521 Bulgaria 5900 Progresinis vidurkis 14648 Apskaičiuoti BVP tenkančio 1 gyventojui per 2014 metus: minimumas, maksimumas ir mediana pateikiami 7 lentelėje. 8 lentelė Min, Max ir Me palyginimas su Lietuvos BVP tenkančiu 1 gyventojui Rodiklis Eur Šalis Min (ES) 5900 Bulgarija Me (ES) 19470 - Max (ES) 88956 Liuksemburgas - 12381 Lietuva Gauti rodikliai pavaizduoti grafiškai 17 ir 18 paveiksluose. 17 pav. ES ir Lietuvos BVP tenkantis 1 gyventojui 2014 m. (Eur) Iš paveikslo matyti, kad Lietuva pagal BVP tenkantį vienam gyventojui nėra mažiausia, tačiau iki ES vidurio trūksta apie 7089 EUR, t.y. apie 36 proc. ji atsilieka nuo ES šalių. Lietuvos BVP 2014 metais sudarė 64 proc. ES vidurkio. Nuo didžiausios reikšmės Lietuva atsilieka apie 86 proc. 18 pav. ES BVP 1 gyventojui mediana Pavaizduotame paveiksle matyti, kad ES šalių BVP tenkančio 1 gyventojui mediana, šalis padalija į dvi lygias dalis. Šalys iki medianos yra labiau pažengusios. Silpnesnės šalys, pradedant Malta ir baigiant Bulgarija, papuola į kitą Medianos pusę. Lietuva patenka į silpnesnių šalių pusę. Nagrinėjant BVP tenkantį 1 gyventojui jį galima analizuoti prieš tai išskirsčius į kvartilius. Gautos kvartilių reikšmės pateikiamos 9 lentelėje. 9 lentelė ES šalių BVP 1 gyventojui kvartiliai BVP 1 gyventojui, EUR 1 kvartilis 13166 2 kvartilis 18669 3 kvartilis 35929 Kvartiliai grafiškai pavaizduoti ir 19 paveiksle. 19 pav. Šalių dalijimas pagal kvartilius Į pirmąjį kvartilį patenka Lietuva, kaip viena iš silpniausių šalių. Liuksemburgas yra išskirtis, nes ryškiai išsiskiria iš kitų šalių. Vertinant atskirų šalių BVP vienam gyventojui svyravimus buvo skaičiuojamas kiekvienos šalies standartinis nuokrypis ir variacijos koeficientas. Duomenys pateikiami 10 lentelėje. Standartinis nuokrypis parodo kaip svyruoja BVP lyginant su atitinkamų šalių aritmetiniu vidurkiu. 10 lentelė ES šalių BVP tenkančio vienam gyventojui standartinis nuokrypis ir variacijos koeficientas Šalis Standartinis nuokrypis Aritmetinis vidurkis Variacijos koeficientas Luxembourg 7048 78734 9,0 Denmark 1948 43380 4,5 Sweden 4265 40069 10,6 Ireland 3399 40640 8,4 Iceland 7600 38204 19,9 Netherlands 1803 37648 4,8 Austria 2496 35399 7,1 Germany 2694 31856 8,5 Belgium 1824 33366 5,5 United Kingdom 2802 31842 8,8 France 1269 30930 4,1 Italy 595 27033 2,2 Spain 930 23041 4,0 Cyprus 1368 22393 6,1 Malta 1931 15677 12,3 Slovenia 1222 17342 7,0 Portugal 579 16376 3,5 Greece 2087 19133 10,9 Estonia 2108 11989 17,6 Czech Republic 1604 14164 11,3 Slovakia 2263 11686 19,4 Lietuva 1980 9523 20,8 Latvia 1836 9549 19,2 Poland 1468 9049 16,2 Hungary 596 9875 6,0 Croatia 728 10114 7,2 Romania 1174 6124 19,2 Bulgaria 958 4889 19,6 Pateiktoje lentelėje matyti, kad BVP 1 gyventojui svyruoja nevienodai. Variacijos laipsnis buvo mažas: Liuksemburge, Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Slovėnijoje, Portugalijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje. Vidutiniškai BVP svyravo: Švedijoje, Islandijoje, Maltoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Ypatingai didelė BVP variacija pastebėta Lietuvoje. Pagal turimus duomenis BVP tenkantis 1 gyventojui Lietuvoje koreliacijos koeficientas gaunamas 0,9261, vadinasi tarp BVP 1 gyventojui kiekvienais metais yra labai stiprus ryšys. 