Europos Sąjungos bendroji prekybos politika: esmė ir poveikis Lietuvos užsienio prekybos politikai

Anotacija Straipsnyje paleikiama F.uropos S^uiigos bendrosios prekybos politikos apžvalga, nurodumi pagrindiniai Šios srities specifika, įtvirtinantys teist* aklai, pristatomos pagrindines beHdrHsios prekybos politikos nuostatos ir jų laikymo pasckmfs Lietuvos užsienio prekybos politikai Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Detaliai analizuojami Europos Sajuniios sutartiniai santykiai su Iretfosiomis Šalimis, aplariami veiksmai, kurių tikslas - Lietuvos tarptautinių prekybas Sutarčių nuOstaii; suderinimas si! Europos Sąjungos ir (reCiųjų *aliij susitarimiĮ nuostatomis. Įvadas Europos Sąjungos bendroji prekybos politika (BPP) yra taisyklių rinkinys, reglamentuojantis Europos Sąjungos prekyba, su trečiosiomis Šalimis. Bendroji prekybos politika - viena iŠ trijų sričių, kurią, dar Romos sutartis priskyrė išskirtinei Europos Bendrijos kompetencijai. Eietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje labai svarbu suprasti ES bendrosios prekybos politikos nuostatas ir įvertinti, kokį poveikį artėjami narystė turės Lietuvos užsienio prekybos politikai. Todėl Šio darbo tikslas- pristatyti pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos užsienio prekybos reguliavimo ir prekybinių santykių su trečiosiomis šalimis reglamentavimo principus bei įvertinti pasikeitimus užsienio prekybos srityje Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Europos Sąjunga šiuo metu yra pagrindinė Vidurio ir Rytų Europos valstybių užsienio prekybos partnerė. Šių šalių priėmimas į Europos Sąjunga, turės įtakos tiek dabartinių Europos Sąjungos valstybių narių gamintojams bei vartotojams, tiek naujųjų ES nariu ūkio subjektams, tiek ir trečiosioms šalims. Naujosios narės turės perimti bendrosios prekybos politikos nuostatas ir taikyti jas ES vidaus ir užsienio prekyboje. i. ES bendrosios prekybos politikos ištakos Vidaus rinkos pagrindą sudaro muitų sąjunga, kuri yra vieningos rinkos dalis. Muitų sąjungos narės neišvengiamai susiduria su poreikiu koordinuoti prekybos politiką, kuri glaudžiai siejasi ir su kitomis ES politikos sritimis, o ypač konkurencijos politika, pramonės politika ir bendrąja žemės ūkio politika [7, p.42). Europos Bendrijų siekis įkurti muitų sąjungą ir vykdyti bendrą prekybos politiką trečiųjų Salių atžvilgiu suformuluotas Romos sutarties 3 straipsnyje. BPP tikslai nurodyti 131 straipsnyje: 'Tarpusavyje įsteigdamos muitų sąjungą, valstybės narės siekia bendrų interesų labui prisidėti prie darnaus pasaulinės prekybos plėtojimo, nuoseklaus tarptautinės prekybos apribojimų naikinimo ir muitų mokesčių barjerų mažinimo. Įgyvendinant bendrąją prekybos politiką atsižvelgiama į tai, kad muito mokesčių tarp valstybių narių panaikinimas gali palankiai paveikti tokių valstybių įmonių pajėgumą konkuruoti jį padidindamas. Europos Sąjungos prekybos politikos principus ir jos vykdymo taisykles nusako Romos sutarties 131-134 straipsniai. 133 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad BPP yra grindžiama "vienodais principais, ypač dėl muitų tarifų dydžio keitimo, susitarimų dėl muitų tarifų ir prekybos sudarymo, siekinio suvienodinti liberalizavimo priemones bei prekybos apsaugos priemones, taikomas dempingo ir subsidijų atveju." Tokiu būdu šioje srityje panaikinama valstybių narių teisė vienašališkai priimti sprendimus. Tarptautinėse derybose dėl prekybos Europos Sąjunga veikia kaip vienas derybininkas, o jos interesus atstovauja Europos Komisija. Reikalingus (galiojimus Europos Komisijai suteikia Taryba, gavusi Europos Komisijos rekomendacijas dėl susitarimų sudarymo. Sprendimai Taryboje priimami balsų dauguma. Be to, 131 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad Komisija veda derybas konsultuodamas! su specialiu komitetu (kuris kaltais dar vadinamas 131 straipsnio Komitetu), "kurį skiria Taryba, kad padėtų Komisijai atlikti šį uždavinį" ir vadovaudamasi direktyvomis, kurias 'Taryba gali jai išleisti." Šio metu Europos Sąjunga yra vienas didžiausių pasaulyje regioninių prekybos blokų ir jok vykdoma prekybos politika daro didelį poveikį pasaulio prekybiniams santykiams bei prekybos taisyklių nustatymui. Būtent Europos Sąjungos sprendimai dažnai turi lemiamos įtakos tarptautinės prekybos liberalizavimo raidai. Tačiau