Miestų ir kaimo vietovių ir jų gyventojų lyginamoji analizė Lietuvoje

Įvadas Namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 580 litų per mėnesį. Pinigines pajamos sudarė 514 litų, t. y. 89 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis - pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 16,9 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus padidėjo 2,7 procento, realiosios pajamos padidėjo 13,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2004 m., padidėjo 20,6 procento. Miestiečių disponuojamos pajamos 2005 m. buvo 636 litai vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyven­tojų - 467 litai. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos padidėjo 17,8 procento, kaimo gyventojų - 14,7 procento. Didžiausią įtaką disponuo­jamų pajamų augimui tiek mieste, tiek ir kaime turėjo samdomojo darbo pajamų didėjimas. Kiti svarbūs veiksniai - socialinių išmokų augimas miesto namų ūkiuose ir žemės ūkio pajamų augimas kaime. Kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai šalies ūkyje formuoja naują darbo jėgos užimtumo struktūrų. Veikiama mokslo ir technikos pažangos, darbo jėgos struktūra nuolat kinta. Naujos technologijos ir nauji valdymo metodai reikalauja kvalifikuotų ir išsilavinusių darbuotojų. Deja, gyventojų profesinė struktūra nespėja prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių. Intensyvus ir plataus masto ūkio pertvarkymas sąlygojo užimtumo mažėjimą ir nedarbo, pirmiausia struktūrinio, augimą. Nedarbas palietė atgyvenusių ir nepaklausių profesijų atstovus, nesugebančius dirbti naujose, modernizuotose ūkio šakose, neturintį darbo patirties jaunimą, asmenis be kvalifikacijos ir be įgūdžių. Darbo objektas. Miestų ir kaimo vietovių ir jų gyventojų lyginamoji analizė Lietuvoje. Darbo tikslas - Miestų ir kaimo vietovių ir jų gyventojų diferenciacija Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti Miestų ir kaimo vietovių ir jų gyventojų diferenciacijos sąvokas. 2. Supažindinti su Statistikos departamento duomenimis apie bendrą visos šalies gyventojų darbo užmokestį, vyrų ir moterų atlyginimus. 3. Palyginti miesto gyventojų atlyginimo dydį kaimo atžvilgiu. 4. Supažindinti su Miestų ir kaimo vietovių ir jų gyventojų pajamų diferenciacijos perspektyvomis. Darbo metodai – statistinė analizė, teorinės literatūros, mokslinės literatūros analizė, įmonės dokumentų analizė. I. Darbo užmokesčio teoriniai aspektai 1.1. Darbo užmokesčio samprata Gyventojų pajamos - sudėtinga ir daugialypė ekonominė kategorija. Pačia siauriausia prasme jos gali būti suprantamos kaip individo ar jo šeimos potencines vartojimo galimybes atspindintis rodiklis, tačiau pažvelgus į giluminius gyventojų pajamų formavimosi ir vystymosi dėsningumus, jos gali būti vertinamos kaip daugiamatis Šalies socialinio ekonominio išsivystymo bei visuomenės raidos indikatorius. Būtent šių objektyvių giluminių gyventojų pajamų formavimosi ir vystymosi ryšių atskleidimui yra skiriamas pirmasis šio darbo skyrius, kuriame pagrindžiama gyventojų pajamų tyrimo logika nuosekliai pritaikoma ir išvystoma antrame darbo skyriuje atliekant sisteminę Lietuvos gyventojų pajamų analizę bei teikiant konkrečius siūlymus, kaip tobulinti šalies socialinę ekonominę politiką. Analizuojant gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų statistinės analizės reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrindinis tokios analizės šaltinis yra Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciniai leidiniai. Taip pat darbo svarba pabrėžia, tai, kad skirtingų tipų ir skirtingos socialinės - eko­nominės priklausomybės namų ūkiai labai skir­tingai vertina savo namų ūkio gyvenimo sąlygas. Ypač didelė dalis save priskyrusių vargšams bu­vo tarp nepilnų šeimų (vienas suaugęs asmuo su vaikais) - 48 proc., bei vienišų asmenų - 43 proc. Tai, kad vieniši asmenys priskyrė save vargšams, lėmė ne tik jų materialinė padėtis. Vieniši asmenys, taip pat ir viena motina (tė­vas), auginantys vaikus, yra labiau socialiai pa­žeidžiami, ir tai turėjo įtakos jų namų ūkio gyve­nimo lygio įvertinimui. Kas dvidešimtas priskyręs save vargšams na­mų ūkis nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos yra sunkios mažiau kaip metai. Vadinamųjų kitų namų ūkių grupėje (gyvenantys iš pašalpų, stipendijų, santaupų) 9 proc. skurstantiems save priskyrusių namų ūkių atsakė, kad sunkiai gy­vena mažiau kaip metai. Atsakydami į klausimą apie skurdo trukme, 12 proc., vargšams save priskyrusių apklaustųjų nurodė, kad jie visa laika gyvena skurde (mies­te - 10 proc., kaime - 16 proc.). Perskaičiavus visiems respondentams gautume, kad 3 proc. Vienas iš pagrindinių rodiklių, charakteri­zuojančiu namų ūkiu gyvenimo lygį, yra dispo­nuojamos pajamos. 2002 metų namų ūkiu biu­džetu tyrimo duomenimis, disponuojamos paja­mos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, bu­vo 438,0 Lt per mėnesi, iš jų piniginės pajamos su­darė 360,4 Lt, t.y. 84 proc. visų disponuojamų pa­jamų. Miestiečių disponuojamos pajamos 2002 metais buvo 475 Lt vienam namu ūkio nariui per mėnesį, kaimiečių - 327 Lt, t. y. 33 proc. mažesnės (žr. l Lentelė). Palyginti su 2001 metais, visos disponuoja­mos pajamos padidėjo 27 proc. Miestiečių disponuojamos pajamos didėjo sparčiau negu kai­miečiu (atitinkamai 32 proc. ir 16 proc.), todėl ir toliau didėjo atotrūkis tarp jų pajamų. 2001 metais vidutinės disponuojamos pajamos, ten­kančios vienam namų ūkio nariui, mieste buvo 31 proc. didesnės negu kaime, o 2002 metais -jau 49 proc. Dveji paskutiniai metai buvo nepalankūs gyventojų gerovei augti. Nors disponuo­jamos pajamos 2003 metais didėjo, tačiau dėl pajamų sumažėjimo pirmąjį 2002 metų ketvirtį ir pirmąjį 2003 melų ketvirtį, tik ketvirtojo 2003 metų ketvirčio disponuojamos pajamos buvo di­desnės nei ketvirtojo 2001 metų ketvirčio disponuojamos pajamos. Sumažėjus disponuojamoms pajamoms ir šiek liek didėjant prekių ir pa­slaugu kainoms, realiosios disponuojamos paja­mos 2003 metais, palyginti su 2002 metais, mies­te padidėjo 13 proc., o kaime sumažėjo l proc. Kadangi piniginės pajamos augo sparčiau negu natūrinės, jų dalis tarp disponuojamų pa­jamų padidėjo nuo 77 proc. 2001 metais iki 84 proc. 2003 metais (kaime atitinkamai nuo 59 proc. iki 67 proc.). Tokie struktūriniai pajamų pokyčiai rodo, kad namu ūkiai kaip vartotojai atsidūrė palankesnėje situacijoje, nes vartojimo požiūriu piniginėmis pajamomis galima nau­dotis lanksčiau.1 Didžiausios realiosios disponuojamos paja­mos paprastai gaunamos ketvirtąjį ketvirti (žr. l pav.), kai metų pabaigoje daliai dirbančiųjų išmokamos metinės premijos, o kaimiečiai gau­na daugiausiai pajamų už parduotą žemės ūkio produkcija. Tačiau daugiausiai dėl to, kad su­mažėjo darbo pajamos, ketvirtąjį 2002 metu ket­virti prasidėjęs gyventojų pajamų sumažėjimas buvo kompensuotas tik 2003 metų pabaigoje. 1 lentelė. Disponuojamų pajamų kitimas Iš viso Miestas Kaimas 2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Visos disponuojamos pajamos, vie­nam namų ūkio natini per mėn., Lt. 326,7 438,0 415,4 352,7 475,2 464,9 268,9 327,1 311 ,0 piniginės 253, 0 360,4 349,4 295,3 422,9 416,4 159,0 226,8 2O8,3 natūrinės 73,7 67,6 66,0 57,5 52,3 48,5 109,3 100,3 102,7 Realiosios disponuojamos paja­mos, proc. (2001 m. - 100 proc.) 100,0 113,5 109, 1 100,0 116, 0 113,1 100,0 105,4 99,3 piniginės 100,0 123,4 118,5 100,0 124,1 121,0 100,0 123,6 112,4 natūrinės 100,0 79,5 76,9 100,0 78, 0 72,5 100,0 79,1 80,2 Šaltinis: Namų ūkių pajamos ir išlaidos ( 2001, 2002, 2003 m.) Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2002. 1 pav. Realiųjų disponuojamų pajamų sezoniniai pokyčiai Socialine-ekonominė grupė. Namų ūkio dis­ponuojamų pajamų lygis ir jo kitimas priklauso ne tik nuo namų ūkio gyvenamosios vietos, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių: dirbančiųjų ir iš­laikytinių skaičiaus namų ūkyje, nuo namų ūkio narių pajamų šaltinių. Kaip parodė tyrimo duo­menys, 2002 metais daugiausia asmenų (33 proc.) buvo gyvenančių iš samdomojo darbo pa­jamų (mieste - 39 proc., kaime - 19 proc.). Dau­giau kaip penktadalis visų respondentų nurodė, kad pagrindinis jų pajamų šaltinis yra pensija (mieste - 20 proc., kaime - 27 proc.). 19 proc. kaimo gyventojų vertėsi iš pajamų, gautų iš meninio žemės ūkio, įskaitant ir pačių suvartotą produkcija. Išlaikytinių, t. y. asmenų, neturinčių jokio pajamų šaltinio, dalis mieste ir kaime sky­rėsi nedaug (atitinkamai 32 proc. ir 30 proc.). Didžioji dalis visų išlaikytinių -vaikai iki 18 me­tų. Dalis namų ūkio mamų turėjo net kelis paja­mų šaltinius. 31 proc. tiriamųjų nurodė, kad turi papildomą pajamų šaltini (mieste - 25 proc., kaime - 41 proc.). iš nurodžiusiu, kad jie turi papildoma pajamų Šaltinį, net 80 proc. paminė­jo, kad tai darbas asmeniniame žemės ūkyje, 9 proc. - pensija. Namų ūkių biudžetų tyrime visi namų ūkiai sąlygiškai yra suskirstyti į penkias socialines -ekonomines grupes (žr. 2 lentelė.). Jos yra nusta­tomos pagal namų ūkio galvos, t. y, asmens, gaunančio didžiausias pajamas, pagrindinį paja­mų šaltini. Didžiausią tiriamųjų dalys (53 proc.) sudarė namų ūkiai, kuriu galvos pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomasis darbas, tačiau mieste ir kaime jų dalis gerokai skyrėsi. Mieste šiai socialinei - ekonominei grupei priklausė net 63 proc. visų namu ūkių, kaime - tik 31 proc.. Trečdalio šalies namų ūkių galvos pagrindinis pajamų šaltinis buvo pensija. Mieste tokių namų akių buvo 28 proc., o kaime - 45 proc.. Toki pa­siskirstymą lėmė tai. kad kaime gyvena daugiau pagyvenusių žmonių. Palyginti su ankstesniais melais, sumažėjo namų ūkių, gyvenančių iš sam­domojo darbo pajamų, padidėjo pensininkų, šiek tiek - darbdavių, dirbančių sau, o kaime -ir žemdirbių narnų ūkių dalis. 