Dvaro kultūra Lietuvai yra labai reikšminga. Bajorų skaičius Lietuvoje buvo nemažas, pvz.: Kauno bei Vilniaus gubernijos bajorų skaičiumi net pranoko visas buvusias Rusijos imperijoje. Kadangi Lietuvos bajorai nesiveržė tarnauti Rusijos caro valdžiai, tai nemažai bajorų, gavę tikrai gerą išsilavinimą, grįždavo į savo dvarelius. Tokie dvareliai tapdavo svarbiais kultūrinio gyvenimo centrais.
Dvarai – ne tik Lietuvos kraštovaizdžio puošmena, bet svarbus kultūrinio turizmo elementas. Nors tarybų valdžios metais buvo vykdoma sąmoninga dvarų griovimo ir naikinimo politika, tačiau nemažai dvarų išliko.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jai atsivėrė naujos galimybės ir nauji iššūkiai. Šio projekto tikslas yra gauti paramą, įgyvendinant ES politikos tikslus, susijusius su buvusių dvarų paveldo išsaugojimu. Kaip pavyzdys yra aprašyta Lentvario buvusios dvaro sodybos būklė ir yra sprendžiamas jos egzistavimo likimas. Paveldo išsaugojimas – užtikrina sąlygas dvaro paveldo įvairiapusiškam integravimui į bendrą šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę plėtrą bei kultūros paveldo vertybių išsaugojimui; įtvirtina nuostatą, kad išsaugotas dvarų paveldas padeda stiprinti tautinį tapatumą, plačiau supažindinamas pasaulis su Lietuvos kultūros istorija.
Darbo uždaviniai: veiksmingai išnaudoti šalies integracijos į ES privalumus; rasti sprendimą kaip galima būtų panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas Lentvario dvaro sodybos išsaugojimui.
1. BUVUSIŲ DVARŲ PAVELDAS IR JO PROBLEMOS
1.1 Dvarų paveldo samprata
Dvaro sodyba yra dvaro valdomos teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmėms (reprezentacinėms, ūkinėms, gamybinėms, rekreacinėms, švietimo). Ją sudaro istoriškai susiformavęs vientisas sodybinės žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektūros elementais bei dailės kūriniais, taip pat visų nurodytųjų sudėtinių dalių liekanomis ir jų vietomis, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektūrinį vienetą.
Dvarų paveldo išsaugojimas – šio paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas, nustatymas ir apskaita, teisinis reglamentavimas, saugojimas, pristatymas visuomenei, vaidmens atkūrimas. Dvarų paveldo išsaugojimo subjektai – dvarų savininkai, valdytojai, naudotojai (valstybė, savivaldybės, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys).
Dvarų paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas – valstybinės mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio ir statinių architektūros,...
Šį darbą sudaro 5395 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!