literatūroje kartais galima sutikti nuostatų, kad Europos Sąjungos rinka >ra pakankamai uždara ir prekybos barjerai "panaikinti jos viduje, kad būtų sukurta didesne rinka, liko ties išorinėmis sienomis, kad šioji rinka būtų apsaugota," [15] ES bendroji prekybos politika būtina bendrosios rinkos funkcionavimui užtikrinti. Jei Bendrijos Šalyse galiotų nevienodi muitų tarifai, bendrosios rinkos sąlygomis trečiosios šalys eksportuotų prekes į tą šalį narę, kuri taiko mažesnius tarifus. Vidaus rinkoje prekės keliautų j šalis, kurios taiko didesnius muitus. Pastarosios, aišku, prieštarautų ir sudarytų kliūčių prekėms iš šalių, kur galioja nedideli muitų tarifai. Tai suardytų visą bendrosios rinkos koncepciją. Analogiška padėtis susidarytų, jei kuri nors iš ES šalių narių taikytų liberalesnes eksporto sąlygas. Taigi bendroji rinka reikalauja bendrosios prekybos politikos. Tai stiprina ir ES pozicijas derantis su kitais prekybos partneriais. ES bendra derybų pozicija, atstovaujant visų organizacijos narių interesams, ypač naudinga mažosioms šalims, nes jų galimybės susiderėti dėl palankių prekybos sąlygų yra gerokai mažesnės nei didžiųjų valstybių ar jų blokų. Bendrosios prekybos politikos priemonės Europos Sąjungos valstybės narės yra įsipareigojusios ne tik netaikyti barjerų tarpusavio prekybai, bet ir trečiųjų šalių atžvilgiu vykdyti bendrą prekybos politiką, apimančią keletą pagrindinių priemonių, kurios toliau ir pristatomos. ES bendroji prekybos politika apima: 1) Europos Sąjungos vidaus teisės normas ("vadinamosios autonomiškos priemonės) ir 2) dvišalius bei daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis (sutartinės arba konvencinės priemones). 2. Autonomiškos Europos Sąjungos prekybos politikos priemonės Su bendrąja prekybos politika susijusios ES vidaus teisės normos paprastai skirstomos į bendrą išorinių muitų tarifą ir kitas priemones (eksportą ir importą reglamentuojančios taisyklės bei prekybos apsaugos priemonės). Bendras išorinis muitų tarifas tarp tuometinių Europos Bendrijos valstybių narių - Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos ir Belgijos -įsigaliojo 1968 m. liepos 1 d. Jo dydis buvo nustatytas apskaičiavus tuo metu minėtose Šalyse taikytų muitų tarifų aritmetinį vidurkį. Muitų tarifas buvo mažinamas po kiekvieno GATT (aagl. General Agreement on Tariffs and Trade - Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos; dabar Pasaulio prekybos organizacija) derybų raundo. Bendrąjį muitų tarifą sudaro dvi muitų kategorijos: autonominiai ir konvenciniai muitai. Konyenciniai arba didžiausio palankumo statuso muitai nustatomi derybų su PPO metu. Pažymėtina tai, kad EB tapus PPO nare, Šie muitai yra nuolat mažinami. Šiuo metu BS taikomų muitų tarifų vidurkis nedaug skiriasi nuo Japonijoje ar JAV taikomų muitų tarifų vidurkio. Be to, pramonės prekėms taikomi muitų tarifai yra gerokai mažesni už tuos, kurie taikomi žemės ūkio produktams [7, p.43]. Bendroji prekybos politika įpareigoja ES valstybes nares suvienodinti tiek tarifmius, tiek ir netarifinius (kiekybiniai apribojimai ir kitos netarifines kliūtys) prekybos apribojimus, kurie taikomi importui iš trečiijų šalių. ES valstybėse narėse taikomos bendros eksportą ir importą reglamentuojančios taisyklės. ES eksportas į trečiąsias šalis neribojamas. Šis principas su kai kuriomis išimtimis (atskiroms Šalims ar jautrioms prekėms) taikomas ir importui iš trečiųjų šalių. Prekybos apsaugos priemonės, taikomos prekyboje su trečiosiomis šalimis yra dar viena svarbi bendrosios prekybos politikos priemonė, skirta ES rinkos apsaugai nuo imponuojamų prekių. Nustatytais atvejais ES gali taikyti keletą prekybos apsaugos priemonių: antidempingo, apsaugos (protekcines), kompensacines (antisubsidijims) priemonės. Prekybos apsaugos priemones gali būti atsakomojo pobūdžio, t.y. įvedamos reaguojant į trečiųjų šalių taikomas eksporto iš ES ribojimo priemones. Atskiri; apsaugos priemonių laikymo sąlygas ir procedūras reglamentuoja Romos sutartis, tarptautiniai susitarimai (PPO) bei ES dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai su trečiosiomis šalimis. Dar viena svarbi bendrosios prekybos politikos priemonė - muitinių procedūrų suderinimas. Tam, kad bendras muitų tarifas būtų taikomas vieningai, ES valstybės narės turėjo suderinti muitinių teisinę bazę. Buvo priimtas Muitų kodeksas, kuris įsigaliojo 1994 ra. ir yra taikomas prekybai su trečiosiomis šalimis. Europos Sąjungos lygiu yra suvienodintos taisyklės, reglamentuojančios prekių nomenklatūrą, prekių įvertinimą, prekių kilmės nustatymą, prekių atleidimą nuo muitų mokesčių, vidinį prekių perdirbimą ir kt. Nustatant ir įgyvendinant ES vidaus teisės normas prekybos politikos srityje paprastai atsižvelgiama ir į tarptautines taisykles, kurios reguliuoja pasaulio Salių prekybinius santykius. Ypa£ svarbus vaidmuo Šioje srityje tenka ES įsipareigojimams Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). 