Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje analizė

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje 2000-2004 m. analizė ĮVADAS Pagrindinės Lietuvos energetikos ūkio pertvarkos ir plėtros nuostatos laikotarpiui iki 2020 m. suformuo­tos atnaujintoje 2002 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje [1], kurioje patikslintos ir pataisytos 1999 m. nustatytos energetikos plėtros kryptys. Atsižvel­giant į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir direk­tyvų esminius reikalavimus bei nuostatas energetikos srityje akcentuota, kad Lietuvos energetika - tai mo­dernios visuomenės pažangios ekonomikos sudėtinė dalis, ekonomiškai pagrįstomis, atsižvelgiant į realias sąnaudas ir veiklos efektyvumą, kainomis, patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio šakas, ne­kelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Tai gerai subalansuo­ti energetikos sektoriai, sudarantys prielaidas toles­nei visuomenės raidai ir ekonomikos augimui. Nu­statyti pagrindiniai Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, tarp kurių: • patikimo ir saugaus energijos tiekimo užtikrini­mas, patiriant mažiausiai išlaidų ir kuo mažiausiai teršiant aplinką; • elektros ir gamtinių dujų sektoriaus liberalizavi­mas; • gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo bei elektros energetikos privatizuotinų įmonių privatiza­vimas; Pateikiama kuro ir energijos vartojimo 2000-2004 m. Lietuvoje ix jos pramonėje analizė, parodytos bendrosios vidaus ir galutinės energijos są­naudos. Parodyti šio laikotarpio bendrojo vidaus produkto augimo tempai ir indeksas, išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės struktūra ir poky­čiai. Pateikti visos pramonės k jos pagrindinių šakų produkcijos indeksai. Atlikta energijos suvartojimo ir jos kitimo apdirbamojoje pramonėje ana­lizė išskiriant didžiuosius pramonės šiluminės energijos, elektros energi­jos, gamtinių dujų bei skystojo kuro (mazutų) vartotojus. Parodytos ma­terialinės vidaus ir tiesioginės užsienio investicijos bei pagrindiniai užsie­nio investuotojai. Įvertintos efektyvesnio energijos vartojimo galimybės bei svarbiausios priemonės. Raktažodžiai: energetika, pramonė, produkcija, energijos sąnaudos, efek­tyvus energijos naudojimas • ES aplinkosaugos direktyvų energetikos sekto­riuje įgyvendinimas; • Lietuvos energetikos sistemų integravimas į ES energetikos sistemas per artimiausią dešimtmetį; • regioninio bendradarbiavimo plėtojimas; • centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvu­mo didinimas; • siekimas, kad termofikaciniu režimu pagamin­tos elektros dalis 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 35%; • atsinaujinančių energijos išteklių dalies pirmi­nės energijos balanse 2010 m. padidinimas iki 12%; • energetikos sektoriaus valdymo tobulinimas. Kitaip tariant, strategijoje yra suformuoti pagrin­diniai energetikos strateginiai tikslai konkretizuojan­tys ir išplečiantys energetikos veiklos reguliavimo tiks­lus, įteisintus Lietuvos Respublikos energetikos įsta­tymu, t. y: • energijos tiekimo saugumas; • energijos išteklių ir energijos vartojimo efekty­vumas; • neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas; • vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių var­tojimo skatinimas. Lietuvos siekiai yra taip reformuoti savo energe­tikos sektorių, kad jis butų konkurencingas rinkos sąlygomis su kitomis valstybėmis. Vienas pagrindinių šalies ekonomikos vystymosi rodiklių yra bendrasis vidaus produktas (BVP), paro­dantis ekonominės raidos pobūdį, jos tempus, visuo- menės gerovės kilimo galimybes ir tendencijas. Pra­sidėjus ekonominių sistemų transformacijos proce­sams, BVP Lietuvoje (kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse) sparčiai mažėjo ir 1994 m. sudarė tik 57% 1990 m. lygio. Didžiausią dalį BVP gaminu­sios pramonės produkcijos mastai 1991-1994 m. su­mažėjo beveik 3 kartus, o jos indėlis Į BVP sumažė­jo nuo 42% (1991 m.) iki 26% (1994 m.). Vis dides­nę dalį BVP sudėtyje užėmė paslaugų sektorius, ku­riame sukurto BVP dalis 2000-2003 m. sudarė be­veik 60% viso BVP. Atlikta