2 lentelė. Namų ūkių pasiskirstymas pagal socialines - ekonomines grupes 2007 metais (procentais) Iš viso Miestas Kaimas Visi namų ūkiai 100,0 100,0 100,0 Žemdirbiai (namų ūkio galvos pajamos yra iš asmeninio žemės ūkio) 5,9 0,1 18,1 Samdomieji darbuotojai (namų ūkio galvos pajamos yra iš samdo­mojo darbo valstybiniame arba privačiame sektoriuje) 52,6 62, 6 30,8 Dirbantys sau, darbdaviai (namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos) 3,7 4,2 2,1 Pensininkai (namų ūkio galvos pajamos yra pensija) 33,5 28, Z 44,8 Kiti (namų ūkio gaivus pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pa­šalpos, stipendija, pinigai, gauti ii tėvų, vaikų, giminių, santaupos nei kiti. pa j aini j šaltiniai) 4,3 4,7 3,5 Namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 580 litų per mėnesį. Pinigines pajamos sudarė 514 litų, t. y. 89 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis - pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 16,9 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus padidėjo 2,7 procento, realiosios pajamos padidėjo 13,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2004 m., padidėjo 20,6 procento. Miestiečių disponuojamos pajamos 2005 m. buvo 636 litai vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyven­tojų - 467 litai. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos padidėjo 17,8 procento, kaimo gyventojų - 14,7 procento. Didžiausią įtaką disponuo­jamų pajamų augimui tiek mieste, tiek ir kaime turėjo samdomojo darbo pajamų didėjimas. Kiti svarbūs veiksniai - socialinių išmokų augimas miesto namų ūkiuose ir žemės ūkio pajamų augimas kaime.2 Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis - darbo pajamos, t. y. darbo užmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 70 procentų visų disponuojamų pajamų, socialinės išmokos (įvairios pensijos, pašalpos) - 23 procentus, vadinamosios kitos pajamos (stipendijos, alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir pan.) - 7 procentus. Darbo pajamų dalis, palyginti su 2004 m., padidėjo 1 procentiniu punktu. Miesto namų ūkiuose darbo pajamos sudarė 72 procentus visų disponuojamų pajamų, kaimo - 66 procentus, socialinės išmokos mieste sudarė 20 procentų, o kaime - net 29 procentus.3 Namų ūkio disponuojamų pajamų lygis ir jo kitimas priklauso nuo daugelio veiksnių: dirbančiųjų ir išlaikytinių skaičiaus namų ūkyje, namų ūkio pajamų šaltinių. Namų ūkių biudžetų tyrime visi namų ūkiai santykiškai yra suskirstyti į 5 socialines ekonomines grupes. Jos yra nustatomos pagal namų ūkio galvos, t. y. asmens, gaunančio didžiausias pajamas, pagrindinį pajamų šaltinį. Daugiau kaip pusės (56%) namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, trečdalio (32%) - pensija. Žemdirbių namų ūkiai sudarė 4 procentus visų namų ūkių (kaime - 13%) ir, palyginti su 2004 m., jų lyginamoji dalis sumažėjo 0,6 procentinio punkto. Didžiausias pajamas turėjo dirbančių sau, darbdavių namų ūkiai, mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai, t. y. gyvenantys iš pašalpų, santaupų, stipendijų. Namų ūkių sudėtis turėjo labai didelę įtaką disponuojamų pajamų lygiui ir jų struktūrai. Tyrimo duomenimis, didžiausias disponuojamas pajamas turėjo vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų, mažiausias - namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, taip pat vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais, susidedantys iš tėvų su nepilnamečiais ir jau suaugusiais vaikais, kelių kartų namų ūkiai ir pan. 1 lentelė. Namų ūkių sudėtis turėjo labai didelę įtaką disponuojamų pajamų lygiui ir jų struktūrai Vienišas asmuo Vienas suau­gęs asmuo su vaikais iki 18 metų Sutuoktinių pora be vaikų Sutuoktinių pora su vaikais iki 18 metų Kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 metų Kiti namų ūkiai be vaikų Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per mėn., Lt 698,8 447,8 734,4 524,8 448,9 601,6 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Daugėja vieno asmens namų ūkių. 2005 m. tyrimo duomenimis, trečdalis namų ūkių buvo vieniši asmenys. Daugiau kaip pusė (54%) jų - pensininkai, todėl šioje namų ūkių grupėje pensijos ir pašalpos sudarė 40 procentų visų disponuojamų pajamų. Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2005 m. buvo 578 litai per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 513 litų, t. y, 89 procentus visų vartojimo išlaidų. Palyginti su 2004 m., vartojimo išlaidos padidėjo 12,9 procento, arba 66 litais. Trečdalį šios sumos sudarė padidėjusios išlaidos maisto produktams, kavinių ir restoranų paslaugoms. Miestiečių vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 644 litai, iš jų 603 litai - piniginės išlaidos, kaimo gyventojų vartojimo išlaidos atitinkamai buvo 446 ir 333 litai. Tiriami namų ūkiai 2005 m. maistui (neskaičiuojant išlaidų valgyklose, kavinėse, restoranuose) skyrė 37 procentus visų vartojimo išlaidų. Piniginės išlaidos maistui sudarė 31 procentą piniginių vartojimo išlaidų Piniginės vartojimo išlaidos būstui, kurui ir energijai sudarė 69 litus vienam namų ūkio nariui per mėnesį: mieste - 83 litus, kaime - 41 litą (atitinkamai 14% ir 12% jų piniginių vartojimo išlaidų). Sugrupavus apklaustų namų ūkių narius pagal vartojimo išlaidų lygį pasirodė, kad dešimties procentų turtingiausiųjų vartojimo išlaidos buvo 8,4 karto didesnės nei dešimties procentų skurdžiausiųjų. Palyginti su 2004 m., šis skirtumas padidėjo (2004 m. vartojimo išlaidos skyrėsi 8 kartus). Išlaidos maistui skyrėsi 3,2 karto, nors skurdžiausias dešimtadalis maistui skyrė 60 procentų visų vartojimo išlaidų (turtingiausias - 22%). Tyrimo metu namų ūkiai buvo paprašyti įvertinti savo gyvenimo lygį. Du procentai apklaustų namų ūkių priskyrė save gyvenantiems aukščiau vidutinio lygio, 66 procentai - vidutiniokams, 28 procentai -gyvenantiems žemiau vidutinio lygio, o 3 procentai atsakė, kad jie gyvena skurde. 60 procentų visų apklaustųjų mano, kad jų gyvenimo lygis per paskutinius 12 mėn. nepasikeitė, 21 procentas atsakė, kad gyvenimo lygis pablogėjo, 19 procentų - pagerėjo. 2 lentelė. Vidutinės disponuojamos pajamos pagal apskritis Apskritys Alitaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Visos disponuojamos pajamos 516,4 606,1 559,7 512,3 534,1 526,2 481,2 546,0 471,5 679,4 Samdomojo darbo pajamos 256,8 350,1 364,5 235,5 245,3 260,8 225,9 268,4 225,1 436,8 Pajamos iš verslo, individualios veiklos 88.0 65,0 47,5 135.3 111,0 98,7 119,4 116,5 73,0 59,7 pajamos iš individua­lios ne žemės ūkio veiklos 15,9 26,0 25,5 26,0 37,8 15,9 30,9 33,6 23,3 37,6 žemės ūkio pajamos 72,1 38,9 22,0 109,3 73,2 82,8 88,5 82,9 49,7 22,2 Pajamos iš rentos 0,0 1,0 0,3 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,8 2,4 Pajamos iš turto 0,2 0,5 0,3 0,1 0,5 0,5 0,2 0,2 0,0 0,6 Socialinės išmokos 140,6 144,1 115,8 114,0 145,6 124,0 116,3 125,7 151,7 125,1 senatvėje 95,8 96,8 77,8 74,3 103,7 82,3 73,6 76,4 107,8 82,4 ligos atveju 10,9 10,1 6,5 5,1 7,4 7,0 6,5 7,0 7,2 8,9 negalios atveju 21,4 18,8 11,8 14,0 15,1 16,0 17,7 12,0 19,3 15,2 našliams ir našlaičiams 1,3 2,0 2,5 2,1 2,1 2,0 2,0 6,4 1,8 3.5 šeimai ir vaikams 7,3 14,0 15,4 15,4 13,6 13,6 13,2 19,2 12,0 12,7 bedarbiams 2,4 1,1 0,9 1,5 2,1 1,0 0,4 0,9 1.9 0,9 socialinės atskirties ir kitais atvejais 1,5 1,3 1,0 1,6 1,6 2,2 3,0 3,8 1,8 1,3 Kitos pajamos 30,7 45,4 31,1 27,4 31,6 42,2 19,3 34,8 20,8 54,7 Piniginės disponuo­jamos pajamos 425,1 545,9 517,4 432,0 448,8 439,6 418,0 451,5 411,6 627,7 Samdomojo darbo pajamos 256,6 346,9 362,0 233,8 244,3 259,5 222,5 266,8 224,5 432,4 Pajamos iš verslo, individualios veiklos 28,1 35,9 28,2 79,8 58,2 43,7 82,1 53,1 35,3 37,1 pajamos iš individua­lios ne žemės ūkio veiklos 13,3 24,6 24,2 24,2 36,0 13,6 29,0 30,3 19,7 35,8 žemės ūkio pajamos 14,8 11,2 4,0 55,6 22,2 30,0 53,1 22,8 15,7 1,3 Pajamos iš rentos 0,0 1,0 0,3 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,8 2,4 Pajamos iš turto 0,2 0,5 0,3 0,1 0,5 0,5 0,2 0,2 0.0 0,6 Socialinės išmokos 129,0 133,0 109,3 107,5 135,9 114,7 106,6 117,0 143,8 115,2 senatvėje 95,8 96,8 77,8 74,3 103,7 82,3 73,6 76,4 107,8 82,4 ligos atveju 0,6 0,9 0,9 0,0 0,5 0,8 0,0 0,7 1,1 0,6 negalios atveju 21,4 18,8 11,8 14,0 15,1 16,0 17,7 12,0 19,3 15,2 našliams ir našlaičiams 1,3 2,0 2,5 2,1 2,1 2,0 2,0 6,4 1,8 3,5 šeimai ir vaikams 6,4 12,6 14,8 14,3 11,3 11,7 10,9 18,2 10,8 11,6 bedarbiams 2,4 1,1 0,9 1,5 2,0 1,0 0,4 0,9 1,9 0,9 socialinės atskirties ir kitais atvejais 1,1 0,8 0,8 1,3 1,1 1,0 2,0 2,4 1,2 0,9 Kitos pajamos 11,1 28,6 17,2 10,7 9,9 21,2 6,5 14,1 7,1 39,9 Natūrinės disponuo­jamos pajamos 91,3 60,2 42,2 80,3 85,2 86,7 63,2 94,5 59,8 51,8 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Lietuvoje, mažėjant galimybių dirbti žemės ūkyje, ieškoma alternatyvų sukurti darbo vietas iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukiantiems dar­buotojams. Nepakankama kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas lemia lėtai mažėjantį atotrūkį tarp gyvenimo lygio mieste ir kaime. Tai ypač aktualu nenašių žemių regionams, kur užsiimti tradicine žemės ūkio veikla ekonomiškai nėra tikslinga. Kaimo turizmas, amatai, paslaugos žemės ūkiui ir kitos ekonominės veiklos sferos, kuriose kaimo gy­ventojai sukuria darbo vietas sau ir kitiems, gausina pajamų šaltinius kaime. Darbe pateikiama pajamų, darbo užmokesčio, užim­tumo ir kitų rodiklių, charakterizuojančių paja­mų šaltinių gausą ir įvairovę kaime, analizė. 