3. Konvencinės Europos Sąjungos prekybos politikos priemonės Konvencinės bendrosios prekybos politikos priemonės apima dvišalius ir daugiašalius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis. Pasirašant tokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ES valstybės narės taiko vienodą politiką. ES sudaromi susitarimai su trečiosiomis šalimis gali būti skirstomi į tris pagrindines rūšis [9, p.237]: 1) Prekybos sutartys, sudaromos Romos sutarties 113 straipsnio pagrindu. Sudarant tokias sutartis ES vadovaujasi PPO nustatytomis prekybos taisyklėmis. Šios sutartys gali būti ir preferencinės, ir ne. 2) Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartys, sudaromos Rymos sutarties 228 straipsnio pagrindu. Šios sutartys įteisina privilegijuotus prekybinius ekonominius santykius su trečiosiomis šalimis ar jų grupėmis ir suteikia joms prekybos lengvatas ar tam tikros formos pagalbą. 3) Asociacijos sutartys, kurios trečiosioms Šalims suteikia labai palankų prekybos režimą. Jose dažnai numatomas laisvosios prekybos zonos subūrimas tarp sutartį pasirašiusių Salių bei galima narystė ES. Tokių sutarčių sudarymą reglamentuoja Romos sutarties 238 straipsnis, teigiantis, kad "Bendrija viena arba su keliomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis gali sudaryti susitarimus, įsteigiančius asociaciją, apimančią abipuses teises ir pareigas, bendrus veiksmus ir specialią procedūrą." Plačiau apie Europos Sąjungos prekybinius ir bendradarbiavimo sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis kalbama kitame skyriuje. ES sutartiniai santykiai sn trečiosiomis šalimis įgyvendindama BPP tikslus Europos Sąjunga aktyviai plėtoja prekybinius ir ekonominius santykius su trečiosiomis šalimis dvišale, daugiašale bei regionine plotmėmis, Deredamasi dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuva įsipareigojo perimti Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal jos tarptautines sutartis su trečiosiomis šalimis nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Siekiant pasinaudoti galimybe plėtoti prekybos mitus su trečiosiomis šalimis, kuri atsivers Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, svarbu susipažinti su Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių prekybinį bei ekonominį bendradarbiavimą reglamentuojančiais susitarimais. Toliau pateikiama ES prekybos su kai kuriomis Šalimis bei regionais sutarčių apžvalga. Didžiausiu palankumo statuso muitai Kaip nurodo D.Kreivienė, didžiausio palankumo statuso muilai taikomi ES ir Australijos, Kanados, Taivanio. Honkongo, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Singapūro bei JAV prekybai. Toks prekybos su šiomis Šalimis statusas įtvirtintas pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatas. Kitoms PPO narėms ES taiko arba vienašališkai suteiktas, arba pagal regionines ir preferencines prekybos sutartis numatytas preferencijas. Be to, didžiausio palankumo staluso muitus ES taiko ir prekyboje su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) Šalimis. Sį prekybos režimą įtvirtina ES ir NVS šalių Partnerystės ir Bendradarbiavimo sutartys. Siekdama paskatinti NVS šalių ekonominę plėtrą, išlaiko importo muitų nuolaidas daugeliui minėtose šalyse pagamintų prekių pagal Bendrąją preferencijų sistemą. 