bendrų ekonomikos ten­dencijų analizė [2] parodė, kad BVP nuosmukį lėmė bendra ūkio krizė buvusioje TSRS ekonominėje zo­noje, ekonominis šios zonos spaudimas Lietuvai, per­ėjimo prie naujos ekonominės sistemos sunkumai bei nepakankama reformų procesų kontrolė. Lietuvos ekonomikos persilaužimo momentu lai­komi 1995 m. Tada pirmą kartą po valstybingumo atkūrimo buvo užfiksuotas 3,3% BVP prieaugis (1 pav.). -BVPmdeksaS(1990=100) 1 pav. Bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje augimo tempai ir indeksas Ši tendencija išliko ir kitus 3 metus: BVP prieau­gis sudarė atitinkamai 4,7, 7,0 ir 7,3%. Nemažą po­veikį tolimesnei Lietuvos ekonomikos raidai padarė 1998 m. Rusijos ūkio krizė, dėl kurios Lietuvos ūkis patyrė beveik milijardo litų nuostolį ir BVP 1999 m. sumažėjo iki -1,7%. Tačiau ši negatyvi tendencija bu­vo trumpalaikė: 2000, 2001, 2002 ir 2003 m. BVP vėl didėjo atitinkamai 3,9, 6,4, 6,8 ir 9,7% [3]. Energijos sąnaudos BVP vienetui pagaminti nusa­komos energijos (pirminės arba galutinės) intensyvu­mo rodikliu (santykis sunaudotos energijos ir sukur­to BVP), leidžiančiu palyginti energijos intensyvumą įvairiose šalyse. Pastaruoju atveju lyginant rodiklius, norint išvengti kainų iškraipymo, BVP siūloma ap­skaičiuoti vertinant pagal kiekvienos šalies perkamo­sios galios paritetą PGP (skaičiuojant 1995 m. paly­ginamosiomis kainomis JAV doleriais). Nustatyta, kad energijos sąnaudos, tenkančios ben­drojo vidaus produkto vienetui pagaminti, Lietuvoje yra 1,5-3 kartus didesnės už ES šalių vidurkį [1]. Per artimiausius 15-20 metų tikimasi, kad energi­jos sąnaudas, tenkančias BVP vienetui, Lietuvoje re­aliai galima sumažinti dvigubai. Tačiau praktiškai tau- pymo potencialo panaudojimo galimybes ir naujų technologijų įdiegimo tempus lems visos ekonomikos būklės pokyčiai ir pajamų augimas. Pagrindinio ekonomikos augimo scenarijaus atve­ju galutinės energijos poreikiai didėtų šitaip: 3,8 mln. tne - 2000 m.; 4,7 mln. tne - 2005 m.; 5,3 mln. tne - 2010 m.; 5,7 mln. tne - 2015 m. ir apie 6,2 mln. tne - 2020 m. (be energijos taupymo) [1], Įgyvendi­nus įvairias energiją taupančias priemones, galutinės energijos intensyvumą iki 2010 m. būtų galima su­mažinti 10-12%. Tada prognozuojami galutinės ener­gijos poreikiai būtų atitinkamai mažesni ir 2010 m. sudarytų apie 4,8 mln. tne. Kartu su šiuo didėjimu augo ir vienam gyventojui tenkantis BVP, rodantis augantį gyvenimo lygį šalyje, tačiau, palyginti su ES šalių vidurkiu, Lietuvoje vie­nam gyventojui tenkantis BVP (perkamosios galios paritetu) buvo apie 3 kartus mažesnis. 2. KURO IR ENERGIJOS BENDROSIOS VIDAUS IR GALUTINĖS SĄNAUDOS Energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos (pir­minė energija) 1999-2003 m. kito nuo 312 iki 377 PJ [5-8]. Didžiausia šių sąnaudų dalis teko atominei energijai - 28-38%, naftos produktams - 26-37% ir gamtinėms dujoms - 23-31% (2 pav.). 1999 2000 2001 2002 2003 2 pav. Energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos Pirminės energijos suvartojimo pokyčius daugiau­sia lėmė elektros energijos gamybos Ignalinos AE svyravimai, kurie savo ruožtu priklausė nuo elektros energijos eksporto. Bendrosios vidaus sąnaudos buvo mažiausios 2000 m. ir siekė 312 PJ, tačiau jau 2001 m. jos išaugo iki 340 PJ, 2002 m. - iki 362 PJ ir 2003 m. - iki 377 PJ. Šių sąnaudų pasiskirstymas 2003 m. buvo šitoks: atominė ir hidroenergija - 38%; nafta ir jos produk­tai - 26%; gamtinės dujos - 26%; malkos, anglys ir kitas kuras - 10%. 1999-2003 m. energijos eksportas kito nuo 123 iki 254 PJ. Pažymėtina, kad 1999-2000 m. energijos eksportas siekė atitinkamai 123 ir 139 PJ, 2001-2000 m. - 227 ir 222 PJ, 2003 m. - 254,5 PJ (didžiausias). Galutinis kuro ir energijos sunaudojimas (pateik­tas galutiniams vartotojams: pramonei, statybai, že-3 pav. Galutinės energijos reikmės pagal vartotojų grupes mės ūkiui, kitų veiklos rūšių įmonėms ir gyvento­jams) parodytas 3 pav. 1999-2003 m. galutinės energijos sąnaudos kito nuo 160 iki 175 PJ. 1999-2000 m. stebėtas šių są­naudą mažėjimas nuo 170 iki 160 PJ, tuo tarpu 2000-2003 m. jos išaugo iki 175,5 