3.1. Statistinė priklausomybė Šiame poskyryje analizuojama, kokia yra BVP tiesinė statistinė priklausomybė. Lietuvos BVP pagal metus pateikiamas 11 lentelėje. 11 lentelė Lietuvos Bendrasis vidaus produktas Metai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015* Metų Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 BVP, mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 37000 * prognozuojama reikšmė EXEL pagalba randame BVP tiesinę statistinę priklausomybę. 20 pav. BVP tiesinė statistinė priklausomybė Statistinis BVP Lietuvoje prognozavimo modelis: y=1414,7x+21998 y- BVP Lietuvoje, x- metai. Statistinė prognozė y (BVP)=37 000 mlj. EUR 1414,7x+21998=37000 1414,7x=15002 x=10,6=11 metų 2004 m+11=2015 metais. Prognozuojama, kad 2015 metais, BVP sieks 37 000 mlj. EUR. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2015 metais BVP augs 1,6 proc. ir sieks 37 027,51 mlj. Eur. (http://www.lb.lt) Statistinė prognozė 45 1992 mlj. EUR (2014 metų ES vidurkis): 1414,7x+21998=451992 1414,7 =429994 X= 304 m. Europos Sąjungos BVP vidurkį Lietuva pasieks: 2004+304=2308 metais. 3.2. BVP Regresijos modelių sudarymas Šiame poskyryje buvo sudaromi įvairūs modeliai, kuriais būtų galima prognozuoti BVP lygį. Darytina prielaida, kad BVP stipriai įtakoja infliacija, atlyginimai, užimtumas, bankrotų skaičius ir eksportas. Patikriname hipotezę, ar BVP įtakoja atlyginimų dydis. BVP ir atlyginimai pateikiami 12 lentelėje. 12 lentelė BVP ir atlyginimai (bruto) 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP, mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 Atlyginimai, Eur 369,6 433,2 522 623,2 595,5 575,8 592,5 615,1 646,3 677,4 Sudarome tiesinės regresijos lygtį, siekdami įžvelgti atlyginimų ir BVP ryšį. Tiesinė regresinė lygtis su atlyginimų kintamuoju pateikiami 21 paveiksle. Patikrinimui regresijos kintamieji papildomai apskaičiuoti Exel 6 priede. 21 pav. BVP ir atlyginimų ryšys Gautas koreliacijos koeficientas 0,93 parodo, kad kaip ir tikėtasi, tarp BVP ir atlyginimų yra stiprus ryšys. Didesni nukrypimai gaunami tik 2008 - 2009 ekonominės krizės metais. Tikrinama hipotezė, kad BVP įtakoja infliacija. Todėl buvo sudaryta tiesinė regresinė lygtis bei jų ryšys pavaizduotas grafiškai. Regresijos kintamieji pagal infliaciją apskaičiuoti Exel 5 priede. 13 lentelė BVP ir infliacija   2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP, mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 Infliacija, % 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2 0,2 22 pav. BVP ir infliacijos ryšys Nors tikėtasi, kad tarp BVP ir infliacijos turėtų būti ryšys, tačiau ką kitą rodo gautas koreliacijos koeficientas R=0,05. Tarp šių rodiklių yra labai silpnas ryšys, arba ryšio nėra. Tikrinama išsikelta hipotezė, kad BVP įtakoja užimtumas. Siekiant įžvelgti BVP ir užimtumo ryšį buvo sudaryta tiesinė regresinė lygtis bei jų ryšys pavaizduotas grafiškai 23 paveiksle. Regresijos kintamieji pagal užimtumą pateikiami 5 priede. 14 lentelė BVP ir užimtumas 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP, mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 Užimtumas, % 62,8 63,6 65 64,4 59,9 57,6 60,2 62 63,7 65,7 23 pav. BVP ir užimtumo ryšys Nors tikėtasi, kad tarp užimtumo ir BVP turėtų būti stiprus ryšys, tačiau atlikus skaičiavimus nustatyta, kad tarp šių rodiklių silpnas ryšys, nes koreliacijos koeficientas R=0,29. Tikrinama hipotezė, kad BVP įtakoja eksportas. Siekiant įžvelgti BVP ir Eksporto priklausomybę buvo sudaryta tiesinė regresinė lygtis bei jų ryšys pavaizduotas grafiškai 24 paveiksle. Regresijos kintamieji su eksporto veiksniu pateikiami 5 priede. 