4. Regioninės prekybos suiarlys Europos Sąjungos su trečiosiomis šalimis pasirašytas regionines prekybos sutartis, kurias Europos Sąjunga yra pasirašiusi su trečiosiomis šalimis, sąlyginai galima suskirstyti į tokias pagrindines kategorijas [S]: 1) Europos ekonomines erdvės (angį. European Economic Ared) sutartis 2) Muitų sąjungos įkūrimą numatančios sutartys 3) Europos (Asociacijos) sutartys 4) Asociacijos sutartys su Viduržemio jūros regiono lalimis 5) Stabilizacijos ir Asociacijos sutartys 6) Tarp regioninė s sutartys Europos ekonominės erdvės sutartis. Pagal šią sutartį 15 Europos Sąjungos valstybių narių ir 3 Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA, angį. European Free Trade Association - EFTA) šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegijai sudaro bendrąją rinką, kurioje galioja laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimo nuostatos ir ES konkurencijos taisyklės. Dar viena ELPA šalis - Šveicarija - neprisijungė prie EEE sutarties, todėl jos bendradarbiavimas su ES grindžiamas dvišalėmis sutartimis (laisvosios prekybos, sausumos transporto, oro transporto, laisvo asmenų judėjimo, žemės ūkio, mokslinių tyrimų, viešųjų p irki mtĮ ir techninių prekybos kliūčių taikymo). Laisvos prekybos sutartimi taip pat yra įtvirtintas ES ir Farerų salų preferendtiės prekybos režimas. Europos sutartys taip Europos Bendrijų ir Vidurio bei Rytų Europos salių (Bulgarija, Čekija, Estija. Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) numato visiškai laisvą pramoninių prekių prekybą bei preferencines žemės ūkio prekių prekybos sąlygas. Šalinant dvišales prekybos kliūtis su VRE šalimis svarbus vaidmuo tenka Europos atitikties įvertinimo protokolams, kuriais įtvirtinamas abipusis kai kurių pramoninių prekių atitikties įvertinimo sertifikatų pripažinimas. Muitų sąjungos sutartys. Muitų sąjungos įkūrimą tarp ES bei Turkijos, Kipro ir Maltos numatė 1963-1970 m. Europos Bendrijų su šiomis Šalimis pasirašytos sutartys. Tačiau tik ES ir Turkijos Muitų sąjungos sutartis įsigaliojo (1996 m.). Pažymėtina, kad sutarties nuostatos taikomos tik pramoninėms prekėms, Be to, pagal Šią sutartį ES gali taikyti antidempingo bei kompensacines priemones iŠ Turkijos importuojamoms prekėms. Atsižvelgiant į būsimą Kipro ir Maltos narystę ES, idėjos sukurti muitų sąjungą su šiomis šalimis atsisakyta. Asociacijos sutarčių tarp ES ir minėtų Šalių pagrindu joms taikomas prefereneinis prekybos režimas - visiškai laisva pramoninių prekių prekyba bei žemės ūkio prekių prekybos nuolaidos. Muitų sąjungos sutartys, įtvirtinančios laisvą pramoninių prekių prekybą, taip pat galioja su Andoros Kunigaikštyste bei San Marino Kunigaikštyste. Asociacijos sutartys su Viduržemio jūros regiono Šalimis (angį. EurO'Mediterranean Association Agreements) numato įkurti laisvosios prekybos zonas per atitinkamus pereinamuosius laikotarpius pramoninėms prekėms bei apsikeitimą žemės ūkio prekių prekybos nuolaidomis. Tokias sutartis ES yra sudariusi su Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordaniją. Maroku, Palestina ir Tunisu. Minėtos sutartys jau galioja su Izraeliu, Maroku ir Tunisu. Prekybai su Palestina laikinai taikomos tik dvišalę prekybą regi amentuojančios Asociacijos sutarties nuostatos. Pagal šias sutartis, ES panaikina importo muilus pramoninėms prekėms nuo sutarčių Įsigaliojimo datos. 12 meru pereinamieji laikotarpiai numatyti visiškam Maroko ir Tuniso rinkų atvėrimui. ES ir Izraelio Asociacijos sutaria pereinamųjų laikotaipių nenumato, pagal ją abi šalys visiškai liberalizuoja pramoninių prekių prekybą nuo sutarties įsigaliojimo datos. ES baigė derybas dėl Asociacijos sutarties su Libanu, taip pat baigiama parengti analogiška sutartis su Sirija Kol įsigalios ES ir Alžyro, Egipto, Jordanijos, Libano, Sirijos Asociacijos sutartys, iš šių šalių importuojamoms prekėms ES ir toliau taikys vienašales nuolaidas. ES valstybių narių kilmės prekių importui minėios šalys taiko konvencinį muilo tarifą. Toks prekybos režimas įtvirtintas Sutartimis dėl bendradarbiavimo, kurios ateityje bus pakeistos Asociacijos sutartimis. Stabilizacijos ir Asociacijos sutartys. 2001 melais ES sudarė Stabilizacijos ir Asociacijos sutartis su Makedonija ir Kroatija. Jose numatyta netaikyti importo muitų Makedonijos ir Kroatijos kilmės pramoninėms prekėms, išskyrus tekstilę, taip pat suteikti lengvatų žemės ūkio prekių importui. Makedonija įsipareigojo panaikinti muitus ES importui (išskyrus tekstilę, plieną bei Žemės ūkio produktus) per 10 metų pereinamąjį laikotarpį, o Kroatija pramoninių prekių rinką visiškai atvers per 5 metų pereinamąjį laikotarpį. Tarprajoninis sutartys. Galima iškirti keletą Salių bei regionų, su kuriais ES siekia glaudesnio bendradarbiavimo: Afrika, Lotynų Amerikos bei Karibų juros baseino Šalimis, Vidurinieji