PJ. Didžiausia galutinių energijos reikmių dalis 1999-2003 m. teko namų ūkiui - 57-59 PJ, transportui - 44-51 PJ ir pramonei -32-38 PJ. Šios trys vartotojų grupės kartu sudarė apie penkis šeštadalius (84%) galutinių energijos reik­mių. Galutinės kuro ir energijos sąnaudos pagal ener­gijos rūšis parodytos 4 pav. 1999 2000 2001 2002 2003 4 pav. Galutinės energijos reikmės pagal energijos rūšis Apie trečdalį šių sąnaudų sudarė naftos produk­tai - 57-63 PJ, mažiausiai 2000 m. Šiluminės energijos sąnaudos 1999-2000 m. ma­žėjo nuo 41,7 iki 35,5 PJ ir toliau pastoviai didėjo iki 40,6 PJ 2003 m. Elektros energijos sąnaudos 2000 m. siekė 22,3 PJ ir iki 2003 m. padidėjo iki 25,8 PJ, o tai sudarė apie 15% kuro ir energijos galutinių sąnaudų. Gamtinių dujų minėtame laikotarpyje sunaudota vis daugiau: nuo 16,4 iki 18,7 PJ (ir sudarė —10% kuro ir energijos galutinių sąnaudų). Malkų, anglių ir kito kuro sąnaudos siekė 27,7-32,1 PJ, arba 17-18% visų sąnaudų, kurių didesnė dalis (-14%) teko malkoms ir medienos atliekoms. 3. STRUKTŪRINIAI PRAMONĖS POKYČIAI 1999-2003 m. stebėtas Lietuvos bendrosios pramo­nės produkcijos augimas nuo 22,92 iki 32,55 mlrd. Lt (be PVM ir akcizo), t. y. apie 42%. Išgaunamo­sios ir apdirbamosios pramonės (IAP) produkcija bu­vo padidėjusi nuo 18,91 iki 27,85 mlrd. Lt, t. y. apie 1,5 karto (1 lentelė) [3, 4]. Stambiausios IAP dedamosios nagrinėjamame lai­kotarpyje buvo maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė (22-28%) bei naftos produktų pramonė (12-21%), kartu apimančios apie 41-44% IAE Visos pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje ver­tėje (BPV) 1999-2003 m. kainomis siekė 23-25%. Išankstiniais vertinimais, 2004 m. ketvirtąjį ketvirtį ji sudarė 26,6%. IAP dalis BPV kito nuo 18,9 iki 20,8% (5 pav.) [3]. 30% t . 1999 2000 2001 2002 2003 5 pav. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės dalis ben­drojoje pridėtinėje vertėje (galiojusiomis kainomis, %) 1999-2003 m. maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės produkcijos apimtys didėjo nuo 5,4 iki 6,0 mlrd. Lt, tačiau jos dalis išgaunamojoje ir apdirba­mojoje pramonėje turėjo tendenciją pastoviai mažėti nuo 28 iki 22% (IAP bendrojoje produkcijoje suma­žėjo -6%). Lengvosios pramonės produkcijos dalis IAP nag­rinėjamame laikotarpyje taip pat pastoviai mažėjo nuo 18 iki 13% (sumažėjimas -1,4 karto). Rafinuotų naftos produktų produkcijos dalis IAP nuo_ 2000 m. sudarė 20-21%. Šiame laikotarpyje stebėtas nuolatinis augimas me­dienos, medinių dirbinių ir baldų pramonės - pro­dukcija padidėjo nuo 2,5 iki 4,2 mlrd. Lt (-1,6 kar­to), o tai sudarė apie 13-15% IAP. Kitų ne metalo mineralinių produktų pramonės produkcija kito nuo 0,63 iki 0,86 mlrd. Lt (2,8-3,4% IAP), cheminių medžiagų ir produktų produkcijos ap­imtys - 1,7-2,6 mlrd. Lt (7,4-9,4% IAP). Mašinų gamybos pramonės apimtys išaugo -1,8 karto (nuo 2,5 iki 4,8 mlrd. Lt), o tai sudarė -13-16% IAP. 2003 m. išgaunamosios ir apdirbamosios pramo­nės produkcijos struktūra parodyta 6 pav. Analizuojant pagal pramonės šakas, jos stambiau­sia dedamoji - maisto produktų ir gėrimų pramonė - sudarė 21,7%, naftos pramonė - 20,0%, mašinų gamybos pramonė - 16,1% bei medžio apdirbimo ir 1 lentelė- • Maisto produktų ir gėrimų H Lengvoji pramonė D Medžio apdirbimo ir baidų • Rafinuotų naftos produktų £3 Chemikalų ir chemijos gaminių £2- Kitų ne metalo mineralinių produkti ®Mašinųgamybos pramonė O Kasyba ir karjerų eksploatavimas 6 pav. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produk­cijos struktūra 2003 m. baldų pramonė - 15,1%. Šios keturios dedamosios apėmė apie % (73%) išgaunamosios ir apdirbamo­sios pramonės. Lengvosios pramonės produkcija sie­kė 12,8%, chemijos pramonės - 9,4%, kitų ne meta­lo mineralinių produktų - 3,1%. Buvusią padėtj pramonėje gerai iliustruoja visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai (7 pav.) [3]. -iSgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 7 pav. Pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai (2000 m. = 100) Matyti, kad 1999-2002 m. visos pramonės pro­dukcijos indeksas augo nuo 98 iki 120%. IAP pro­dukcijos indeksas šiuo periodu didėjo atitinkamai nuo 95 iki 119%. Stambiausios IAP dedamosios - maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos indeksas 1999-2001 m. augo nuo 93 iki 102%, 2001-2002 m. - nežymiai sumažėjo iki 100,5%. 