15 lentelė BVP ir Eksportas 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP, mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 LT kilmės Eksportas, mlj. Eur 7423,2 8178,7 8543,3 11239,1 8194,7 10614,2 13281,7 14505,4 14832,7 13481 24 pav. Eksportas ir BVP ryšys Hipotezė pasitvirtino. Tarp BVP ir eksporto yra stiprus ryšys, nes buvo gautas koreliacijos koeficientas R=0,88. Tikrinama hipotezė, kad BVP priklauso nuo bankrotų. Siekiant įžvelgti BVP ir bankrotų priklausomybę buvo sudaryta tiesinė regresinė lygtis bei jų ryšys pavaizduotas grafiškai 25 paveiksle. Regresijos kintamieji su bankroto veiksniu pateikiami 5 priede. 16 lentelė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP. Mlj. Eur 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 Bankrotų sk. vnt 768 764 785 672 558 688 1004 1382 1449 1606 25 pav. BVP ir bankrotų ryšys Tarp BVP ir bankrotų yra stiprus ryšis, nes gaunamas koreliacijos koeficientas lygus 0,73. Apibendrinant galima teigti, kad iškeltos hipotezės pasitvirtino nevisiškai. BVP visiškai neįtakoja infliacija, o tarp užimtumo ir BVP taip pat yra tik labai silpnas ryšys. Tačiau tarp bankrotų skaičiaus, eksporto ir atlyginimų yra stiprus ryšys. Šie rodikliai stipriai įtakoja BVP pokytį. 3.3. Daugiamatės tiesinės regresijos modelių sudarymas Kad dar kartą įsitikintume iškeltomis hipotezėmis buvo sudaryta daugiamatė tiesinė regresija su šiais rodikliais: atlyginimai (bruto), užimtumas, infliacija, eksportas. Atlyginimų (bruto) kitimas pateikiamas 25 paveiksle. 25 pav. Lietuvos mėnesinio atlyginimo (neatskaičius mokesčių) kitimas (EUR) 2005-2014 m. Bankrotų skaičiaus kitimas pateikiamas 26 paveiksle. 26 pav. Lietuvos įmonių bankrotų skaičiaus kitimas (vnt.) 2005-2014 m. Infliacijos kitimas pateikiamas 27 paveiksle. 27 pav. Infliacijos kitimas 2005-2014 m. (%) Eksporto pokyčiai pavaizduoti 28 paveiksle. 28 pav. Lietuviškos kilmės eksportas 2005-2014 m. Pasirinktus 4 kintamuosius surašome į 17 lentelę. 17 lentelė Kintamieji daugiamatei regresijos lygčiai   Y X1 X2 X3 X4 Metai BVP, mlj. EUR Lietuviškos kilmės eksportas, mlj. EUR Atlyginimai, Eur Infliacija, % Bankrotų skaičius, vnt Y X1 X2 X3 X4 2005 21002,4 7423,2 369,6 2,7 768 2006 24079,2 8178,7 433,2 3,8 764 2007 29040,7 8543,3 522 5,8 785 2008 32696,3 11239,10 623,2 11,1 672 2009 26934,8 8194,7 595,5 4,2 558 2010 28027,7 10614,2 575,8 1,2 688 2011 31263,1 13281,7 592,5 4,1 1004 2012 33334,7 14505,4 615,10 3,2 1382 2013 34962,2 14832,7 646,3 1,2 1449 2014 36444,4 13481 677,4 0,2 1606 Gauti PSPP programa apskaičiuoti duomenys pateikiami 29 paveiksle: 29 pav. Programos PSPP gauti duomenys Gautas statistinis daugiamatės tiesinės regresijos modelis BVP apimties prognozavimui: BVP =0,08X1+32,32X2+396,36X3+6,40X4+2956,89 Panaudojus šiuos 4 kintamuosius buvo gautas koreliacijos koeficientas R= 0,99. Tarp šių rodiklių yra labai stiprus ryšys. Gautas determinacijos koeficientas 0,98 parodo, kad net 98 procentais X rodikliai lemia Bendro vidaus produkto reikšmes. Gauti