Rytai f8], 2000 m, įsigaliojo ES ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos ir bendradarbiavimo sutartis, numatanti dvišalės prekybos liberalizavimą per nustatytus pereinamuosius laikotarpius (iš ES pusės 10 metų, iš PAR pusės - 12 melų)- Laisvosios prekybos sutartis su Meksika, įsigaliojusi 2000 m. liepos 1 d., numato liberalizuoti tiek pramoninių, tiek žemės ūkio prekių prekybą. ES netaiko importo muitų pramoninėms prekėms, Me&sika iš ES importuojamoms pramoninėms prekėms importo muitus panaikins 2007 m. sausio 1 d. Daugeliui Meksikos žemės ūkio gaminių importo muitus ES panaikins tik 2008 metais, o Meksika žemės ūkio prekių importo muitų netaikys lik nuo 2010 m. Kai kuriems žemės ūkio bei žuvų produktams tiek ES, tiek Meksika taiko tarifines kvoias. ES taip pat derasi su Čile bei MERCOSUR dėl dvišalių Asociacijos sutarčių, nusearysiančių palankesnes prekybos sąlygas, sudarymo. ES taip pat derasi dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Persijos įlankos šalių Bendradarbiavimo Tarybos sudarymo. Ji lurėtų nustatyti didžiausio prekybos palankumo statusą, t.y. konvencinio muito larifo taikymą. 5. Preferencinės prekybos sufartys Referencinis prekybos režimas taikomas UĘario valstybėmis bei teritorijomis (angį. Overseas Cauniries and Territories). ES netaiko jokių muitų šių valstybių ir teritorijų kilmės prekių importui, išskyrus rinkos apsaugos priemenes. Europos Bendrijos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su Afrikos, Karibų jūros baseino bei Ramiojo vandenyno Šalimis (kitaip - Cotonou sutartis). Iki Šios sutarties pasirašymo (2000 m. birželio 23 d.) pagal Lomė konvenciją 77 Afrikos, Karibų jūros baseino bei Ramiojo vandenyno Salią pramoninėms prekėms, perdirbtiems žemės ūkio bei žuvų produktams Europos Sąjunga vienašališkai taikė 0 proc. importo muito tarifą. Šios preferencijos ir toliau taikomos pagal Cotonou sutartį tačiau Si sutariis numato, jog bus laipsniškai pereinama prie abipusių tarpusavio prekybos nuolaidų suteikimo [8], 2002 metais ES pradėjo derybas su minėtomis šalimis dėl Ekonominio bendradarbiavimo sutarčių sudarymo Derybas numatoma baigti vėliausiai iki 2008 metų. Galutinis ES ir Afrikos, Karibų jūros baseino, .Ramiojo vandenyno šalių prekybinio bendradarbiavimo tikslas yra sudaryti laisvosios prekybos sutartis, kuriomis bus suteikiamos kur kas didesnes preferencijos. ES taiko autonomines prekybos liberalizavimo priemones (angį. Aulonomous Trade Measures) prekėms, importuojamoms iš Albanijos bei kai kurių buvusios Jugoslavijos valstybių ir teritorijų (Bosnijos ir Hercegovinos' Jugoslavijos Federacines Respublikos, įskaitant Kosovą). Toks prekybos režimas turėtų skatinti su Balkanų regiono valstybėmis sudaryti Asociacijos ir Stabilizacijos sutartis, kaip tai buvo padaryta su Kroatija ir Makedonija. Europos Sąjungos Bendrosios preferencijų sistemos (BPS, angį. Generalized System of Preferences - GSP) esmė - suteikti kuo palankesnį prekybos režimų besivystančioms ar mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir taip skatinti jų ekonomine plėtrą. Pagal ES BPS, jautrių prekių (žemės Okio, tekstilės, geležies ir plieno) importui ES taikomi didžiausio palankumo statuso muitai mažinami 3,5 procentinio punkto, o specifiniai muitai - 30 proc. Visiems kitiems produktams, importuojamiems iŠ besivystančių šalių į ES, taikomi 0 proc. muitų tarifai. Preferencijos, numatytos pagal ES Bendrąją preferencijų sistemą, taikomos 143 nepriklausomoms bei 36 priklausomoms ar administruojamoms teritorijoms. Daugelis besivystančių Salių, kurioms taikomos preferencijos pagal ES BPS. taip pat naudojasi ES suteiktomis nuolaidomis paga) regionines bei preferencines sutartis bei susitarimus. 