Lietuvos mokesčių sistema Europos Sąjungos (ES) kontekste

Europos Sąjungoje vyraujanti valstybės valdymo forma – demokratija. ES valstybėse „tvarkomasi“ parlamento dėka, taip pat visose šalyse veikia savivaldos. Visos valstybės per atitinkamus valdymo organus atlieka tam tikras funkcijas: švietimo, komercijos ir t.t. Tačiau norint kuo geriau įgyvendinti visas šias funkcijas valdymo institucijoms reikalingos lėšos. Lietuvos atveju jos gaunamos iš Vyriausybės ir Seimo patvirtinto metinio biudžeto. Metinis biudžetas yra skirstomas savivaldybių, kurios lėšas į jį surenka iš mokesčių mokėtojų, akcizų ir pan. Be jų mūsų valstybė gyvuoti negalėtų, kadangi ji pati nesukuria jokio produkto.
Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai formavosi įvairiomis sąlygomis (ekonominėmis, politinėmis bei socialinėmis). Anksčiau vientisos mokesčių sistemos nebuvo. Senovėje dažniausiai buvo imamos duoklės „natūra“ ar pinigais. Mokesčiai nuo duoklių atsiskyrė viduramžiais, o pats mokesčių klausimas tapo aktualus 15-16 a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, valstybiniam aparatui ir kariuomenei išlaikyti. Monarchai nepajėgė padengti šių išlaidų. Siekiant jas padengti, buvo ieškoma naujų valstybės pajamų šaltinių. Buržuazija feodalams mokėjo rentą ir vykdė įvairias feodalines prievoles, bažnyčiai mokėdavo dešimtinę, mokesčius karaliui. Ekonomistai pastebėjo, kad tokia mokesčių politika neskatino valstiečių nei geriau dirbti, nei plėtoti savo veiklą, ir siūlė įvairius apmokestinimo projektus. Taip pradėjo formuotis mokesčių teorijos pagrindai.
Lietuvos mokesčių sistema vėl pradėjo formuotis atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990m., tuo tarpu ES valstybėse ji jau formuojasi daugelį dešimtmečių (maždaug nuo 18a.).
Per 19m. po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimta daug įstatymų bei nutarimų, kuriais yra bandoma reguliuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Jos dėka yra reguliuojami krašto ekonominiai ir socialiniai procesai, tačiau kol kas tai nėra tobulas reguliavimas, kadangi Lietuvos mokesčių sistema vis dar tebėra tobulinama ir joje vyksta ypač daug reformų.
Lietuvoje mokesčiai sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalies valstybės biudžeto pajamų dalį. Pirmasis bendras rodiklis, apibūdinantis jų vaidmenį šalies ekonomikoje, yra visų apmokestinimo įplaukų dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesčių rodiklis apibūdina apmokestinimo pajamų pasiskirstymą pagal įvairius biudžeto sandaros lygmenis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!