1999-2003 m. IAP produkcijos realizavimas Lie­tuvos rinkoje sumažėjo nuo 48 iki 41% ir padidėjo kitose šalyse (atitinkamai nuo 52 iki 59%). 2002 m. pabaigoje maisto produktų ir gėrimų pramonės rea­lizacija Respublikos rinkoje siekė 74%, o užsienio valstybėse - tik 26%. Priešingai šiai tendencijai, teks­tilės gaminių bei drabužių siuvimo, kailių išdirbinio ir dažymo produkcijos realizacija užsienio valstybėse siekė atitinkamai 85 ir 92%. Naftos produktų realizacija Respublikos rinkoje siekė 28%; medienos ir medinių dirbinių - 27%; bal­dų bei chemikalų ir chemijos pramonės gaminių -22%; radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatū­ros - 20%. 4. ENERGIJOS VARTOJIMO PRAMONĖJE ANALIZĖ Energijos suvartojimas Lietuvos pramonėje ir taupy­mo galimybės 1996-1999 m. buvo nagrinėtos šio straipsnio autorių [9]. Pažiūrėkime, kiek ir kokia energija bei kuras bu­vo naudojami pramonėje 1999-2003 m. (8 pav.) [5- 1999 2000 200! 2002 2003 8 pav. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai 1999-2003 m. 1999-2001 m. kuro ir energijos sąnaudos pramo­nės produkcijos gamybai mažėjo nuo 35 iki 32 PJ, tačiau 2001-2003 m. jos vėl padidėjo iki 38 PJ (prie­augis -20%). Nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai mažėjo naftos produktų sąnaudos pramonėje (sumažėjimas -75%). Beveik 4 kartus padidėjo kietojo kuro sąnaudos (dau­giausia malkų ir anglių). Elektros energijos sąnaudos Energija ir kuras, suvartoti pramonės produkcijos gamybai 2003 m., buvo pasiskirstę šitaip: gamtinėms dujoms teko 26,4%, šiluminei energijai - 24,8%, elek­tros energijai - 23,8%, malkoms, anglims bei kitam kurui - 19,6% ir naftos produktams - 5,4% (9 pav.). Šiluminės energijos vartotojai ,',:,;, 1. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė 2. Cheminių medžiagų ir cheminių pramonės gaminių pramonė 3. Tekstilės, gaminių pramonė - 4. Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė 5. Kitų nemetalinių mineralinių produktų pramonė 6. Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus) Detaliau paanalizuokime didžiuosius pramonės ga­lutinės energijos (šilumos, elektros, gamtinių dujų ir skystojo kuro (mazutų)) vartotojus (2 lentelė). Didžiausias pramonės šiluminės energijos varto­tojas buvo cheminių medžiagų ir chemijos pramonė, kurios sąnaudos 1999-2003 m. augo nuo 5,0 iki 7,4 PJ (10 pav.). Tai sudarė 51-79% visų pramonės šilu-PJ S.Tekstilės gaminių pramonė- ,-;". ,0,66 / 0,79 0,89 .1,06 _ ::1U5.'", 4:PlauSėnos, popieriaus ir popieriaus gaminių*pramonė 0,41 1,30 1,36 f 0,93' 0,40 S.Kitų nemetalinių, mineralinių produktų pramonė; 1,96. 2,00 1,87 ; 1,29 1,30 . 6;Medjenos*ir medinių gaminių pramonė i 0,29 ; i 0,32 0,36. 0,97 1,10 (išskyras baldus) \ T.Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei; ! 0,78 0,95 0,69 0,78 0,86 aparatūros .pramonė ■■■ .^ SįKižos. pramonės veiklos . 0,42 0,54 0,65 0,79 0,86 Skystojo kuro (mazutų) vartotojai 6.03 5,56 5,01 2,90 1,43 l.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė 1,69' i 1,46 1,13 0,88 o;63 2.£Kemfflių,medžiagų ir cheminių pramonės 0,04 0,06 0i07 0,07 0,02 ; gamimHj pramonė; ;,.:. 5iKitų',-. S.Kitos pramonės veiklos .... 0,17 0,50 0,28 0,12 0,10 minės energijos sąnaudų. Maisto produktų ir gėrimų pramonė (2,0-0,5 PJ) bei tekstilės pramonė (1,0-0,5 P J) kartu suvartojo apie 31-11% visos pramonės ši­luminės energijos. Nuo 1999 m. maisto produktų ir gėrimų pramonės šiluminės energijos sąnaudos su­mažėjo apie 3-4, tekstilės pramonės - apie 2 kartus. Kitų pramonės veiklų šiluminės energijos sąnau­dos siekė 0,7-1,9 PJ, arba 8-18%. Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai 1999-2003 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pra­monė - 1,6-1,8 PJ, cheminių medžiagų ir produktų pramonė - 1,6-2,0 PJ ir tekstilės gaminių pramonė - 0,8-1,0 PJ, kurie kartu suvartojo apie 50% visos pramonės suvartotos elektros energijos (11 pav.). 