3 lentelė. Miesto ir kaimo gyventojų pajamos Iš viso Mieste Kaime 2004 2005 2004 2005 2004 2005 Visos disponuojamos pajamos 495,8 579,7 540,2 636,3 407,0 467,0 Samdomojo darbo pajamos 275,3 328.1 347,9 411,4 130,1 162,1 Pajamos iš verslo, individualios veiklos 68,7 79.4 39,9 46,1 126,2 145,9 pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos 23,5 28,7 30,3 37,4 9,9 11,2 žemės ūkio pajamos 45,2 50,8 9,6 8,7 116,3 134,7 Pajamos iš rentos 0.9 0,9 1,4 1,2 0,1 0,3 Pajamos iš turto 0,9 0,4 1,3 0,4 0,1 0,4 Socialinės išmokos 117,8 130,8 110,6 127,7 132,2 137,0 Senatvėje 78,9 87,5 71,9 84,4 92,8 93,7 ligos atveju 7,7 8,2 8,3 8,9 6,5 6,8 negalios atveju 13,5 16.0 12,3 15,6 15,7 16,8 našliams ir našlaičiams 2,5 2,6 2,3 2,7 3,0 2,5 šeimai ir vaikams 11,3 13.6 11,8 13,3 10,2 14,2 Bedarbiams 1,4 1,2 1,3 1,2 1,8 1,2 socialinės atskirties ir kitais atvejais 2,5 1,6 2,6 1,5 2,3 1,9 Kitos pajamos 32,1 40,0 39,1 49,4 18,2 21,3 Piniginės disponuojamos pajamos 426,3 514,1 494,8 594,7 289,4 353,3 Samdomojo darbo pajamos 273,0 325,5 344,9 408,0 129,1 161,1 Pajamos iš verslo, individualios veiklos 28,9 42.6 27,9 35,7 30,8 56,5 pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos 21,4 26,7 28,7 35,8 6,8 8,7 žemės ūkio pajamos 7,5 15,9 -0,82 -0,1 24,0 47,9 Pajamos iš rentos 0,9 0,9 1,4 1,2 0,1 0,3 Pajamos iš turto 0,9 0,4 1,3 0,4 0,1 0,4 Socialinės išmokos 108,4 121,4 100,7 118,0 124,0 128,1 Senatvėje 78,9 87,5 71,9 84,4 92,8 93,7 ligos atveju 0,9 0,7 1,0 0,9 0,5 0,3 negalios atveju 13,5 16,0 12,3 15,6 15,7 16,8 našliams ir našlaičiams 2,5 2,6 2,3 2,7 3,0 2,5 šeimai ir vaikams 10,0 12,3 10,9 12,5 8,2 11,8 Bedarbiams 1,4 1,2 1,2 1,2 1,7 1,1 socialinės atskirties ir kitais atvejais 1,3 1,1 0,9 0,7 2,2 1,8 Kitos pajamos 14,2 23,2 18,7 31,3 5,3 6,8 Natūrinės disponuojamos pajamos 69,4 65,6 45,3 41,5 117,6 113,7 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. 2005 metais miestiečių disponuojamosios" pajamos buvo 636 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyventojų - 467 Lt. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, kaimo gyventojų pajamos padidėjo 173 Lt, o per 5 metų laikotarpį (2001-2005 m.) - net 269,1 Lt, arba 34 proc. Vieno namų ūkio nario disponuojamo­sios pajamos kaime yra mažesnės negu mieste ne tik dėl socialinių bei ekonominių, bet ir dėl demografinių priežasčių, ypač - didesnės ne­darbingo amžiaus žmonių (vaikų ir pensininkų) dalies, kurią tenka išlaikyti dirbantiems kaime.4 2004 metais Latvijos kaimo namų ūkių vidu­tinės mėnesinės disponuojamosios pajamos, ten­kančios vienam ūkio nariui, buvo 5,2 proc. mažesnis nei Lietuvos. Lietuvos kaimo namų ūkių disponuojamosios pajamos iš žemės ūkio buvo 2,3 karto didesnės negu Latvijos: 116,3 Lt - Lie­tuvoje, 50,84 Lt - Latvijoje. Pastarojoje, priešin­gai negu Lietuvoje, kaimo namų ūkių disponuo­jamosios pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos 2,3 karto viršijo Lietuvos rodiklį. Tai rodo didesnį latvių aktyvumą gausinant pa­jamų šaltinius kaime.5 Žemės ūkis Lietuvos kaimo gyventojams tebėra pagrindinis pajamų šaltinis. 2005 metais žemės ūkio pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaime siekė 134,7 Lt. Per 5 metų laikotarpį žemės ūkio veiklos paja­mos kaime padidėjo 44 proc., o individualios ne žemės ūkio veiklos - 38,4 proc. Itin žymus tei­giamas pokytis kaime - 2005 metais žemdirbių disponuojamosios pajamos pirmą kartą per 5 metų laikotarpį viršijo kaimo gyventojų dispo­nuojamąsias pajamas, kurios iki tol buvo dides­nės. Išaugusioms žemdirbių pajamoms turėjo įtakos ES struktūrinių fondų investicinė parama, tiesioginės išmokos, ūkių stambėjimas. 2005 metais vykęs žemės ūkio struktūros tyri­mas parodė, kad 61,8 tūkst. ūkininkų ir šeimos ūkių struktūroje tebedominuoja smulkūs (iki 5 ha ir 5-10 ha) ūkiai. Tačiau palyginti su 2003 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezulta­tais, pastebima ūkių stambėjimo tendencija: 20-29 ha ūkių padaugėjo 2 proc., 30-49 ha -4 proc., 200-390 ha - 28 proc. Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje pagal žemės ūkio naudmenų plotą per dvejus metus padidėjo 19 proc., o ūkininkų ir šeimos ūkių - 7 proc. (nuo 21 ha 2003 m. iki 22.6 ha 2005 m.). Nors bendras santykinis skurdo lygis kaime 2001-2005 metais nemažėjo, žemdirbių namų ūkiuose jis sumažėjo net 14 proc. Tam turėjo įtakos ne tik finansinė parama žemdirbiams, bet ir tų žemdirbių namų ūkių, kurie, neturėdami kito pragyvenimo šaltinio, tik užsiaugina pro­duktų maistui, mažėjimas. 2005 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje buvo 1034,1 Lt, palyginti su 2001 metais, padidėjo 32 proc. Tačiau jis išliko be­veik 24 proc. žemesnis už vidutinį darbo užmo­kestį šalyje. Estijoje atotrūkis tarp užmokesčio žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir šalies vidurkio 2005 metais buvo 30,4 proc., Lenkijoje 2006 metų I ketvirtį - 8,5 proc. 4 lentelė. Miesto ir kaimo socialinė raida Iš viso Mieste iš jų Kaime didžiuosiuose kituose miestuose largest cities miestuose other towns Visos disponuojamos pajamos 579,7 636,3 710,8 530,1 467,0 Samdomojo darbo pajamos 328,1 411,4 477,3 317,5 162,1 Pajamos iš verslo, indivi­dualios veiklos 79,4 46,1 47,1 44,6 145,9 pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos 28,7 37,4 42,8 29,7 11,2 žemes ūkio pajamos 50,8 8,7 4.3 14,9 134,7 Pajamos iš rentos 0,9 1,2 2,0 0,2 0,3 Pajamos iš turto 0,4 0.4 0,7 0.1 0,4 Socialinės išmokos 130,8 127,7 125,5 130,8 137,0 Senatvėje 87,5 84,4 85,6 82,7 93,7 Ligos atveju 8.2 8,9 8,5 9,5 6,8 negalios atveju 16,0 15,6 13,8 18,3 16,8 Našliams ir našlaičiams 2,6 2,7 1,9 3,9 2,5 šeimai ir vaikams 13.6 13.3 14,1 12,3 14,2 bedarbiams 1,2 1,2 0,9 1.7 1,2 socialinės atskirties \r kitais atvejais 1,6 1,5 0,8 2,4 1,9 Kitos pajamos 40,0 49,4 58.1 36,9 21,3 Piniginės disponuojamos pajamos 514,1 594,7 674,4 481,2 353,3 Samdomojo darbo pajamos 325,5 408,0 472,7 315,8 161,1 Pajamos iš verslo, individualios veiklos 42,6 35,7 40,7 28,5 56,5 Pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos 26,7 35,8 41,7 27,4 8,7 žemės ūkio pajamos 15,9 -0,1 -1,0 1,2 47.9 Pajamos iš rentos 0,9 1.2 2,0 0,2 0,3 Pajamos iš turto 0,4 0.4 0,7 0,1 0,4 Socialinės išmokos 121,4 118,0 116,5 120,2 128,1 senatvėje 87,5 84,4 85,6 82,7 93,7 ligos atveju 0,7 0,9 0,6 1,2 0.3 Negalios atveju 16,0 15,6 13,8 18,3 16,8 Našliams ir našlaičiams 2,6 2,7 1,9 3,9 2,5 šeimai ir vaikams 12,3 12,5 13,3 11,4 11,8 bedarbiams 1,2 1,2 0,9 1,7 1,1 kitais atvejais 1,1 0,7 0,4 1,0 1,8 Kitos pajamos 23.2 31,3 41,8 16,4 6,8 Natūrinės disponuojamos Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Ma­žesnį darbo užmokestį žemės ūkyje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos sritimis, veikia ir šalies ūkių smulkumas. Smulkūs ūkininkai finansiškai nėra pajėgūs įdarbinti pagalbinių darbininkų nuolatiniam darbui ir mokėti gerą atlyginimą. Be to, didelę darbų dalį žemės ūky­je atlieka nekvalifikuoti darbininkai, o jiems prasčiau moka. 2005 metais kaime dirbo 59,4 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų. Gausus kvalifikuotų darbininkų skaičius kaime buvo susitelkęs prekiniame žemės ūkyje ir žuvinin­kystėje (155 tūkst.), tačiau prekiniai ūkiai šalyje nėra dominuojantys.6 Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), veikiančių žemės ūkio srityje, pajamos yra mažesnės už veikiančių pramonės, statybų ir paslaugų srity­se, todėl ir darbo užmokestis mažesnis negu kitose ekonominės veiklos sferose. Nepaisant didelių pragyvenimo lygio skir­tumų, dauguma kaimo gyventojų savęs skurs­tančiais nelaiko. 2005 metais Statistikos depar­tamento atliktas namų ūkių biudžetų tyrimas parodė, kad 67 proc. kaimo namų ūkių save laiko vidutiniokais, 27 proc. - gyvenančiais žemiau vidutinio lygio, 5 proc. - skurstančiais. Kaimo gyventojų manymu, jiems pakaktų 669 Lt mėnesinių pajamų vienam namų ūkio nariui, kad jie gyventų vidutiniškai. Miestie­čiams reikėtų gerokai didesnės sumos - 993 Lt. Kaimo gyventojai 300 Lt įvardijo minimalia mėnesinių pajamų suma vienam namų ūkio nariui, Jairios pakaktų pragyventi, miestiečiai -468 Lt. Svarbu stebėti, kokiose ekonominės veiklos srityse daugiausia užimtų kaimo gyventojų, kaip jie geba persiorientuoti iš vienos darbo sferos į kitą, mažėjant žemės ūkio reikšmei kaime. Per 5 metus žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje kaimo gyventojų užimtumas sumažėjo 8,8 proc., paslaugų sferoje kito ne­daug, pramonėje ir statybose padidėjo 7,2 proc. Statybos - viena iš ekonominės veiklos rū­šių, kurioje užimtųjų skaičius didėja, kadangi jos visoje Lietuvoje nuolat plečiasi. Užimtumo rodikliai rodo, kad pajamų šaltinio iš žemės ūkio reikšmės mažėjimą kaime kompensuoja pramonės ir paslaugų sektorių plėtra. Mažėjant užimtumui žemės ūkyje, svarbi kaimo gyventojų privataus verslo iniciatyva. Nors kaime savarankiškai dirbančių dalis visa­da buvo didesnė negu mieste, nuo 2003 metų kaime ji mažėjo, o mieste išliko pastovi. 2005 metais darbdavių ir savarankiškai dirbančių kaime buvo 30,1 proc., mieste- 7,3 proc. Smulkiems ir nenašiose žemėse dirbantiems ūkininkams svarbu gausinti pajamas, užsiimant papildoma veikla. Italijoje ir Graikijoje vienas iš trijų ūkininkų savo ūkyje dirba mažiau negu pusę darbo laiko, didesnę jo dalį skiria kitai ekonominei veiklai. Airijoje, Vokietijoje papil­doma ne žemės ūkio veikla užsiima maždaug vienas ūkininkas iš keturių. Austrija, turinti gilias ūkininkavimo tradicijas ir smarkiai priar­tėjusi prie daugiafunkcinio žemės ūkio modelio, alternatyvią veiklą kaime koncentruoja į žemės ūkio produktų perdirbimą ir kaimo turizmą.7 Pastarąja veikla Austrijoje užsiima kas šeštas ūkininkas. Prekyba naminiais produktais (me­dumi, uogiene, pyragais, rūkyta mėsa, vynuogių gėrimais), žirgų sportas papildo kaimo turizmą. Čekijoje respondentimų ūkių tyrimas parodė, kad tenykščiai ūkininkai kaip papildomą veiklą daugiausia plėtoja bulvių perdirbimą, vyno ga­mybą ir prekybą maisto produktais. Lenkijoje 2002 metais papildomą ne žemės ūkio veiklą plėtojo 12,4 proc. visų ūkininkų. Pajamos iš ne žemės ūkio veiklos pagrindinis pajamų šaltinis buvo 6 proc. Lenkijos ūkininkų. Tyrimo metu apklausti Lenkijos ūkininkai teigė plėtojantys ne 1, bet 2-3 papildomas veiklos sritis. 