EXEL programa apskaičiuoti duomenys pateikiami 30 paveiksle. SUMMARY OUTPUT Regression Statistics Multiple R 0,9902 R Square 0,9804 Adjusted R Square 0,9648 Standard Error 919,24 Observations 10 ANOVA   df SS MS F Significance F Regression 4 211642356,6 52910589,1 62,6162 0,00018 Residual 5 4224995,188 844999,038 Total 9 215867351,8         Coefficients Standard Error t Stat P-value Lower 95% Upper 95% Lower 95,0% Upper 95,0% Intercept 2956,89 1920,901 1,555 0,181 -1950,816 7924,849 -1950,816 7924,849 Eksportas 0,08 0,287 0,312 0,768 -0,648 0,827 -0,648 0,827 Atlyginimai 32,32 5,458 5,895 0,002 18,143 46,204 18,143 46,204 Infliacija 396,36 128,192 3,088 0,027 66,383 725,441 66,383 725,441 Bankrotų skaičius 6,40 1,899 3,340 0,021 1,461 11,224 1,461 11,224 30 pav. Programos EXEL gauti duomenys Siekiant įsitikinti, ar tikrai infliacija ir užimtumas neįtakoja BVP, buvo sudaryta daugiamatė regresija su trimis kintamaisiais: eksportu, atlyginimais ir bankrotų skaičiumi. Atmesti rodikliai, kurie mažiausiai įtakojo BVP. Gauta ši regresijos lygtis: Y=0,27X1+34,04 X2+3,25X3+4448,08 Šiuo atveju koreliacijos koeficientas buvo gautas R=0,97, labai stiprus ryšys. Apibendrinant galima teigti, kad naudojant daugiau kintamųjų daugiamatei tiesinei regresijai sudaryti gaunami koreliacijos koeficientai didesni, nes keli veiksniai parodo didesnę rodiklių priklausomybę. Nors infliacija ir užimtumas neįtakojo BVP kitimų, tačiau šiuos rodiklius nagrinėjant kartu su atlyginimais, eksportu ir bankrotų skaičiumi jie padidino ryšio stiprumą. 3.4. BVP prognozavimas Pagal gautas regresines lygtis apskaičiuotos BVP prognozės pateikiamos 18 lentelėje. 18 lentelė BVP prognozės Metai Tikroji BVP vertė, mlj. Eur BVP prognozė mlj. Eur, vertinant atlyginimus BVP prognozė mlj. Eur, vertinant infliaciją BVP prognozė mlj, Eur. vertinant užimtumą BVP prognozė mlj. Eur, vertinant eksportą BVP prognozė mlj. Eur, vertinant bankrotų sk. BVP prognozė mlj. Eur daugiamatės regresijos modeliu (4 kintamieji) BVP prognozė mlj. Eur daugiamatės regresijos modeliu (3 kintamieji) 2005 21002,4 20621,16 29855,1332 29951,92 24282,61 27859,94 21480,29 21529,53 2006 24079,2 23600,82 29774,5208 30399,99 25422,66 27821,48 24006,34 23885,46 2007 29040,7 27761,1 29627,9528 31184,1 25972,84 28023,38 27832,61 27074,9 2008 32696,3 32502,32 29239,5476 30848,05 30040,8 26936,94 32694,93 30880,37 2009 26934,8 31204,575 29745,2072 28327,69 25446,8 25840,89 28092,87 28744,97 2010 28027,7 30281,63 29965,0592 27039,51 29097,83 27090,78 27291,70 29150,15 2011 31263,1 31064,025 29752,5356 28495,72 33123,09 30128,96 31216,22 31465,84 2012 33334,7 32122,835 29818,4912 29503,86 34969,65 33763,24 34107,50 33794,04 2013 34962,2 33584,555 29965,0592 30456 35463,54 34407,41 34778,19 35162,21 2014 36444,4 35041,59 30038,3432 31576,16 33423,83 35916,89 36284,86 36366,15 BVP prognozė pagal daugiamatę regresiją buvo apskaičiuota PSPP programa, pateikiama paveiksle. 31 pav. PSPP programa gautos BVP prognozės BVP prognozinių reikšmių skaičiavimai pateikiami 6 priede. Pagal gautus duomenis apkaičiuoti regresijos modelių tikslumai. 1. Vidutinė kvadratinė paklaida: (1) Yt- faktinės reikšmės Ft- prognozės n- stebėjimų skaičius. MSE1(atlyginimai)=30734404/10=3 073 440,40 MSE2 (infliacija)=215407825/10=2 15 407 82,50 MSE3 (užimtumas)=197312620/10=1 973 126 2 MSE4 (eksportas)=47895195,1/10=4 789 519,50 MSE5 (bankrotas)=99366009,6/10=9 936 600,96 MSE6 (daugiamatė r. 4 k.)