11 pav. Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai: 1 - maisto produktų ir gėrimų, 2 - cheminių medžiagų ir chemijos gaminių, 3 - tekstilės gaminių, 4 - kitų ne me­talo mineralinių produktų, 5 - radijo, televizijos ix ryšių įrangos bei aparatūros, 6 - medienos ir medinių gaminių (išskyrus baldus), 7 - plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių, 8 - kitų veiklų Kitų ne metalo mineralinių produktų pramonė -0,7-0,9 PJ, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei apa­ratūros pramonė - 0,5-0,7 PJ, medienos ir medinių gaminių pramonė - 0,4-0,8 PJ bei plaušienos, popie­riaus ir popierinių gaminių pramonė - 0,3-0,4 PJ, kurios bendrai suvartojo 24-28% visos pramonės su­vartotos elektros energijos. Kitų pramonės veiklų elektros energijos sąnaudos sudarė 1,8-2,1 PJ, arba 22-24%. Didžiausias pramonės gamtinių dujų vartotojas 1999-2003 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pra­monė - 2,0-4,1 PJ: jos dujų sąnaudos padidėjo apie 2 kartus, kitų ne metalo mineralinių produktų pra­monės (2,0-1,3 PJ) sąnaudos sumažėjo apie 1,5 kar­to. Šių abiejų veiklų bendrosios dujų sąnaudos siekė 56-52% visos pramonės suvartotų gamtinių dujų (12 pav.). pj 12 pav. Didžiausi pramonės gamtinių dujų vartotojai: 1 -maisto produktų ir gėrimų, 2 - kitų ne metalo mineralinių produktų, 3 - plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių, 4 - tekstilės gaminių, 5 - radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 6 - medienos ir medinių gaminių (išskyrus baldus), 7 - cheminių medžiagų ir chemijos gaminių, 8 -kitų pramonės veiklų Plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių pra­monės dujų suvartojimas nagrinėjamame laikotarpyje buvo 0,4-1,4 PJ, tekstilės pramonės gaminių - 0,7-1,2 PJ, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei apara­tūros pramonės - 0,7-0,9 PJ, medienos ir medinių gaminių pramonės - 0,3-1,1 PJ. Pastarosioms veik­loms teko -31-38% visų pramonės dujų sąnaudų. Cheminių medžiagų ir chemijos gaminių pramonės gamtinių dujų sąnaudos 1999-2003 m. siekė tik 0,2-0,5 PJ. Kartu su nepaminėtomis pramonės veiklomis tai sudarė 9-13% viso pramonės dujų suvartojimo. 13 pav. Didžiausi pramonės skystojo kuro (mazutų) varto­tojai: 1 - kitų ne metalo mineralinių produktų, 2 - maisto produktų ir gėrimų, 3 - kitų pramonės veiklų Skystojo kuro (mazutų) didžiausias vartotojas bu­vo kitų ne metalo mineralinių produktų pramonė: šio kuro sąnaudos 1999-2003 m. sumažėjo apie 7 kartus - nuo 4,13 iki 0,58 PJ (13 pav.). Kitas pagal dydį skystojo kuro vartotojas buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė. Jos sąnaudos 2000-2003 m. sumažėjo apie 3 kartus - nuo 1,7 iki 0,6 PJ. Šių abiejų pramonės veiklų skystojo kuro są­naudos sudarė apie 86-96% visų sąnaudų. Kitų pra­monės veikių skystojo kuro sąnaudos siekė tik 0,2-0,5 PJ (4-14%). 5. MATERIALINĖS VIDAUS IR TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS Materialinės vidaus ir tiesioginės užsienio investicijos yra svarbūs ekonominės plėtros veiksniai. 1999-2003 m. vidaus materialinės investicijos Lie­tuvos ūkyje galiojusiomis kainomis sudarė 6,3-8,7 mlrd. Lt [3]. 2004 m. šios investicijos dar išaugo iki 10,1 mlrd. Lt. Dauguma šių investicijų teko priva­čiam sektoriui - 60-70%. Pagal finansavimo šaltinius investicijos 2003 m. pasiskirstė šitaip: nuosavos lėšos - 5,78 mlrd. Lt, bankų paskolos - 1,59 mlrd. Lt, nacionalinis biudžetas - 1,06 mlrd. Lt, kiti šaltiniai (nebiudžetiniai fondai ir kt.) - 0,24 mlrd. Lt. 1999-2001 m. materialinės investicijos į apdirba­mąją pramonę kito nuo 1,19 iki 1,53 mlrd. Lt. Mais­to produktų ir gėrimų pramonėje šios investicijos ki­to nuo 441 iki 434 mln. Lt, naftos produktų ir che- mijos pramonėje - 355-190 mln. Lt, mašinų gamy­bos pramonėje - 147-365 mln. Lt (3 lentelė). 2001 m. į apdirbamąją pramonę investuota 1,53 mlrd. Lt (-20%). Iš jų 28,3% teko maisto produktų ir gėrimų pramonei, 14,6% - lengvajai pramonei, 12,4% - naftos produktų ir chemijos pramonei, 12,6% - medžio apdirbimo pramonei (išskyrus baldų gamy­bą), 23,8% - mašinų gamybos pramonei, 3,6% - ki­tų ne metalo mineralinių produktų gamybai ir apie 4,7% - baldų ir kitai niekur nepriskirtai pramonei (14 pav.). 