65 Salys, kurioms ES taiko importo muitų nuolaidas tik pagal BPS, yra pereinamųjų ekonomikų Salys (buvusios Sovietų Sąjungos respublikos bei daugelis Taigi Europos Sąjungoje egzistuoja tam tikra pre.ferencinių susitarimų su trečiosiomis Šalimis hierarchija. Trečiosioms šalims taikomos preferencijos paprastai atspindi ES ar jos valstybių narių politinius prioritetus ir istorinius ryšius. Palankiausias prekybos režimas nustatytas Europos ekonominės erdvės sutartį pasirašiusioms ELPA Šalims (Islandijai, Lichtenšteinu!, Norvegijai). Taip pat reikia paminėti asociacijos sutartis su Viduržemio jūros regiono valstybėmis Turkija, Kipru ir Malta, asociacijos sutartis su VRE šalimis ir vienašališkai teikiamas preferencijas 77 Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno Šalims. Kalbant apie Europos Sąjungos taikomas preferencijas prekyboje su trečiosiomis bei didžiausio palankumo statuso taikymą, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga dažnai susilaukia kritikos dėl vieno pagrindinių PFO principų - nediskriminavimo principo - nesilaikymo. Ekonominėje literatūroje dažnai keliamas klausimas, ar regioniniai preferenciniai susitarimai skatina bendrą prekybos santykių liberalizavimą, ar ji stabdo. Be to, pasigirsta nuomonių, kad pasirinktinis preferencijų suteikimas yra ekonomiškai žalingas trečiosioms šalims. Kaip nurodo V. Pugačiauskas "turinčios didžiausio palankumo statusą ES partnerės - Viduržemio jūros valstybės pagal eksportą ir ekonominio augimo tempus smuko, tuo tarpu valstybės, su kuriomis ES neturi tokių susitarimų,- Kinija, Azijos naujosios industrinės valstybės - išaugo. Didžiausio palankumo statusas dažnai būdavo suteikiamas toms valstybėms, kurioms tekdavo ir didelė dalis ES užsienio pagalbos, tad galima daryti išvadą, jog prekybos preferencijos buvo viena iŠ - nelabai efektyvių - pagalbos formų." [15]. 6. Lietuva ir ES Bendroji prekybos politika Šioje dalyje'pristatomi svarbiausi Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje aspektai derantis dėl 26-ojo derybinio skyriaus "Išoriniai santykiai", kuris apima įsipareigojimą PPO klausimus, Europos Sąjungos dviSalius ir daugiašalius sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis (įskaitant prekybos režimus) ir Europos Sąjungos plėtros politiką, kuri buvo reglamentuojama pagal Lomė konvenciją (dabar Cotonou sutartis). Pabaigoje trumpai apžvelgiami galimi pasikeitimai Lietuvos užsienio prekybos politikos srityje, kuriuos sąlygotų Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir prisijungimas prie ES bendrosios prekybos politikos. Del Europos Sąjungos bendrosios prekybos nuostatų taikymo Lietuvoje sąlygų po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo deramasi 26 derybinio skyriaus "Išoriniai santykiai" rėmuose. Į šio derybinio skyriaus turinį patenka Europos Sąjungos įsipareigojimai PPO bei jos dvišaliai ir daugiašaliai sutartiniai santykiai su trečiosiomis šalimis. Valstybėms, siekiančioms 'narystės ES, keliami tokio reikalavimai: įsijungti į ES bendrąją prekybos politiką, perimti ir įgyvendinti ES įsipareigojimus Pi>O, prisijungti prie Europos ekonominės erdvės, prisiimti įsipareigojimus pagal ES dvišalius ir daugiašalius ekonominius susitarimus su trečiosiomis šalimis [10], Kadangi Europos Sąjungos išorinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (EBS sutarties trečiosios dalies VIII skyrius "Bendroji prekybos politika", dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai bei įvairūs reglamentai) yra tiesiogiai taikomi valstybėse narėse ir nereikalauja perkelinio į nacionalinį teisę, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas pasirengimui juos įgyvendinti nuo narystės Europos Sąjungoje momento. Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai. Antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių taikymo galimybes nustato atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Svarbus Lietuvos teisinės bazės derinimo išorinių santykių srityje aspektas yra ES sutartinių santykių su trečiosiomis Šalimis, įskaitant prekybos režimus, perėmimas (laisvos prekybos sutartys, regioniniai prekybiniai susitarimai, investicijų skatinimo sutartys ir kiti dvišaliai bei daugiašaliai susitarimai bei klausimai susiję su prekybinių priemonių ir ekonomiuių sankcijų taikymu trečiosioms šalims). Lietuvos susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatos turi būti suderintos su ES dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais, o nesuderinami susitarimai turi būti denonsuoti arba dėl jų turi būti persiderėta. Lietuva turėjo suformuoti preferencinį prekybos režimą su visomis ELPA šalimis (pasirašant laisvos prekybos sutartis). Sudarant naujas preferencines prekybos sutartis, atsižvelgiama į preferencines prekybos sutariis, sudarytas tarp ES ir trečiųjų šalių. Todėl preferencines prekybos sutartys sudarytos tik su ES, ELPA valstybėmis, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija. Pagal ES nuostatas buvo pakeisit kai kurių