68 proc. respondentų užsiėmė paslaugų teikimu (trans­portavimo paslaugomis, automobilių ir žemės ūkio mašinų remontu), 42 proc. - prekyba že­mės ūkio produktais, gamybos įrankiais ir var­tojimo prekėmis, 20 proc. - kita gamyba (me­džio apdirbimu, žemės ūkio produktų perdirbi­mu). D. Britanija - tai šalis, turinti pozityvią ūki­nės veiklos įvairinimo patirtį. 2004 metais ūki­nę veiklą įvairino 48 proc. D. Britanijos ūkinin­kų. Šios šalies Kaimo reikalų ir maisto depar­tamento duomenimis, 2004 metais ūkininkų pajamos, gautos iš ūkininkavimo, sumažėjo 5,4 proc., tačiau pajamos iš alternatyvios veik­los augo daug greičiau. D.Britanijos ūkininkai didžiausią apyvartą padarė kaimo turizmo, rek­reacijos, sporto srityse. Iš beveik 29 tūkst. ūkių, įvairinančių veiklą, 79,7 proc. užsiėmė statinių nuoma ne ūkininkavimo tikslams, 15,5 proc. teikė turistams apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, 14,5 proc. perdirbo žemės ūkio pro­duktus ir jais prekiavo, 6,9 proc. vystė sportą ir rekreaciją. Pajamų, gautų iš ūkinės veiklos įvai­rinimo, padidėjimą lėmė Kaimo įmonių pro­grama (Rural Enterprise Scheme), kurios tikslas - suteikti paramą projektams, kuriais siekiama diversifikuotos, tolydžios, iniciatyvios, ben­druomenėmis grįstos kaimo plėtros. Per 2004 metus buvo patvirtinti ir finansuoti 247 projek­tai, apimantys diversifikuotą veiklą, iš jų 13,4 proc. buvo susiję su sporto ir laisvalaikio veikla. Airijoje alternatyvios žemės ūkiui veiklos plėtojimas priklauso nuo ūkininkavimo tipo. Pienininkystės ūkius turintys ūkininkai mažiau (12 proc.) linkę derinti žemės ūkį su kita veikla, palyginti su tais, kurie augina gyvulius mėsai (49 proc). Ūkininkai, užsiimantys papildoma veikla, dažniausiai yra smulkūs, vidutiniškai turi 27 ha ir laiko mažiau gyvulių negu papil­domos veiklos nevystantys ūkininkai. Tiesiogi­nės išmokos sudaro didžiąją smulkių airių ūki­ninkų pajamų dalį, smulkieji iš žemės ūkio ga­mybos gauna menkas pajamas, todėl priversti ieškoti papildomo užimtumo galimybių. Airijos ūkininkų pajamos iš ne žemės ūkio veiklos at­skiruose regionuose varijuoja nuo 34,9 proc. (pietryčiuose) iki 56,4 proc. (vakaruose), o vi­dutiniškai šalyje sudaro 45 proc. Eurostato pateikti 2003 metais atlikto ūkių struktūros tyrimo rezultatai parodo bendras alternatyvios veiklos plėtojimo tendencijas 25 ES šalyse. 9 proc. visų ES šalių ūkininkų, dalyvavusių tyrime, šalia žemės ūkio veiklos plėtojo ir ne žemės ūkio veiklą. Dauguma šių ūkių (43 proc.) užsiėmė žemės ūkio produkcijos perdirbimu, 17 proc. dirbo darbus pagal sutar­tis, 16 proc. plėtojo kaimo turizmą, 3 proc. už­siėmė medienos perdirbimu, 3 proc. - atsinauji­nančios energijos gamyba, po 1 proc. - akvakultūra ir amatais. 36 proc. nurodė ki­tokią veiklą, nepateiktą apklausos anketoje. Turizmas ir darbai pagal sutartis labiau pa­plitę tarp senųjų ES šalių ūkininkų, žemės ūkio produktų perdirbimu šiek tiek daugiau užsiima naujųjų ES šalių narių ūkininkai. 2003 metais Lietuvoje vykęs visuotinis že­mės ūkio surašymas parodė, kad mūsų šalyje papildoma ekonomine veikla užsiėmė 1,7 proc. visų ūkių - daugiau nei 5 kartus atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvos ūkininkai greta ūkininkavi­mo daugiausia dirbo darbus pagal sutartis (72 proc.), užsiėmė medienos gamyba (17,7 proc.), žemės ūkio produktų perdirbimu (8,1 proc.). Lietuvoje vystoma panaši alternaty­vi veikla kaip ir kitose ES šalyse. Nemažą au­gimo tendenciją Lietuvoje išlaiko kaimo turiz­mas. Per 2001-2005 metus kaimo turizmo so­dybų skaičius Lietuvoje išaugo 2,4 karto. Net 66 proc. jų 2005 metais veikė mažiau palankio­se ūkininkauti vietovėse.8 Per penkerius metus MVĮ skaičius kaime iš­augo beveik 1,5 karto, nors jų bendras skaičius šalyje liko nepakitęs. Didžioji dalis MVĮ kaime užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (39 proc.) bei gamyba (22 proc.). Paslaugomis užsiima 13 proc., žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste - taip pat 13 proc. MVĮ. 2005 metais žemės ūkyje veikė 521 MVĮ. Palyginti su 2004 metais, 2005-aisiais sumažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, padidėjo pramonės, prekybos ir statybos įmonių skaičius. 2005 metais MVĮ kaime užtikrino darbo vietas 106,8 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad 2007-2013 metų laikotarpiu kaime verslininkų padaugės - jie aktyviai nau­dosis ne tik ES parama kaimo turizmui, kaip yra dabar, bet ir kitai veiklai. MVĮ, plėsdamos, o ypač pradėdamos verslą, susiduria su sunkumais gauti kreditus iš bankų. Didelė paspirtis kaimo verslininkams yra kredi­to unijų (dauguma jų suburtos žemdirbių) tei­kiamos paskolos. Kredito unijoje paskolą gali­ma gauti greičiau, taikomi mažesni reikalavimai negu banke, pakanka tik kam nors laiduoti. Ūkininkams gauti 10-20 tūkst. Lt paskolą iš banko gana sunku - reikia užstato, įvairių pažymų, o kredito unija teikia ir gerokai mažes­nes, 3-5 tūkst. Lt paskolas. Neretai jas gauna ir bedarbiai, paskolas panaudodami pragyvenimo šaltiniui susikurti: užsiima krepšių pynimu, siuvimu ir pan. Kreditavimo problemą Lietuvoje padės spręsti iš valstybės lėšų finansuojama mikro-kreditavimo programa. Mikrokreditavimui skir­tos lėšos bankams bus suteikiamos tikslinės paskolos forma. Iš šių lėšų bankai teiks mikro-kreditus (paskolas iki 25 tūkst. eurų arba ekvi­valentais kita valiuta) MVĮ, pirmenybę turės mikro įmonės, kuriose dirba mažiau negu 10 darbuotojų. Pajamų šaltiniams kaime gausinti neužtenka finansinės paramos - būtinas nuolatinis kaimo gyventojų mokymasis, kadangi mokyklose įgy­tų žinių nebepakanka. Lietuvos kaime besimo­kančiųjų 25-64 metų amžiaus gyventojų dalis išaugo nuo 1 proc. 2001 metais iki 3,2 proc. 2005-aisiais, tačiau išliko gerokai mažesnė pa­lyginti su miestu ir ES vidurkiu. Informacinės technologijos - vienas pagrindinių žinių visuo­menės komponentų. Lietuvos kaime apsirūpi­nimas asmeniniais kompiuteriais kyla labai lėtai. 2005 metų I ketvirtį asmeninius kompiu­terius namuose turėjo 14 proc. kaimo ir 36 proc. miesto namų ūkių. Mieste internetą namuose turėjo kas penktas namų ūkis, kaime - keturi iš šimto. Apsirūpinimas kompiuteriais ir interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės pini­ginės pajamos viršijo 1500 Lt, asmeninį kom­piuterį turėjo 76 proc., internetą - 51 proc. na­mų ūkių. Didelė dalis besinaudojančių kompiu­teriu - jauni žmones, o tarp 65-74 metų apklaustųjų juo naudojasi vos keli procentai. Dau­giau nei pusė apklaustųjų kaime nurodė, kad jiems nėra poreikio naudotis internetu namuose. Kitos priežastys, dėl kurių kaimo namų ūkiai juo nesinaudoja: brangi įranga (28,3 proc.), brangus ryšys (dideli tarifai, abonementinis mokestis - 22,3 proc.), neturi reikiamų žinių (10,5 proc.). Kaimo gyventojų sąmoningumo ir verslumo ugdymas - viena iš sąlygų pasiekti 2007-2013 metų Kaimo plėtros programoje planuojamą rodiklį: kaimo versluose sukurti 10 tūkst. naujų darbo vietų ir 15 proc. sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Apibendrinant pažymėtina, kad pamažu ge­rėjant ūkių struktūrai, įsisavinant ES paramą žemės ūkiui, didėja kaimo gyventojų žemės ūkio pajamos ir mažėja žemdirbių skurdas. Nors žemės ūkis išlieka dominuojanti ekono­minė veikla kaime, gyventojų priklausomybė nuo šios veiklos mažėja. Vis didesnė kaimo gyventojų dalis įsidarbina pramonės ir paslaugų sektoriuose, tačiau pajamų šaltiniams stinga įvairovės. Lietuvos ūkininkai smarkiai atsiliekamo ES vidurkio pagal alternatyvios veiklos plėtojimą greta ūkininkavimo, o tai neigiamai atsiliepia jų šeimų biudžetui. Gyvenimo koky­bės kaime gerinimui svarbus žmogiškojo po­tencialo stiprinimas ir finansinė parama įvai­riems ne žemės ūkio verslams.9 2.Miestų ir kaimų vietovių lyginamoji analizė Pirmą kartą Lietuvoje pagal Europos Komi­sijos reglamentų nuostatas atliktas ūkių struktū­ros tyrimas parodė, jog ūkių, turinčių ne mažiau kaip 1 ha žemės, grupėje prekiniai ūkiai (kurių ekonominis dydis viršija 2 EDV), sudaro 11 proc. Jų dirbama žemė užima apie 70 proc. su­rašytų ūkių žemės, jie augina apie pusę sąlygi­nių gyvulių. Ūkių pasiskirstymas pagal ekono­minio dydžio klases ir ūkininkavimo tipus ša­lies, apskričių bei savivaldybių mastu labai ne­tolygus. Lietuvoje dominuoja 2-osios ir 3-osios ekonominio dydžio klasių ūkininkų ūkiai. Šalies ūkių struktūroje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro mišrūs augalininkystės bei žolė­džių gyvulių ūkiai. Specializuoti pienininkystės bei javų ūkiai atitinkamai sudaro 9 ir 13 proc. Kitų ūkininkavimo tipų ūkiams tenkanti dalis -0,3-2,7 proc. Ūkininkauti palankiose vietovėse įsikūrusių ūkių ekonominis dydis gerokai di­desnis nei nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių. Šiose vietovėse vyrauja galvijininkystę plėtojantys ūkiai. Statistikos departamento atliktų namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad 2003 me­tais miestiečių grynosios pajamos sudarė 508 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį kaimo gyventojų - 356 Lt, t. y. 30 proc. mažesnės. Palyginti su 2002 metais, miestiečių grynosios pajamos padidėjo 7,5 proc., kaimo gyventojų -11,3 proc. (piniginės pajamos mieste padidėjo 9,5 proc., kaime - 7,4 proc.). Namų ūkių grynųjų pajamų lygis vienam namų ūkio nariui ir jo kitimas priklauso nuo daugelio veiksnių: dirbančių ir išlaikytinių skaičiaus namų ūkyje, namų ūkio pajamų šalti­nių. Daugiau kaip pusės (53 proc.) namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, trečdalio (34 proc.) - pensija. Didžiausias pajamas 2003 metais turėjo darb­davių namų ūkiai, mažiausias - žemdirbių na­mų ūkiai.10 Susidaro prielaidos egzistuoti smulkiems ūkiams. Mažuose ūkiuose neužtikrinamas ga­mybos efektyvumas, ūkininkų ir jų šeimos na­rių užimtumas bei pajamos. Atotrūkis tarp miesto ir kaimo (ypač žemdirbių) šeimų pajamų iki 2002 metų buvo gana ryškus, bet 2003 me­tais žemdirbių pajamos padidėjo daugiau nei kitų gyventojų grupių ir buvo tik 25 Lt mažes­nės nei kitų kaimo gyventojų. Kaimo ir miesto gyventojų namų ūkių grynosios pajamos per 2002-2003 metų laikotarpį padidėjo panašiai -beveik 36 Lt per mėnesį.11 Lietuvoje pastebimi dideli regioniniai skir­tumai bei dideli pajamų skirtumai skirtingose dirbančių gyventojų grupėse. Didžiausias skur­do lygis - kaime, mažiausias - didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinės skurdo ribos 2002 metais gyveno 29 proc. kaimiečių, 7 proc. didžiųjų miestų ir 15 proc. kitų miestų gyvento­jų. Didesnis skurdo lygis yra labiau nuo miestų nutolusiuose kaimuose, nes ten mažesnė dalis visą darbo dieną dirbančių ir atlyginimus gau­nančių gyventojų. Be to, daugiau skurstančių žmonių yra mažiau palankių ūkininkauti žemių regionuose. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, ap­klausos metu buvo apklausti 234 namų ūkiai iš 16 rajonų ir savivaldybių. 57,6 proc. visų ap­klaustų ūkininkų pagrindines pajamas gauna iš ūkio veiklos. Trečdalio ūkių iki 3 ha savininkų pajamos iš ūkininkavimo yra pagrindinis paja­mų šaltinis. 10-19,9 ha bei 20 ha ir didesnių ūkių grupėse pajamos iš ūkininkavimo yra pa­grindinis pajamų šaltinis, atitinkamai 60 proc. ir 88,7 proc. ūkininkų. Net 48,5 proc. mažesnių nei 3 ha ūkių savininkų yra pensininkai. Daugiau kaip pusė (54,9 proc.) apklaustų namų ūkių dirbamos žemės yra nuosava. Jau sudaro nuosava žemė. Vyresnių nei 60 metų ūkininkų 79 proc. dirbamos žemės sudaro nuosava žemė ir tik penktadalis - nuomojama. Jaunesni nei 50 metų ūkininkai daugiau nei pusę dirbamos žemės nuomoja. Namų ūkiuose, turinčiuose mažiau nei 3 ha žemės, didžiausią dalį visų gaunamų pajamų sudaro pensijos (31,7 proc.). Žemės ūkio pro­dukcijos pardavimai šių ūkių pajamose sudaro 23,7 proc., darbo užmokestis - 27,5 proc. Net 8,8 proc. šių ūkių pajamų sudaro pašalpos. Pa­šalpų dalis visose ūkio pajamose yra atvirkščiai proporcinga ūkio dydžiui. 3-9,9 ha ūkiuose pašalpos sudaro 5,2 proc., 10-19,9 ha ūkiuose -1,6 proc., 20 ha ir didesniuose ūkiuose - tik 0,42 proc. Pajamų iš žemės ūkio produkcijos pardavimų dalis visose ūkio pajamose auga didėjant ūkio dydžiui. 3-9,9 ha ir 10-19,9 ha ūkiuose jos sudaro atitinkamai 58,5 proc. ir 70,3 proc., o 20 ha k didesniuose ūkiuose jos siekia net 88,4 proc. Visuose ūkiuose darbo užmokestis žemės ūkyje sudaro labai nežymią pajamų dalį (1,6 proc.). Didesnę dalį sudaro darbo užmokestis ne žemės ūkyje. Mažesniuose nei 10 ha ūkiuose jis sudaro daugiau nei ketvirtį namų ūkių pajamų. Didesniuose nei 20 ha ūkiuose darbo užmokesčio ne žemės ūkyje dalis sudaro 5,8 proc. Valstybinė parama sudaro la­bai nedidelę visų ūkių pajamų dalį. Tik dides­niuose nei 20 ha ūkiuose parama žemės ūkiui sudaro žymesnę dalį visų pajamų struktūroje ir siekia 2,2 proc. 2002 metais mažiausiomis pajamomis dis­ponavo jauni, iki 35 metų ūkininkai, ūkininkau­jantys mažesniuose nei 10 ha ūkiuose. Viduti­nės šios ūkių grupės bendrosios pajamos vie­nam šeimos nariui per mėnesį sudarė 140 Lt. Vietinės bendrosios ūkio pajamos šioje ūkių grupėje 2002 metais sudarė 6702 Lt, o gryno­sios ūkio pajamos buvo 4794 Lt. Daug didesnes grynąsias pajamas gavo mažesniuose nei 3 ha ūkiuose ūkininkaujantys pensinio amžiaus (vy­resni nei 64 m.) ūkininkai. Jų bendrosios paja­mos vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudarė 318 Lt. Didžiausiais bendrąsias pajamas ma­žesniuose nei 3 ha ūkiuose 2002 metais gavo 55-64 metų ūkininkai. Mėnesio pajamos iš že­mės ūkio produkcijos pardavimų, darbo užmo­kesčio ir socialinių išmokų vienam namų ūkio nariui šiuose ūkiuose sudarė 376 Lt. 3-9,9 ha ūkių grupėje didžiausias bendrą­sias pajamas (384 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesi) gavo vyresnių nei 64 metų ir 45-54 metų ūkininkų ūkių šeimos nariai - 289 Lt vie­nam namų ūkio nariui per mėnesį. 10-19,9 ha ūkiuose ūkininkaujantys ūkinin­kai disponavo daug didesnėmis bendrosiomis pajamomis negu mažesniuose nei 10 ha ūkiuo­se. 55-64 metų ūkininkų grupėje bendrosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudarė net 719 Lt, jaunesnių nei 35 metų ūki­ninkų grupėje - 542 Lt. Tik 35-54 metų ūki­ninkų šeimos narių bendrosios pajamos per mėnesį nesiekė 400 Lt. 5. Lentelė ūkininkų šeimos narių pajamos per mėnesį Ūkio didis Metinės ūkininkų pajamos Narių skaičius ūkyje Mėnesinės pajamos vienam nariui 64 m. 7640 2.0 318 5-9,9 ha 64 m. 9185 2,0 384 0-19,9 ha 64 ra. 7699 1,4 458 : 20 ha 64 m. 78554 2,5 2618 Vidutiniškai 18235 2,9 533 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, bendrosios pajamos 2002 metais, Lt Jaunesnių nei 35 metų ūkininkų, ūkininkaujančių mažesniuose nei 3 ha ūkiuose. Nors nuo 1996 iki 2002 metų ūkininkų ben­drosios pajamos padidėjo visose amžiaus gru­pėse, pajamų lygio pasiskirstymas grupėse be­veik nepasikeitė, t. y. mažiausias bendrąsias pajamas gavo jauni, iki 35 metų ūkininkai, o didžiausias - vyresni nei 64 metų ūkininkai. Daugiausia bendrosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį padidėjo ūkininkų šei­mose, ūkininkaujančiose 20 ha ir didesniuose ūkiuose. Vyresnių nei 64 metų ūkininkų ūkiuo­se per 6 metus jos padidėjo beveik 1300 Lt, jaunesnių nei 35 metų ūkininkų ūkių grupėje -607 Lt 10-19,9 ha ūkių grupėje jaunų, iki 35 metų, ūkininkų vidutinės bendrosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį per 6 me­tus pakilo 350 Lt. Mažesniuose ūkiuose bendrų­jų pajamų padidėjimas buvo ne toks ženklus, kai kuriose grupėse jos tepadidėjo 20-50 Lt. Vidutiniškai namų ūkiuose, turinčiuose ma­žiau nei 3 ha žemės, vidutinės mėnesio gryno­sios pajamos vienam namų ūkio nariui tesiekia 80 proc. didesniuose nei 20 ha ūkiuose gauna­mų pajamų. 3-9,9 ha ūkių grupėje grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudaro 79 proc. mažesniuose nei 3 ha ūkiuose ūkininkaujančių šeimos narių grynųjų pajamų, nes šiuose ūkiuose didesnė dalis gaunamų pa­jamų skiriama gamybinėms išlaidoms. Vidutiniškai namų ūkiuose, turinčiuose ma­žiau nei 3 ha žemės, vidutinės mėnesio gryno­sios pajamos vienam namų ūkio nariui tesiekia 80 proc. didesniuose nei 20 ha ūkiuose gauna­mų pajamų. 3-9,9 ha ūkių grupėje grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudaro 79 proc. mažesniuose nei 3 ha ūkiuose ūkininkaujančių šeimos narių grynųjų pajamų, nes šiuose ūkiuose didesnė dalis gaunamų pa­jamų skiriama gamybinėms išlaidoms. Tik vyresnių nei 64 metų ūkininkų ūkiuose mažiau išleidžiama gamybai ir grynosios pajamos vie­nam namų ūkio nariui per mėnesį 3-9,9 ha ūkiuose yra 12 Lt didesnės nei to paties am­žiaus ūkininkų ūkiuose, mažesniuose nei 3 ha. Vidutiniškai 10-19,9 ha ūkiuose grynosios pa­jamos jau yra didesnės negu mažesniuose nei 10 ha ūkiuose. Vidutiniškai šio dydžio ūkiuose ūkininkaujančių grynosios pajamos yra dides­nės nei 20 ha ir didesniuose ūkiuose, kur dides­nė dalis pajamų skiriama žemės nuomai bei gamybinėms išlaidoms. Vidutiniškai didžiausias grynąsias pajamas gauna vyresnių nei 64 metų ūkininkų, ūkininkaujančių didesniuose nei 10 ha ūkiuose, šeimos nariai. Jų vidutinės gry­nosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudaro 424 Lt. Nedaug mažesnes (416 Lt) grynąsias pajamas gauna ir jaunesnių nei 35 metų ūkininkų, dirbančių 10-19,9 ha ūkyje, šeimos nariai. Mažiausiomis pajamomis disponuoja 3-9,9 ha ūkiuose ūkininkaujantys jaunesni nei 35 metų ūkininkai, kur grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį tesiekia 96 Lt.12 6 lentelė. Mėnesinės grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui Grynosios ūkio pajamos metinės mėnesinės Mėnesinės grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui 4794 400 100 5935 495 133 7853 654 269 5838 486 324 6197 516 258 4523 377 96 6661 555 142 6248 521 160 6464 539 189 6441 537 270 18301 1525 416 8855 738 216 6275 523 182 10208 851 425 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Apklaustų kaimo gyventojų namų ūkiuose nemaža dalis gautų pajamų yra investuojama. Vidutiniškai visuose ūkiuose investicijoms ski­riama 42,1 proc. visų metinių grynųjų ūkio pa­jamų. Didžiausią pajamų dalį investuoja ūki­ninkaujantys 20 ha ir didesniuose ūkiuose. Jų investicijos vidutiniškai sudaro 75 proc. visų ūkio bendrųjų pajamų. Pajamų dalis, skirta in­vesticijoms, yra tiesiogiai proporcinga ūkio dydžiui. Daugiausia ūkiuose investuojama į žemės ūkio gamybos priemones. Vidutiniškai visuose ūkiuose tam skiriama net 29 proc. visų investi­cijų. 23 proc. investicijų skiriama žemei, po 17 proc. investuojama į būstą ir mokslą. Vyres­ni nei 64 metų kaimo gyventojai daugiausia investuoja į žemės ūkio gamybos priemones (33 proc.) bei žemę (24 proc). Jaunesni nei 35 metų ūkininkai 29 proc. investicijų skiria žemės ūkio gamybos priemonėms, 21 proc. - žemei, 12 proc. - mokslui. Daugiausia lėšų mokslui skiria 45-54 metų ūkininkai (34 proc.) Pajamų dalis, skirta investicijoms, priklauso ne tik nuo namų ūkio gaunamų pajamų, bet ir nuo ūkininkų amžiaus. Lyginant ūkių grupes pagal ūkininkų amžių, vidutiniškai daugiausia investuoja 35-44 metų (50 proc), 45-54 metų (49 proc.) ir jaunesni nei 35 metų ūkininkai (44 proc). Mažiausią gaunamų pajamų dalį (33 proc.) investicijoms skiria vyresni nei 64 metų ūkininkai. Iki šiol kaime dar nėra populiaru investici­joms imti paskolas. Paskolos iš bankų 2002 metais sudarė tik 7,3 proc. Daugiausia investuo­jama iš asmeninių santaupų - 83 proc. visų in­vesticijų. Kol kas ūkininkams bankų palūkanos yra per didelės. Be to, nemaža dalis tyrimų me­tu apklaustų kaimo gyventojų bijo imti paskolas ir užstatyti savo turtą. Kiti, kurie yra praradę savo santaupas bankuose, iki šiol jais nepasitiki. Mažesniuose nei 3 ha ūkiuose asmeninės investicijos sudaro beveik 100 proc. Paskolas iš bankų ima tik didesni ūkiai. 