2000-2004 m. tiesioginės užsienio investicijos į ap­dirbamąją pramonę pateiktos 4 lentelėje. Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota į maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės įmones - 1,0-1,6 mlrd. Lt, arba 37-42%. Iš šio skaičiaus 2004 m. pradžioje maisto pro­duktų, gėrimų ir tabako pramonei teko 37,6% tie­sioginių užsienio investicijų, rafinuotų naftos pro­duktų ir chemijos gaminių pramonei - 21,1%, ma­šinų gamybos pramonei - 16,7%, kitoms pramonės šakoms - 24,6%, iš kurių 9,8% lengvajai ir 8,2% me­džio apdirbimo pramonėms (15 pav.). Pagrindiniai užsienio in­vestuotojai 2004 m. buvo Danija - 17,3%, Švedija -14,7%, Vokietija - 9,7%, Suomija - 8,6%, JAV -8,5%, Estija - 8,4%, Rusija - 5,8% ir Jungtinė Karalystė - 5,0%. 3 lentelė. Materialinės investicijos į apdirbamąją pramonę mln. Lt) Eil. Pramonės šaka Nr. 1 ,1995 m. 1999. m. 2000 m. 2001 m. y j:. Iš viso..;.,. 549,3 1191,0 1445,2 1531,9 1. Maisto produktų ir genmų 204,8 440,6 453,1 434,0 2.' Lengvoji 74.9 118;8 129,8 223,5 3.1 Medžio apdirbimo 52,1 119,6 133,6 192,8 4.. Naftos ir chemijos 112,2 . 289,9 : 355,5 189,0 5. Statybinių medžiagų 42,4 47,8 ,52,0 55,4 6. Mašinų gamybos>'.'■'.. 53,6 . 146,4 280,1 365,0 % Kita pramonė 9,3 27,3. 41,1 72,2 4 lentelė Tiesioginės užsienio investicijos į apdirbamąją pramonę 2000-2004 m. mln. Lt Eil Nr. Pramonės šaka Įmonių skaičius 2004 m. !2000 m. 2001 m. [ 2002' m. 2003 m. 2004 m. Iš viso* 546 2625,04 2686,00 2728,66 3863,64 .4260,18. L Maisto produktų* ' ,'/ m gėrimų* . 66 .974,0 1077,2 1157,06 1480,63. 1602,02 2. Lengvoji . • . .' 110 J 357,2 '435,7 431,35 413,31; 416,99 % Medžio apdirbimo 133 ' „, 189,5; 232J8 244,72 283,92 350,3Q 4. Naftos; ir chemijom 5S 399,8 278,0 200,77 925,11 897,34 5.- '-. Statybinių medžiagų • 22 .; s S' ,164,3 150,2, 190,26 200,32 217,18 6. Mašinų gamybos 127 . 517JT : 480,4 468,54 522,78 713,58 7. Kita pramonė ". 30 '»j/( 31.6 35,96 37,56 62,77: IŠVADOS 1. 1999-2003 m. energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos kito nuo 312 iki 377 PJ, o galutinės ener­gijos sąnaudos - 159-175 PJ. Šios sąnaudos buvo mažiausios 2000 m., tačiau nuo 2001 m. jos pastoviai didėjo ir 2003 m. siekė atitinkamai 377 ir 175 PJ. Apie trečdalį bendrųjų vidaus ir galutinių sąnaudų sudarė naftos produktai. 2. Galutinės šiluminės energijos sąnaudos 1999- 2000 m. mažėjo nuo 42 iki 36 PJ, o toliau pastoviai didėjo iki 41 PJ 2003 m. Elektros energijos galutinės sąnaudos 2000-2003 m. padidėjo nuo 22 iki 26 PJ ir sudarė apie 15% kuro ir energijos galutinių sąnaudų. Gamtinių dujų suvartojimas šiame laikotarpyje augo nuo 16 iki 19 PJ (-10% kuro ir energijos galutinių sąnaudų). Malkų, anglių ir kito kuro sąnaudos siekė 28-32 PJ, arba 17-18% visų sąnaudų, kurių didesnė dalis (-14%) teko malkoms ir medienos adiekoms. Daugiausia galutinių energijos reikmių 1999-2003 m. teko namų ūkiui - 57-59 PJ, transportui - 44-51 PJ ir pramonei - 32-38 PJ. Šios trys vartotojų grupės kartu apėmė apie 84% visų energijos reikmių. 3. Pramonės struktūrinių pokyčių analizė parodė, kad 1999-2003 m. bendroji pramonės produkcija iš­augo apie 42% (nuo 22,9 iki 32,5 mlrd. Lt). Tarp jų išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės (IAP) pro­dukcija padidėjo apie 47% (nuo 18,9 iki 27,8 mird. Lt.). Stambiausios IAP dedamosios - maisto produk­tų ir gėrimų pramonės produkcijos apimtys padidėjo nuo 5,4 iki 6,0 mlrd. Lt, tačiau jos dalis IAP pasto­viai mažėjo nuo 28 iki 22%. IAP produkcijos reali­zacija kitose šalyse didėjo nuo 52 iki 59%, o maisto produktų ir gėrimų pramonės - siekė apie 26%. 4. Kuro ir energijos sąnaudos pramonės produkci­jos gamybai 1999-2001 m. sumažėjo nuo 35 iki 32 PJ, tačiau iki 2003 m. vėl padidėjo iki 38 PJ (prieaugis -20%). 