=4234723,15/10=4 234 72,315 MSE7 (daugiamatė r. 3 k.)= 12312205,9/10=1 231220,59 Pagal apskaičiuotą vidutinę kvadratinę paklaidą, mažiausia paklaida buvo pastebėta daugiamatėje regresijoje su 4 kintamaisiais, vadinasi šio modelio tikslumas didžiausias (MAD6). Vertinant tiesinę regresiją, tiksliausias modelis buvo gautas vertinant atlyginimus. 2. Vidutinė absoliučioji paklaida (2) MAD1(atlyginimai)=13048,301/10=1304,83 % MAD2 (infliacija)=39769,7964/10=3976,98 % MAD3 (užimtumas)=37615,716/10=3761,57 % MAD4 (eksportas)=19922,00/10=1992,20 % MAD5 (bankrotas)=22052,304/10=2205,23 % MAD6 (daugiamatė r. 4 k.)=4817,51/10= 481,75 % MAD7 (daugiamatė r. 3 k.)= 8375,56/10=837,556 % Vertinant vidutinę absoliučiąją paklaidą, didžiausias tikslumas gaunamas daugiamatėje regresijoje su 4 kintamaisiais (MAD6) Tiesinėje regresijoje tiksliausias modelis buvo gautas vertinant atlyginimus (MAD1). 3. Vidutinė procentinė paklaida (3) MAPE1(atlyginimai)=0,448/10=0,045=4,5 % MAPE2 (infliacija)=1,43/10=0,143=14,3 % MAPE3 (užimtumas)=1,732/10=0,17=17 % MAPE4 (eksportas)=0,698/10=0,0698=6,98 % MAPE5 (bankrotas)=0,847/10=0,0847=8,47 % MAPE6 (daugiamatė r. 4 k.)=0,171/10=0,0171=1,7 % MAPE7 (daugiamatė r. 3 k.)= 0,292/10=0,029=2,92 % Vertinant vidutinę procentinę paklaidą, tiksliausias modelis buvo daugiamatės regresijos su 4 kintamaisiais (MAD6). Šis rodiklis rodo BVP apimtis vidutiniškai su 1,7 proc. paklaida. Tiesinėje regresijoje su vienu kintamuoju tiksliausias modelis buvo modelis su vertintu atlyginimų kintamuoju (MAD1) , kuris prognozuoja apimtis su 4,5 proc. paklaida. Palyginimui darbe pateikiamos Lietuvos banko BVP reikšmių prognozės ir tiksliausio apskaičiuoto modelio - daugiamatės tiesinės regresijos prognozė. 19 lentelė Lietuvos banko ir modelio daugiamatės regresijos modelio BVP prognozės 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 BVP 21002,4 24079,2 29040,7 32696,3 26934,8 28027,7 31263,1 33334,7 34962,2 36444,4 LB prognozė 21002,4* 26005,55 26125,93 30259,68 27726,46 27069,47 29765,42 32200,99 35941,14 35976,10 Daugiamatė regresija (4 k.) 21480,29 24006,34 27832,61 32694,93 28092,87 27291,70 31216,22 34107,50 34778,19 36284,86 * tikroji reikšmė 32 pav. Lietuvos banko ir daugiamatės tiesinės regresijos (su 4 k.) BVP prognozių palyginimai Pagal pateiktą grafiką matyti, kad statistiniu daugiamatės regresijos modeliu gautos prognozinės reikšmės nuo Lietuvos banko prognozinių reikšmių skiriasi nežymiai. Taip pat daugiamatės regresijos modeliu (su 4 kintamaisiais) gautos BVP prognozinės reikšmės buvo palygintos su realiomis Bendrojo vidaus produkto reikšmėmis. Palyginimas pateikiamas 33 paveiksle. 33 pav. Realių BVP reikšmių ir prognozių gautų su daugiamate regresija (4 k.) palyginimas Pagal pateiktą grafiką matoma, kad Daugiamatės regresijos modelio BVP prognozinės reikšmės beveik nesiskiria nuo tikrųjų BVP reikšmių. Apibendrinant galima teigti, kad sudarytas daugiamatės regresijos modelis su 4 kintamaisiais užimtumu, atlyginimais, eksportu ir infliacija yra statistiškai reikšmingas Bendrojo produkto prognozavimui. Kadangi modeliu gautos prognozinės reikšmės labai mažai skiriasi tiek nuo Lietuvos Banko, tiek nuo realiųjų BVP reikšmių, galima teigti, kad šis modelis galėtų būti taikomas atliekant prognozavimus. IŠVADOS 1. Bendrasis vidaus produktas – rodiklis labiausiai nusakantis šalies ekonominį išsivystymą. Tai bendrosios pajamos šalies viduje. BVP dažniausiai skaičiuojamas išlaidų metodu. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos augimą arba lėtėjimą bei nustatyti ekonomikos efektyvumą reikėtų apskaičiuoti BVP tenkantį vienam gyventojui. 2. Gamybos metodu Bendrojo vidaus produkto didžioji dalis tenka didmeninei ir mažmeninei prekybai. Pajamų metodu didžiausią dalis sudaro atlygis darbuotojams, likutinis pelnas ir mišrios pajamos. Išlaidų metodu didžiąją dalį išlaidų sudaro galutinio vartojimo išlaidos. Sugretinus BVP rodiklius su investicijomis, eksportu bei importu bei galutinio vartojimo išlaidomis pastebėta, kad BVP panašiausiai kito kaip ir galutinio vartojimo išlaidos, vadinasi, jos daugiausiai turėjo įtakos BVP kitimui. 3. BVP augimą labiausiai įtakojo nedarbo lygis, užimtumo lygis, infliacija, valdžios sektoriaus skola ir darbo užmokestis. Iš visų nagrinėtų rodiklių, darbo užmokesčio pokytis buvo panašiausias su Bendrojo vidaus produkto pokyčiu. 4. Lietuva ES pagal BVP ir BVP tenkantį vienam gyventojui yra pakankamai žemoje vietoje. Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui Lietuva lenkia Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, Vengriją, Lenkiją ir Latviją. Tačiau Lietuvos BVP pokytis per 2014 m. gerokai šoktelėjo. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė šalims, kurios pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį užima aukštą poziciją. Nors Lietuva pagal rodiklius lenkia ir Latviją ir Estiją, tačiau darbo užmokestis ir senatvės pensija Lietuvoje yra vis dar mažesni. BVP 1 gyventojui ypatingai didelis buvo Liuksemburge. Ši šalis pirmauja ir pasaulyje. Pasaulyje mažiausias BVP 1 gyventojui priklauso Malaviui. 5. Sudaryti regresijos modeliai parodė, kad labiausiai BVP pokyčius įtakoja atlyginimai, eksportas ir bankrotai. Vertinant atlyginimus, eksportą, bankrotų skaičių, infliaciją ir užimtumą kartu buvo gautas tiksliausias prognozavimo modelis. Gauta BVP prognozinė lygtis Y=0,08X1+32,32X2+396,36X3+6,40X4+2956,89 statistiškai labai reikšminga, nes gautas koreliacijos koeficientas 0,99, tarp rodiklių yra labai stiprus ryšys. Tiek vidutinė kvadratinė paklaida, tiek vidutinė absoliučioji paklaida, tiek vidutinė procentinė paklaida parodė, kad daugiamatės regresijos modelis su keturiais kintamaisiais (atlyginimai, eksportas, bankrotų skaičius, infliacija ir užimtumas) yra pats tiksliausias. Šiuo modeliu prognozuotos reikšmės mažai skyrėsi tiek nuo Lietuvos banko prognozinių reikšmių, tiek nuo tikrųjų BVP reikšmių. Daugiamatės regresijos modelis yra patikimas ir juo galima atlikti prognozavimus. LITERATŪRA Bruožienė D. Paskolų palūkanų normos kitimo priežasčių analizė centrinio banko veiklos kontekste/ Dovilė Bruožienė; Šiaulių universitetas. Šiauliai, 2010. 96 p. Eurostat. Jūsų raktas į Europos statistiką. [interaktyvus][žiūrėta 2015-11-05] Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/eurostat/web/national-accounts/data/main-tables Finansistas [interaktyvus] [žiūrėta 2015-10-23]. Bendrasis vidaus produktas (BVP). Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!