20 ha ir didesniuo­se ūkiuose jos sudaro 13 proc. visų investicijų, 10-19,9 ha ūkiuose - 16 proc. Nemažą dalį investicijų sudaro ir paskolos iš draugų. Viduti­niškai visuose ūkiuose jos sudaro 6,1 proc. Pa­skolas iš banko daugiausia ima jauni, iki 35 metų, ūkininkai. Bankų paskolos sudaro 13 proc. visų jų investicijų. 35-44 metų ūkinin­kų investicijose paskolos iš bankų sudaro 12 proc, 45-54 metų ūkininkų grupėje - 10 proc. Paskolos iš draugų sudaro apie 10 proc. jaunesnių nei 44 metų ūkininkų investicijų, o 45-64 metų ūkininkų grupėje jos sudaro tik 2-3 proc. Didesne valstybės paramą investicijoms gauna tik jauni, iki 35 metų, ūkininkai - ji vidu­tiniškai sudaro 3,8 proc. visų ūkio investicijų. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, ap­klausos metu respondentų buvo prašoma palyginti savo dabartinį gyveninio lygį su gyvenimo lygiu 1991 ir 1996 metais. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų gyvenimo lygis 2002 metais, palyginti su 1991-aisiais, pablogė­jo. Kad gyvenimas gerėjo, teigė tik 19,7 proc. Pesimistiškiausiai savo gyvenimo lygį vertina 3-9,9 ha ūkių savininkai. Net 57,6 proc. nuro­dė, kad jų gyvenimas pablogėjo. Geriausiai savo gyvenimo lygio kaitą vertina mažesnių nei 3 ha ūkių savininkai (33,3 proc.). Tik 22,6 proc. didelių ūkių savininkų mano, kad jų gyvenimo lygis gerėja, ir net 53,2 proc. teigė, kad per 11 metų jų gyvenimas pablogėjo.13 Statistikos departamento duomenimis, skur­džiausiai kaime gyvena bedarbiai, iš socialinių pašalpų gyvenantys asmenys, žemdirbiai ir šeimos, turinčios 3 ir daugiau vaikų. Jų skurdo lygis, apskaičiuotas pagal santykinę skurdo ribą, viršija 32,5 proc. Daugiau nei pusė skurs­tančių asmenų (apie 53 proc.) gyvena kaime (iš viso kaime gyvena 32 proc gyventojų). Kas penktas ikimokyklinio amžiaus vaikas auga skurstančioje šeimoje. Daugiavaikių šeimų skurdo lygis viršija 30 proc. Skurdo lygis ypač aukštas namų ūkių, pasižyminčių daugiau nei viena su skurdu susijusia ypatybe, grupėje, pavyzdžiui, žemdirbių, turinčių nedidelius ūkius ir auginančių keletą vaikų, grupėje. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, ap­klausos duomenimis, tarp žemdirbių labiausiai skursta darbingo amžiaus gyventojai, turintys mažesnius nei 10 ha ūkius ir neturintys papil­domų pajamų šaltinių. Pensinio amžiaus kaimo gyventojai, net ir turintys mažiau nei 3 ha že­mės, gauna didesnes pajamas vienam namų ūkio nariui nei 3-10 ha ūkiuose ūkininkaujantys darbingo amžiaus gyventojai. Ypač mažas pa­jamas, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, gauna daugiau vaikų turinčios darbingo am­žiaus šeimos, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla ir kurių ūkio dydis nevir­šija 10 ha. Jų vidutinės grynosios mėnesio pa­jamos vienam ūkio nariui sudaro apie 255 Lt. Visose ūkių grupėse grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį nesiekė žemės ūkio darbuotojų minimalios mėnesinės algos, kuri 2002 metais buvo 430 Lt/per mėnesį Tik pensinio amžiaus (vyresnių nei 64 m.) ūkininkų ūkių grupėje, ūkininkaujančių didesniuose nei 10 ha ūkiuose, grynosios pajamos, įskaitant ir pensijas, buvo beveik 430 Lt per mėnesį. 3. Darbo užmokesčio lygio atskirose ekonominės veiklos sferose lyginamoji analizė ir vertinimas Plėtojantis rinkos santykiams Lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimti. Darbo apmokėjimo vaidmuo svarbus ne tik motyvuojant darbuotojus dirbti efektyviai ir kokybiškai, bet ir palaikant teigiamą atmosferą darbo grupėse, skatinant sutelktam komandiniam darbui ir savitarpio pagalbai. Pačia bendriausia prasme apmokėjimo už darbą formas ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Pagal jį darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Jau nuo senų laikų kuriamos darbo apmokėjimo sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti ekonominį rentabilumą, darbuotojų motyvavimą, socialinę pusiausvyrą. Pagrindinės darbo apmokėjimo sistemos yra laikinė ir vienetinė, tačiau jų tarpe egzistuoja daugybė variacijų- darbo apmokėjimo sistemų, kurios yra moksliškai pagrįstos ir taikytinos.14 3.1. Darbo užmokesčio pagrindinės sąvokos Atliekant metinį darbo apmokėjimo tyrimą, apklausiamos visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Tyrimo rezultatai papildyti individualių įmonių samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio duomenimis, deklaruotais Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - iki mokestinis darbo užmokestis (neatskaičius fizinių pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas). Jis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio lėšų atėmus sudariusių rangos (iki 1997 m. liepos 1 d.), autorines ir kitas civilines sutartis dirbančių darbuotojų, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, delspinigių bei įmonės direktorių valdybos ir bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumas. Bruto darbo užmokesčio lėšų suma - visiems darbuotojams (dirbusiems pagal darbo sutartis, taip pat sudariusiems rangos (iki 1997 m. liepos 1 d. ), autorines ir civilines sutartis) apskaičiuota pinigų suma per metus, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant įvairias priemokas, priedus, papildomą atlyginimą (tantjemas), reguliarias ir vienkartines premijas, užmokestį už nedirbta laiką (atostogas, prastovas ir pan.); laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams; pašaipos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį. Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinė parama, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. 3.2.Darbo užmokesčio dydis Statistikos departamento duomenimis bendras visos šalies gyventojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per antrąjį 2007 - tų metų ketvirtį buvo 1222,1 lito. Vyrai per šį laikotarpį uždirbo 1348,80 lito, moterys - 1100 litų. Bendras darbininkų darbo užmokestis sudarė 1100 litų. Darbininkų vyrų darbo užmokestis buvo 1323,90 lito, moterų-890,30 lito. Per 2007 - tų metų antrąjį ketvirtį šalies tarnautojai uždirbo 1526,1 lito.Tarnautojų vyru darbo užmokestis sudarė 1843,8.lito, tarnautojų moterų - daugiau nei puse tūkstančio mažesnis - t.y. 1323,9 lito. Iš visų veiklos sričių darbuotojų daugiausia uždirbo finansų tarpininkai - jų bruto atlyginimas buvo 2650,20 lito. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio vidurkis 1969.70 lito. Mažiausiai uždirbo restoranų bei viešbučių darbuotojai - jų bruto atlyginimas sudarė 763 litus. Sveikatos priežiūros darbuotojai uždirbo 980,90 lito, gydytojų atlyginimas sudarė 1525,80 lito. Švietimo sferos darbuotojų atlyginimas buvo 1063,40 lito, iš jų mokytojų atlyginimas - 1259,80 lito. Apdirbamosios pramonės darbuotojų darbo užmokestis buvo 1149,10 lito, statybininkų- 1249,10 lito, transporto sferos darbuotojų- 1203 lito. Oficialiais duomenimis, 2006 metais Panevėžyje veikė 5081 įmonė ir įstaiga, iš jų 2361 individuali įmonė, 1177 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Su verslo liudijimais dirbo apie 8000 verslininkų. Likusi dalis - įvairios biudžetinės įstaigos. Apie du trečdaliai visų Panevėžio įmonių priklauso smulkiam ir vidutiniam verslui, apie 15 proc. - stambios įmonės. Nors daugiausia darbo vietų yra sukurta SW (Smulkus ir vidutinis verslas), didesnį produktą, sukuria stambios įmonės. Statistiniais duomenimis, apie šimtas Panevėžio stambiųjų įmonių pagamina daugiau nei 70 procentų viso miesto bendrojo vidaus produkto vertės. Panevėžio verslo indėlis į bendrąjį nacionalinį produktą sudaro 5-6 proc. Tačiau kaip bebūtų keista, Panevėžio apskrities gyventojai - vieni iš mažiausiai uždirbančių Lietuvoje.15 Už Panevėžio apskrities gyventojus mažiau gauna tik Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskričių žmonės, o pagal uždarbį gerokai lenkia ne tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, bet ir Telšių, Utenos bei Alytaus apskričių gyventojai. Panevėžio apskrities žmonės uždirba net 285 litais mažiau nei Vilniaus apskrities gyventojai. Tiesa, kaimyninės Šiaulių apskrities gyventojai už Panevėžio gyventojus uždirba 21 litu mažiau. Kad Panevėžio apskrities gyventojai uždirba beveik mažiausiai Lietuvoje, liudija Statistikos departamento surinkti antrojo 2007 - tų metų ketvirčio duomenys. Neatskaičius mokesčių, Panevėžio apskrities gyventojai antrąjį 2007 metų ketvirtį gavo 1096,4 lito. Pagal darbo užmokestį tarp visų Lietuvos apskričių esame ketvirtoje vietoje nuo galo. Tauragės apskritis užima paskutinę vietą darbo užmokesčio rezultatų lentelėje. Šios apskrities gyventojai uždirba 185 litais mažiau nei Panevėžio gyventojai. Iš visų Lietuvos apskričių antrąjį 2007 metų ketvirtį darbo užmokestis greičiausiai augo Alytaus, Telšių ir Kauno apskrityse. Panevėžio apskrities gyventojų antrojo 2007 - tų metų ketvirčio darbo užmokesčio rezultatai prastesni net už ketvirtojo 2006 - iųjų ketvirčio rezultatus. Ketvirtąjį 2006 metų ketvirtį šios apskrities gyventojų darbo užmokestis sudarė 1096,4 lito. Pirmąjį 2006 metų ketvirtį Panevėžio apskrities gyventojai uždirbo 1125,4 lito. 2005 — aisiais Panevėžio apskrities gyventojų darbo užmokestis buvo 908 Lt, 2004 - aisiais - 879 Lt, 2003 — aisiais — 887 Lt. 3.3.Minimalaus atlyginimo didinimo perspektyvos Minimalus gyvenimo lygis vis dar išlieka 125 litai. Minimalus valandinis darbo užmokestis antrąjį 2007 metų ketvirtį buvo 2,86 lito, pirmąjį ketvirtį - 2,67 lito. Į Vyriausybės ketinimą 2005 metais padidinti minimalų atlyginimą iki 600 litų dauguma dirbančiųjų žiūrėjo su viltimi ir džiaugsmu, o darbdaviai - su nerimu. Jei minimalus atlyginimas būtų pakeltas iki tos sumos, nedidinant neapmokestinamojo minimumo, darbdaviui kiekviena darbo vieta būtų atnešusi po 1366 litus papildomų išlaidų. Darbdavių siūloma išeitis -atlyginimą kelti neapmokestinamojo minimumo sąskaita. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė net aštuonias priežastis, dėl kurių MMA didinimą diskutuoja jau nuo 2007 metų vasaros: vis keičiamas MMA dydis (nuo 500 litų iki 550 litų) ir nukeliama data. LLRI skelbia, kad dešimčia procentų didinamas MMA bus smūgis įmonėms, darbuotojams mokančioms minimalų atlyginimą. Dėl to įmonės bus priverstos mažinti kitų darbuotojų darbo užmokestį, atleisti dalį darbuotojų, visai atsisakyti investicijų, daugiau mokėti atlygio vokeliuose. Pastaroji tendencija - puikiai prigijusi ir darbdavių "pateisinama" dėl verslui šalyje taikomos gan dideliu mokesčiu naštos. Įstatymų nereglamentuoti žodiniai susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio vis dar egzistuoja - darbuotojui smagu gauti didesnį atlygį, nes vokelio turinys neapmokestinamas; patogu ir darbdaviui - valstybei skirti pinigėliai lieka jo kišenėje. Idilė trunka tol, kol atsitinka kas nors, apie ką šalys negalvojo susitardamos. Paskutinį kartą MMA nuo 450 iki 500 litų buvo padidinta 2007 metų gegužės mėnesį. 2007 metų gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų kainos Lietuvoje padidėjo 10 proc., o metinė infliacija siekė 9,9 proc. Lapkričio mėnesinis vartotojų kainų prieaugis sudarė 13 procentus, o metinis – 9,9 procentus. III. Darbo užmokesčio atskirose ekonominės veiklos sferose didinimo galimybė Nors prognozuojama, kad 2050 metų pradžioje kas trečias (34,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus 60 metų amžiaus ir vyresnis, laukia kasmet gerėjančios finansinės padėties. Penktadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius dvylika mėnesių sustiprėjo, o ketvirtadalis mano, kad ir per 2005 metus jų finansinė padėtis gerės. Vertindami savo šeimos perspektyvas, per artimiausius dvylika mėnesių, 24 proc. respondentų nurodė, kad tikisi pagerėjimo., 14 proc. -pablogėjimo, daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis liks nepakitusi. 36 proc. apklaustųjų mano. kad per artimiausius metus sutaupyti kiek nors pinigų yra tikėtina, 39 proc.mano, kad netikėtina trečdaliui respondentu (33 proc.) sutaupyti atrodo visiškai netikėtina. Palyginti su 2007 - uju lapkričiu ir 2006 - iųjų gruodžiu, gruodį galimybes sutaupyti gyventojai vertino optimiškiau. 21 proc. apklaustųjų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per 2007 metus pagerėjo. 24 proc. - pablogėjo, o 55 proc. žmonių atsakė, jog jų šeimos finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Šalies ekonominę padėtį gyventojai vertino geriau negu savo: • 33 proc. apklaustųjų nuomone, šalies ekonominė padėtis per 2007 metus pagerėjo; • 25 proc. - pablogėjo; • 41 proc. - šalies ekonominė padėtis nepasikeitė. 39 proc. gyventojų tikisi, kad per šiuos metus šalies ekonominė padėtis pagerės, 18 proc. prognozavo pablogėjimą, o 38 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat. Palyginti su 2007 - ųjų lapkričiu, gruodžio mėnesį tiek miesto, tiek kaimo gyventojai truputį blogiau vertino nedarbo lygio pokyčius per artimiausius dvylika mėnesių. Kaimo gyventojai, priešingai nei miesto, optimistiškiau vertino savo finansinės padėties perspektyvas, bet pesimistiškiau vertino savo galimybes sutaupyti. Nors lietuviai dukart turtingesni nei prieš šešerius metus, tačiau - vis dar vargšai Europos mastu. 2007 metais mūsų šalyje vienam gyventojui teko vos 747 eurų indėlis, tuo tarpu Estijoje - 1217 eurų.16 Palyginti su 2006 metų gruodžiu, per metus Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis išaugo 8 punktais - didžiausią įtaką tam turėjo optimstškesnis šalies ekonomikos padėties ir nedarbo lygio vertinimas. 7 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir indeksai 2004 - 2007 m. Metai Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai ankstesni metai =100 bruto neto Bruto neto Realusis Šalies ūkis 2004 982.30 699.40 101,20 101.00 99.7 2005 1013.90 728.40 103,20 104,10 103.80 2006 1072.6 786,40 105,80 108,00 109.3 2007 1076,6 791.40 109.80 112,00 113,30 Valstybės sektorius 2004 1097.80 773.50 102.00 101,80 100.50 2005 1133,80 805.20 103.30 104,10 103.80 2006 1200,70 868.40 105,90 107,80 109,10 2007 1204.70 872,40 109.90 112.80 114.10 Privatus sektorius 2004 888.10 639,00 101,10 101.00 99,70 2005 925.80 672.00 104,20 105.20 104.90 2006 984.80 730,20 106,40 108,70 110.00 2007 989.80 735.20 111.40 113,70 115,00 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. 1 pav. Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis už 2007 metus litais Apibendrintai galima teigti, kad: 1.Statistikos departamento duomenimis bendras visos šalies gyventojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per antrąjį 2007 - tų metų ketvirtį buvo 1222,1 lito. Vyrai per šį laikotarpį uždirbo 1348,80 lito, moterys - 1100 litų. Oficialiais duomenimis, 2006 metais Panevėžyje veikė 5081 įmonė ir įstaiga, iš jų 2361 individuali įmonė, 1177 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. 3.1.Darbo užmokesčio kaita ir jį įtakojantys veiksniai Pastaraisiais metais sparčiai auganti Lietuvos ekonomika sudaro palankias sąlygas didinti gyventojų užimtumą ir mažinti nedarbą. 2006 m. dirbo 1499 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius per metus išaugo 25 tūkst., arba 1,7 procento. Palyginti su ankstesniais metais, augimo tempai sumažėjo (2005 m. užimtų gyventojų skaičius buvo išaugęs 38 tuksi). Dirbančių moterų dalis beveik nesikeičia. 2006 m. moterys sudarė 49,6 procento visų dirbančiųjų, 2005 m. - 49,1, o 2004 m. - 50,8 pro­cento. Didėja 15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Jis 2006 m. buvo didžiausias ir siekė 63.6 procento. Palyginti su 2005 m., jis išaugo 1 procentiniu punktu. Žemiausias užimtumo lygis (57,2%) buvo 2004 m. - įvairių gyventojų grupių užimtumas kinta skirtingai. Jaunimo (15-24 metų asmenų) užimtumo lygis 2005 m. buvo 21,1 procento, o 2006 m. jis išaugo iki 23,7 procento.17 Pagrindine moterų veiklos sritimi išlieka sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, kur 2006 m. jos sudarė 84 procentus darbuotojų, bei švietimas, kur moterys sudarė 80 procentų darbuotojų. Statybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, transporto, sandėliavimo ir ryšių veiklos srityse daugumą darbuotojų sudaro vyrai. 2006 m. daugiausia užimtų gyventojų dirbo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (10 proc.), specialistų (17 proc.) ir aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojų" (13 proc.) profesijų grupėms priskiriamą darbą. Mažiausia buvo jau­nesniesiems tarnautojams priskiriamų darbuotojų (4 proc.) ir teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (9 proc.). Dauguma moterų (67 proc.) dirbo specialistų darbą.18 3.2.Užimti gyventojai pagal profesijų grupes Sparčiai kylant šalies ekonomikai, besitęsiant gyventojų emigracijai ir sparčiai daugėjant laisvų darbo vietų, ženkliai mažėja bedarbių skaičius ir nedarbo lygis. 2006 m. bedarbių skaičius sumažėjo iki 89 tūkst. ir buvo pats mažiausias per visą. tiriamą laikotarpį. Palyginti su 2004 m., bedarbių skaičius sumažėjo tris kartus. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 17,4 procento 2004 m. iki 5,6 pro­cento 2006 m. Jaunimo (15-24 metų asmenų) nedarbo lygis yra aukštesnis už bendrąjį. Kadangi iš Lietuvos emigruoja nemažai jaunimo, jų nedarbo lygis 2006 m. buvo sumažėjęs iki 9,8 procento, nors prieš metus jaunimo nedarbo lygis buvo 15,7 procento, o 2004 m. jis siekė net 31,1 procento. Bedarbių skaičiaus mažėjimas turėjo teigiamą poveikį ilgalaikių bedarbių skaičius mažėjimui. 2006 m. šalyje buvo 40 tūkst. ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, ieškančių darbo ilgiau nei vienerius metus. Jie sudarė 44 procentus visų bedarbių. 2005 m. tokių bedarbių buvo 73 tūkst., jie sudarė daugiau nei pusę visų bedarbių (55%). Dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai yra vyresnio amžiaus miesto gyventojai, negalintys prisitaikyti prie naujų darbo rinkos sąlygų. Užimtų gyventojų skaičius, bedarbių skaičius bei kiti leidinyje skelbiami rodikliai yra įvertinti skaičiai. Šie įverčiai yra atsitiktiniai dydžiai, nes jiems apskaičiuoti imama ne visa populiacija, o tik jos dalis. Imties naudojimas lemia įverčio atsitiktinę paklaidą. Santykinė Santykinės standartinės paklaidos įgyjamos reikšmės yra neneigiami skaičiai. Šiame tyrime įverčiai yra laikomi tiksliais, jei jų santykinė standartinė paklaida nėra didesnė kaip 8 procentai. Jei santykinė standartinė paklaida yra nuo 8 iki 30 procentų, įverčiai laikomi patenkinamais, o jei didesnė negu 30 procentų, įverčiai laikomi nepakankamai tiksliais. įverčių tikslumas priklauso nuo imties dydžio, naudojamo įverčiui skaičiuoti. Kuo mažiau respondentų dalyvauja skaičiuojant įvertį, tuo jo tikslumas menkesnis. 