1999-2003 m. labiausiai (-75%) sumažėjo naf­tos produktų sąnaudos pramonėje: jos pastoviai ma­žėjo nuo 8 iki 2 PJ. Gamtinių dujų suvartojimas šia­me laikotarpyje pastoviai augo nuo 7 iki 10 PJ (prie­augis -38%). Elektros energijos suvartojimas padidėjo nežymiai (-12%) - nuo 8 iki 9 PJ. Smarkiai (apie 4 kartus) išaugo malkų ir anglių sąnaudos - nuo 2 iki PJ. Šiluminės energijos sąnaudos 1999-2001 m. bu­vo sumažėjusios apie 1,5 karto (nuo 10 iki 7 PJ), tačiau iki 2003 m. jos vėl beveik tiek pat padidėjo. 5. Didžiausi pramonės šiluminės energijos varto­tojai buvo cheminių medžiagų ir produktų pramonė - 51-79% visų šiluminės energijos sąnaudų. Maisto produktų ir gėrimų bei tekstilės pramonės kartu su­vartojo 31-11% visos šiluminės energijos. 1999-2003 m. šiluminės energijos sąnaudos maisto produktų ir gėrimų pramonėje sumažėjo apie 4, o tekstilės pra­monėje - apie 2 kartus. Elektros energijos didžiausi vartotojai buvo maisto produktų ir gėrimų, cheminių medžiagų ir produktų bei tekstilės gaminių pramo­nės, kurios bendrai suvartojo apie 50% visos pramo­nės elektros energijos. Didžiausi pramonės gamtinių dujų vartotojai 1999-2003 m. buvo maisto produktų ir gėrimų bei kitų ne metalo mineralinių produktų pramonės, kurių bendros sąnaudos sudarė 56-52% visų suvartotų gamtinių dujų. Maisto produktų ir gė­rimų pramonės gamtinių dujų suvartojimas minėta­me laikotarpyje išaugo apie 2 kartus, o ne metalo mineralinių produktų pramonės - 1,5 karto sumažė­jo. Skystojo kuro (mazutų) didžiausi pramonės var­totojai buvo ne metalo mineralinių produktų bei maisto produktų ir gėrimų pramonės, kurios kartu suvartojo apie 86-96% visų skystojo kuro sąnaudų. 6. 1999-2003 m. vidaus materialinės investicijos Lietuvos ūkyje sudarė 6,3-8,7 mird. Lt. 2001 m. apie 20% šių investicijų (1,53 mlrd. Lt) teko apdirbama-jai pramonei, iš kurių 28,3% skirta maisto produktų ir gėrimų pramonei, 23,8% - mašinų gamybos, 14,6% - lengvajai, 12,6% - medžio apdirbimo ir 12,4% -naftos produktų bei chemijos pramonėms. Tiesiogi­nės užsienio investicijos j apdirbamąją pramonę 2000-2004 m. pradžioje didėjo nuo 2,6 iki 4,3 mlrd. Lt, o tai sudarė 29-32% visų tiesioginių užsienio investici­jų. Daugiausia buvo investuota į maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės įmones - 1,0-1,6 mlrd. Lt (37-42%). Pagrindiniai investuotojai 2004 m. bu­vo Danija - 17,3%, Švedija - 14,7%, Vokietija -9,7%, Suomija - 8,6%, JAV - 8,5%, Estija - 8,4%, Rusija - 5,8% ir Jungtinė Karalystė - 5,0%. Literatūra 1. Nacionalinė energetikos strategija. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2003. 2. Subalansuotos plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskai­ta. Vilnius: Lietuvos aplinkos ministerija, 2002. 3. Lietuvos statistikos metraštis 2004. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004. 4. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003. 5. Kuro ir energijos balansas 1996-2000. Vilnius: Statisti­kos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės, 2001. 6. Kuro ir energijos balansas 2001. Vilnius: Statistikos de­partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002. 7. Kuro ir energijos balansas 2002. Vilnius: Statistikos de­partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003. 8. Kuro ir energijos balansas 1990-2003. Vilnius: Statisti­kos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės, 2004. 9. Gaigalis V, Škėma R. Energijos suvartojimas pramo­nėje ir taupymo galimybės // Energetika. 2000. Nr. 4. P. 61-72. Romualdas Škėma, Vygandas Gaigalis ANALYSIS OF FUEL AND ENERGY CONSUMPTION IN LITHUANIA AND ITS INDUSTRY DURING THE PERIOD 2000-2004 Summary Analysis of fuel and energy consumption in Lithuania and its industry during the period 2000-2004 is presented. The gross inland consumption and finai consumption of energy are shown. Structuraf changes of Lithuanian industry are analyzed. Attention was directed to manufacturing indust­ry, produetion and energy expenses by all kinds of econo-mic activities. Indices of industrial produetion and its main composite parts are indicated. Analysis of energy demand and its changes in industry was done. The main industrial consumers of heat, eleetricity, natūrai gas and oil produets are distinguished. Investment in tangible fixed assets and fo-reign direct investment, as well as the main investors of ma­nufacturing industry are shown. Possibilities of inereasing energy efficiency and the main related measures are high-lighted. Energijos sąnaudų ir aplinkos taršos mažinimo tendencijos statybinių medžiagų pramonėje . ĮVADAS Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse kon­vencijose (dėl tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos ter­šalų pernašų - 1997 m., dėl Jungtinių Tautų ben­drosios klimato kaitos - 1995 m.) ir Europos Sąjun­gos (ES) direktyvose (88/6091/EEC ir 1999/32/EC) griežtai ribojami energijos vartojimo ir teršalų emi­sijos lygiai visose žmonijos veiklos srityse [1]. 