laisvosios prekybos sutarčių protokolai dėl prekių kilmės taisyklių. Kilmės taisyklės yra ypač svarbios, kai reikia pritaikyti prekybos instrumentus prieš Šalis, kurios pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles. Išvardintos priemonės leido Lietuvai užbaigti laisvosios prekybos sutarčių sistemos formavimą. Didžiausio palankumo statusą prekyboje Lietuva taiko Australijai, Baltarusijai, Bulgarijai, Gruzijai, Indijai, Japonijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kanadai, Kazachstanui, Kinija, Kiprui, Korėjai, Kubai, Moldovai, Rumunijai, Rusijai, Uzbekistanu! ir Vietnamui. Pažymėtina, kad nuo Lietuvos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje datos didžiausio palankumo statusas prekyboje taikomas ir visoms PPO narėms. Prekybos instrumentų, taikomų trečiosioms šalims, srityje Lietuvai lapus ES nare bus atšauktos visos iki to] Lietuvos taikytos priemonės ir perimtos ES taikomos priemonės trečiųjų Salių atžvilgiu. Liettiva iki narystės datos turi pasirengti taikyti ES prekybos instrumentus. Tam reikia priimti Tarptautinių ekonominių sankcijų įstatymą, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvų paskelbtų ekonominių sankcijų trečiosioms Šalims įgyvendinimą, numatant ūkio subjektams atsakomybę už tokių sankcijų nesilaikymą. Apžvelgus ES prekybos sutartis ir susitarimus su trečiosiomis Šalimis bei palyginus su šiuo metu galiojančiomis Lietuvos tarptautinėmis prekybos sutartimis, galima teigti, jog ES bendrosios prekybos politikos perėmimas Lietuvos užsienio prekybai didelės įtakos neturės. Anksčiau minėtomis laisvosios prekybos sutartimis įtvirtinta visiškai laisva pramoninių prekių prekyba bei apsikeista žemės' ūkio prekių prekybos nuolaidomis. Prekyba su ES, ELPA ir VR£ ŠaJimis sudaro apie 70proc. Lietuvos užsienio prekybos. Lietuvai tapus ES nare, prekybos sąlygos su daugumu valstybių nepasikeis, kadangi vienos jų taps Europos Sąjungos narėmis, o su kitomis, išskyrus Ukrainą, ES taip pat yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis [S]. Be to, tapusi BS nare Lietuva galės naudotis ir kitomis preferencijomis, suteiktomis pagal ES prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis: Viduržemio jūros ir Balkanų regiono šalys, Meksika, Izraelis ir kitos šalys. Nors Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą lems prekybos liberalizavimą ir bendrą dalyvavimą derybose, siekiant tolesnės pasaulio rinkos liberalizavimo, tai, kita vertus, reikš, kad trečiosioms šalims bus laikomi bendri Europos Sąjungos išores muitai, prekybos reguliavimo instrumentai ir susitarimai. Tai paveiks prekybą reglamentuojančių Lietuvos institucijų sąrangą, nes užsienio prekybos reguliavimo galios bus perduotos Europos Komisijai. Tai turės tam tikrų padarinių interesų grupių veikiai (galima daryti prielaidą, kad sumažės jų įtaka, ypač siekiant įvesti netarifinius barjerus, nes daryti įtaką Briuselio institucijoms bus sudėtinga). Vis dėlto platesnį poveikį prekybai narystė Europos Sąjungoje reikš importo iŠ Rylų struktūrai. Dar vienas svarbus narystės aspektas - laisvosios prekybos sutarties su Ukraina atsisakymas [15]. Siekiant nustatyti tikėtinus užsienio prekybos režimo pasikeitimus, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir pradėjus taikyti Europos Sąjungos muitų režimą, Bendrąją preferencijų sistemą ir bendras Europos Sąjungos rinkos apsaugos priemones bei atlikti šių pasikeitimų įvertinimą, Lietuvoje buvo atlikti du išsamūs tyrimai: "Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare, įtakos analizė ir įvertinimas" (2000 m.) ir "Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare, įtakos įvertiuinias:' (2001 m.). Pirmajame, remiantis 1999 m. statistiniais duomenimis, buvo nagrinėjami galimi importo režimo pramonės prekėms pasikeitimai, o antrajame - Lietuvos importe ir eksporto režimų pasikeitimai (2001 m. užsienio prekybos statistinių duomenų pagrindu). Remiantis atliktų tyrimų rezultatais padaryta išvada, kad 70proc. visos Lietuvos užsienio prekybos sąlygos nepasikeis [13, p.l2l|. Labiausiai prekybos sąlygos pasikeis su Rusija, JAV, Baltarusija, Japonija, Ukraina, Kinija. Taivaniu, Korėjos Respublika, Indija, Uzbekistanu, Kanada, Izraeliu, Malaizija ir Kazachstanu, Taip yra todėl, kad šios šalys nepriklauso Europos ekonominei erdvei, jos nėra pasirašiusios Asociacijos sutarčių ar