8 lentelė. Darbo užmokesčio diferenciacija 2004 2005 2006 2007 2005 2006 Darbo jėga 1,5 1,5 1,5 1,4 1,5 1,7 Vyrai 1,9 1,8 18 1,8 1,9 2,1 Moterys 1,9 1,7 1,8 1,7 1,8 1,9 Mieste 2,2 2,1 2,1 2,1 2,2 2,3 Kaime 3,9 3,6 3,4 3,5 3,5 3,8 Užimtieji 1,7 1,6 1.6 1,5 1,6 1,7 Vyrai 2,2 1,9 1,9 1,9 2,0 2,1 Moterys 2,1 1,9 2,0 1,9 1,9 2,0 Mieste 2,4 2,2 2,3 2,2 2,3 2,4 Kaime 4,1 3,7 3,6 3,7 3,6- 3,9 Bedarbiai 4,5 4,3 4,5 4,9 5,7 7,3 Vyrai Moterys 5,8 5,6 6.1 6,8 7,9 10,2 6,6 6,0 6,2 6,5 8,1 9,7 Mieste 5,4 4,9 5,2 5,8 7,0 8,8 Kaime 8,9 9,4 9,9 9,6 10,5 13,5 Darbo jėgos aktyvumo lygis (15-64 m.) 0,9 0,8 0,8 0,8 0,9 0,9 Vyrai 1,2 1,1 1,1 1,1 1,1 1,2 Moterys 1,3 1,2 1,2 1,2 1,3 1,3 Mieste 1,1 1,0 1,0 1,0 1,2 1,0 Kaime 1,8 1,6 1,6 1,6 1,8 1,8 Užimtumo lygis (15-64 m.) 1,3 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Vyrai 1,7 1,4 1,3 1,3 1,3 1,3 Moterys 1,7 1,5 1,5 1,5 1,4 1,4 Mieste 1,5 1,3 1,2 1,2 1,0 1,2 Kaime 2,3 1,8 1,9 1,9 1,6 2,0 Nedarbo lygis 4,1 4,0 4,3 4,6 5,5 7,1 Vyrai 5.2 5,2 5,8 6,4 7,6 9,9 Moterys 6,2 5,7 5,9 6,2 7,8 9,6 Mieste 4,7 4,4 4,8 5,4 6,6 8,5 Kaime 8,0 8,7 9,3 9,0 9,8 13,0 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. 9 lentelė. Samdomi darbuotojai pagal gauto darbo užmokesčio dydį 2004 2005 2006 2007 2005 2006 Iš viso 1090,9 1124,0 1144,8 1169,6 1224,1 1263,7 Iki 430 Lt 332,1 335,3 2724 177,0 100,6 52,7 431-600 Lt 262,5 258,6 260,5 2S1,2 310,2 267,6 601-1000 Lt 307,1 300,4 319,6 368,6 405,1 414,4 1001-1500 Lt 64,9 69,6 72.9 88,5 124,9 173,3 1501-2003 Lt 16,3 17,3 20,5 23,9 33,8 49,2 2004 Lt ir daugiau 10,1 15,6 14,9 15,1 19,5 27,3 Neatsakė 97,8 127,0 183,9 205,3 229,9 279,2 Vyrai 509,1 543,9 554,8 580,8 506,7 622.7 Iki 430 Lt 128,1 141,5 109,7 68,3 35,1 20,5 431-600 Lt 117,1 116,7 113,8 123,6 124,3 101,7 601-1000 Lt 166,5 164,6 172,0 202,6 217,5 199,1 1001-1500 Lt 39,0 38,3 44,2 53,5 72,4 103,8 1501-2003 Lt 11,1 10,9 13,2 16,7 24.8 35,5 2004 Lt ir daugiau 7,5 10,5 11,8 11,7 14.0 20,0 Neatsakė 39,6 61,4 90,2 104,4 118.6 142,1 Moterys 581,8 580,0 589,9 588,8 617,3 641,0 Iki 430 Lt 204,0 193,8 162,7 108,7 65,6 32,3 431-600 Lt 145,4 141,9 146,7 167,6 185,9 165,9 601-1000 Lt 140,5 135,8 147,6 166,0 187,7 215,3 1001-1500 Lt 25,9 31,3 28,7 34,9 52,5 69,5 1501-2003 Lt 5,2 6,4 7,3 7,3 9,0 . 13,6 2004 Lt ir daugiau 2,6 5,2 3,1 3,4 5.5 7,3 Neatsakė 58,2 65,6 93,7 100,9 111,2 137,1 Mieste 869,7 892,9 911,4 918,4 956,6 972,1 Iki 430 Lt 235,3 238,4 194,8 123,5 64,4 27,5 431-600 Lt - 214,7 206,4 201,3 213,9 221,4 181,1 601-1000 Lt 257,0 253,1 268,0 301,7 332,7 329,1 1001-1500 Lt 59,4 62,2 63,6 77,5 108,3 146,1 1501-2003 Lt 15,3 16,1 19,2 21,4 28,2 43,0 2004 Lt ir daugiau 9,9 14,1 13,9 13,2 16,6 23,0 Neatsakė 78,2 102,7 150,6 167,2 184,9 222,3 Kaime 221,2 231,0 233,3 251,2 267,5 291,6 Iki 430 Lt 96,8 97,0 77,5 53,6 36 - 25,2 431-600 Lt 47,8 52,2 59,2 77,3 88,7 86,6 601-1000 Lt 50,1 47,3 51,6 66,9 72,4 85,3 1001-1500 Lt 5,5 7,4 9,4 10,9 16,6 27,1 1501-2003 Lt 1,1 1,2 1,3 2,6 5,7 6,1 2004 Lt ir daugiau 0,2 1,6 1,0 1,9 2,9 4,4 Neatsakė 19,6 24,3 33,3 38,1 45,0 57,0 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (1999-2004, 2005 -2006. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. Problema. Skirtingos amžiaus grupės skiriasi savo padėtimi ir galimybėmis darbo rinkoje. Paprastai jauni­mas ypatingai nukenčia nuo nedarbo, susiduria ir su kitais sunkumais: gauna santykinai žemą darbo užmokestį, santykinai dažnai dirba mažai apmokamus laikinus bei dalinius darbus ir kt. Todėl jaunimas yra probleminė as­menų grupė darbo rinkoje. Išvados 1. 2005 m. namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 580 litų per mėnesį. Pinigines pajamos sudarė 514 litų, t. y. 89 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis - pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 16,9 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus padidėjo 2,7 procento, realiosios pajamos padidėjo 13,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2004 m., padidėjo 20,6 procento. 2. Miestiečių disponuojamos pajamos 2005 m. buvo 636 litai vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyven­tojų - 467 litai. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos padidėjo 17,8 procento, kaimo gyventojų - 14,7 procento. Didžiausią įtaką disponuo­jamų pajamų augimui tiek mieste, tiek ir kaime turėjo samdomojo darbo pajamų didėjimas. Kiti svarbūs veiksniai - socialinių išmokų augimas miesto namų ūkiuose ir žemės ūkio pajamų augimas kaime. 3. Pirmą kartą Lietuvoje pagal Europos Komi­sijos reglamentų nuostatas atliktas ūkių struktū­ros tyrimas parodė, jog ūkių, turinčių ne mažiau kaip 1 ha žemės, grupėje prekiniai ūkiai (kurių ekonominis dydis viršija 2 EDV), sudaro 11 proc. Jų dirbama žemė užima apie 70 proc. su­rašytų ūkių žemės, jie augina apie pusę sąlygi­nių gyvulių. Ūkių pasiskirstymas pagal ekono­minio dydžio klases ir ūkininkavimo tipus ša­lies, apskričių bei savivaldybių mastu labai ne­tolygus. Lietuvoje dominuoja 2-osios ir 3-osios ekonominio dydžio klasių ūkininkų ūkiai. 4. Statistikos departamento atliktų namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad 2003 me­tais miestiečių grynosios pajamos sudarė 508 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį kaimo gyventojų - 356 Lt, t. y. 30 proc. mažesnės. Palyginti su 2002 metais, miestiečių grynosios pajamos padidėjo 7,5 proc., kaimo gyventojų -11,3 proc. (piniginės pajamos mieste padidėjo 9,5 proc., kaime - 7,4 proc.). 5. Namų ūkių grynųjų pajamų lygis vienam namų ūkio nariui ir jo kitimas priklauso nuo daugelio veiksnių: dirbančių ir išlaikytinių skaičiaus namų ūkyje, namų ūkio pajamų šalti­nių. Daugiau kaip pusės (53 proc.) namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, trečdalio (34 proc.) - pensija. Didžiausias pajamas 2003 metais turėjo darb­davių namų ūkiai, mažiausias - žemdirbių na­mų ūkiai. 6. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, ap­klausos duomenimis, tarp žemdirbių labiausiai skursta darbingo amžiaus gyventojai, turintys mažesnius nei 10 ha ūkius ir neturintys papil­domų pajamų šaltinių. Pensinio amžiaus kaimo gyventojai, net ir turintys mažiau nei 3 ha že­mės, gauna didesnes pajamas vienam namų ūkio nariui nei 3-10 ha ūkiuose ūkininkaujantys darbingo amžiaus gyventojai. Ypač mažas pa­jamas, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, gauna daugiau vaikų turinčios darbingo am­žiaus šeimos, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla ir kurių ūkio dydis nevir­šija 10 ha. Jų vidutinės grynosios mėnesio pa­jamos vienam ūkio nariui sudaro apie 255 Lt. Visose ūkių grupėse grynosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį nesiekė žemės ūkio darbuotojų minimalios mėnesinės algos, kuri 2002 metais buvo 430 Lt/per mėnesį Tik pensinio amžiaus (vyresnių nei 64 m.) ūkininkų ūkių grupėje, ūkininkaujančių didesniuose nei 10 ha ūkiuose, grynosios pajamos, įskaitant ir pensijas, buvo beveik 430 Lt per mėnesį. 7. Plėtojantis rinkos santykiams Lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimti. Darbo apmokėjimo vaidmuo svarbus ne tik motyvuojant darbuotojus dirbti efektyviai ir kokybiškai, bet ir palaikant teigiamą atmosferą darbo grupėse, skatinant sutelktam komandiniam darbui ir savitarpio pagalbai. 8. Pačia bendriausia prasme apmokėjimo už darbą formas ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Pagal jį darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Jau nuo senų laikų kuriamos darbo apmokėjimo sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti ekonominį rentabilumą, darbuotojų motyvavimą, socialinę pusiausvyrą. Pagrindinės darbo apmokėjimo sistemos yra laikinė ir vienetinė, tačiau jų tarpe egzistuoja daugybė variacijų- darbo apmokėjimo sistemų, kurios yra moksliškai pagrįstos ir taikytinos. Literatūra 1. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (999-2004, 2005. - V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. 2. Darbo užmokestis 2005/ I-IV. - V.:Statistikos departamentas prie LRV, 2005. 3. Gyvenimo lygis ir skurdas 2005. - V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2006. 1. Informacija apie namų ūkių pajamas ir išlaidas 2005 metais. - V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2006. 2. Kompiuterių ir interneto naudojimas namų ūkiuose 2005 metų pirmąjį ket­virtį. - Informacinis pranešimas. - V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2005-08-12. 3. Namų ūkių biudžetų 2004 m. tyrimo rezultatai. - Informacinis pranešimas Nr. 14. /l 114588081 j42_Nam_ukiu_biudz_ tyr_2004.pdf 4. Namų ūkių pajamos ir išlaidos 2001, 2004. - V.: Statistikos departamentas prie LRV. 5. Valstybinio turizmo departamento prie LR ūkio ministerijos duomenys. 6. Visuotinio 2003 m. žemės ūkio sura­šymo rezultatai pagal apskritis ir savi­valdybes. - V.: Statistikos departa­mentas prie LRV, 2005. 7. Žemės ūkio struktūros tyrimo rezulta­tai. - Informacinis pranešimas. - V.:Statistikos departamentas prie LRV. 8. Agricultural Statistics - Ouarterly Bulletin. - L.: European Commission, Eurostat, 2005. 9. Chaplin H., Davidova S., Gorton M. Non-agricultural Diversification of Farm Households and Corporate Farms iri Central Europe. -L.: Imperial College, University of London, 2002. 10. Rural Ireland 2025 Foresight Perspec-tives. - D: University College Dublin, Teagasc, 2005. 11. Stolraska A. Non-Agricultural Activity of Rural Families in Poland. - W.: Warsaw Agricultural University, 2005. 12. 2005 Statistical Yearbook of Latvia. -R.: Central Statistical Bureau of Lat­via, 2005. 13. Gyvenimo sąlygos. -V.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2002. 14. Kaimo gyventojų, užimtų žemės ūky­je, apklausos anketų duomenys. - Lie­tuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2003. 15. Namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai 2000, 2001, 2002. -V.: Statistikos de­partamentas prie LRV. 16. Namą ūkių pajamos ir išlaidos 2000, 2001, 2002, 2003 metais. - V.: Statis­tikos departamentas prie LRV. 17. Lietuvos žemės ūkis. Ekonominė ap­žvalga 2003. - V.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2004. 18. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija. - Vilnius, 2002. 19. Socialinis pranešimas 2002. - V.: Lie­tuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2003.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!