sudariusios muitų sąjungos su ES. Šioms Šalims netaikoma ir artimiausiu metu nebus taikoma preferencinė prekyba. Panaikinus rarifinius ir netarifinius barjerus prekyboje su kitomis ES Šalimis, gali sustiprėti konkurencija Lietuvos rinkoje dėl padidėjusio pigesnių prekių iš ES šalių importo. Tai turėtų skatinti Lietuvos ūkio restruktūrizaciją ir sąlygotų trumpalaikių kaštų išaugimą. Lietuva turės prisitaikyti prie ES galiojančių aplinkosaugos bei socialinės apsaugos normų,"lies skirtingos normos gali veikti kaip netarifiniai barjerai. Tai reikalautų papildomų investicijų ir sumažinti} Lietuvos prekių santykinį pranašumą konkuruojant su ES produkcija.Lyginant Lietuvoje ir ES taikomus muitus, akivaizdu, kad bendras muitų lygis Lietuvoje dabar yra žemesnis nei BS, todėl Lietuvai tapus ES nare didės importo muitai. Be to, surinkti muitų mokesčiai pateks į ES biudžetą, dėl to sumažės Lietuvos biudžeto pajamos. Tapusi ES nare, Lietuva praras galimybę nacionaliniu lygiu taikyti prekybos apsaugos priemones trečiųjų šalių atžvilgiu, tačiau ji galės įtakoti ES bendrosios politikos formavimą. Be to, bus apribota Lietuvos galimybė vykdyti savarankišką atskirų pramones šakų rėmimo politiką. [9, p. 238-239]. Tačiau, kaip nurodo D. Kreivienė "Lietuvos narystė ES - tai ne vien įsipareigojimai, kuriuos turėsime vykdyti, bet kartu ir naujos galimybės įtvirtinti policijas tradicinėse bei .ieškoti partnerių naujose rinkose." [8j. Išvados Europos Sąjungos bendroji prekybos politika reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių prekybą su trečiosiomis šalimis. Bendroji prekybos politika - viena iš trijų sričių, kurią dar Romos sutartis priskyrė išskirtinei Europos Bendrijos kompetencijai. Tai reiškia, kad išoriniai muitu tarifai, a n ti dempingo, kompensacinės, protekcinės ir kitos prekybos politikos priemonės yra vieningos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos Sąjungos prekybos politikos priemones galima suskirstyti j dvi grupes: autonomines ir konvencines priemones. Nustatant ir įgyvendinant Europos Sąjungos vidaus teisės normas prekybos politikos srityje paprastai atsižvelgiama ir į tarptautines taisykles, kurios reguliuoja pasaulio šalių prekybinius santykius. Konvencinės bendrosios prekybos politikos priemonės apima dvišalius ir daugiašalius ES susitarimus su trečiosiomis Šalimis (EEE sutartis. Europos (Asociacijos) sutartys, Muitų sąjungos įkūrimą numalančios sutartys, Asociacijos sutartys su Viduržemio juros regiono Šalimis, Stabilizacijos ir Asociacijos sutartys if kitos tarpregioninės sutartys). Lietuva įsipareigojo nuo narystės Europos Sąjungoje datos perimti Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal jos tarptautines sutartis su trečiosiomis šalimis. Šios nuostatos įgyvendinimui reikėjo suderinti Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šaltais (persidereti dėl tam tikrų susitarimų sąlygų, bei denonsuoti susitarimus, kurie nesuderinami su Europos Sąjungos nuostatomis). Siekiant įvertinti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygojamus pasikeitimus šalies užsienio prekyboje, buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo identifikuotos šalys bei prekės, kurioms užsienio prekybos režimo pasikeitimas turės didžiausią įtaka. Apžvelgus Europos Sąjungos prekybos sutartis ir susitarimus su trečiosiomis šalimis bei palyginus su Šiuo metu galiojančiomis Lietuvos tarptautinėmis prekybos sutartimis, galima teigti, jog ES bendrosios prekybos politikos perėmimas Lietuvos užsienio prekybai didelės įtakos neturės, kadangi apie 70 proc. Lietuvos užsienio prekybos sudaro prekyba su ES, ELPA ir VRE Šalimis. Literatūra Acąms įgyvendinimo priemonių 3002 meių pianas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2Ū02 m. vasario 27 d. nutarimu NrJŪO. Acąms [gyvendinimo priemonių 2003 melų planas Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 ra. kovo 5 J. nutarimu Nr.292. Almalytė L Europos Sąjungos prekybos politika ir Jos pavelka Lietuvai/Necslas, vadyba b-studijos'99- Vilnius, 201)0. ! 1-iy p Aussenliandel [interaktyvus J. Paskutinis atnaujinimas 2Ū01-1Ū-22. Žiūrėta 2003-01-14. Prieiga per internet^: Balkevičienė E., Matekonienė J. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektą [interaktyvus] Žiūtėia 2003-01-11, Prieiga per iateraetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!