2001 m. nustatytas suminis išskiriamų teršalų lygis ES mastu. Europos Komisija tais pačiais metais nusprendė, kad nuo 2005 m. išskiriamų teršalų kiekio mažinimo me­chanizmas ypač palies ūkio šakas, kurių CO, emisi­jos yra didelės, t. y. energijos gamybos ir statybinių medžiagų pramonę. Lietuvos statybose sunaudojama santykinai daug statybinių medžiagų ir energijos, nes net 70-75% ener­gijos, reikalingos pastatui pastatyti, tenka statybinių medžiagų gamybai [2]. Todėl sprendžiant globalines gamtosaugos problemas ir Nacionalinės energijos var­tojimo efektyvumo didinimo programos užduotis svar­bu išanalizuoti naudojamų ir alternatyvių statybinių medžiagų bei konstrukcijų technologijų energijos są­naudas. Kiekviena statybinė medžiaga turėtų būti nag­rinėjama visą jos gamybos ir eksploatacijos ciklą [2J. Medžiagų ir technologijų parinkimas pastatų konstruk­cijoms turi atitikti ne tik naudotojų, bet ir visuomenės plėtros poreikius, apsaugant aplinką nuo neigiamo po­veikio - ypač nuo šiltnamio efektą sukeliančių teršalų patekimo j atmosferą. Energijos sąnaudos gaminant, gabenant įvairias statybines medžiagas ir su tuo susijusi atmosferos tarša CO, dujomis nagrinėjami įvairiose šalyse (N. Zelandijoje [3], Japonijoje [4], Indijoje [5-7]). Analogiški tyrimai atliekami ir mūsų šalyje [2, SJ. Autoriai [4] nustatė, kad energijos sąnaudos, statant daugiabutį pastatą, kai naudojamos gelžbetonio, plieno konstrukcijos, sudaro maždaug 8-10 GJ/m2, tuo tarpu statant vieno aukšto medinį pastatą -3 GJ/m2. Todėl autoriai daro išvadą, kad mediniai pastatai yra kur kas pranašesni už kitų konstruk­cijų pastatus tiek energijos sąnaudų, tiek C02 du­jų emisijos į atmosferą požiūriu. Autorių [5] nuomone, tokių statybinių medžiagų, kaip plytų, cemento, plieno, aliuminio, stiklo, kiekis pastatų konstrukcijose turėtų būti mažinamas, pa­keičiant jas alternatyviomis medžiagomis, kurių ga­myboje mažiau sunaudojama energijos, mažesnės CO, dujų emisijos į atmosferą. 2. KAI KURIŲ STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS ENERGIJOS SĄNAUDOS Kai kurių šalies statybinių medžiagų gamybos ener­gijos sąnaudų mažėjimas (1 lent.) susijęs su senų technologijų tobulinimu arba naujųjų jdiegimu. Įvertinus energijos sąnaudas žaliavų ar medžia­gų, kurios buvo panaudotos kaip komponentės staty­binių gaminių gamyboje, suminės energijos sąnau­dos dar padidėja (2 lent.), ypač statybinių gaminių gamyboje naudojant komponentes, kurios pagamin­tos išeikvojus nemažai energijos. Pavyzdžiui, silikati­nių plytų gamyboje apie 54% energijos sąnaudų su­daro kalkių gamybos energijos sąnaudos; akytojo be- tono blokų gamyboje 38 ir 23,6% energijos sąnaudų atitinkamai su­daro kalkių ir cemento gamybos energijos sąnaudos; betono gami­nių gamyboje 48,5% energijos są­naudų sudaro cemento gamybos energijos sąnaudos. Skaičiuojant energijos sąnau­das pastatui, turi būti įvertintos žaliavų, statybinių gaminių gabe­nimo energijos sąnaudos. Auto­riai [6] nurodo, kad gabenant smėlį vieno kilometro atstumu sunaudojama apie 1,75 MJ/m3, plytas - 2,0 MJ/m3 energijos. Plytas gabenant 50-100 km atstumu, gabenimo energijos sąnaudos sudaro vidutiniškai 8-10% gamybos energijos są­naudų. 3. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS ENERGIJOS SĄNAUDŲ SIEKTINI RODIKLIAI Statybinių medžiagų, gaminių gamybos energijos są­naudos ir atmosferos tarša yra viena svarbiausių de­damųjų, nusakančių produkcijos konkurentabilumą integruojantis į ES rinką. Todėl svarbu palyginti mū­sų šalies įmonių produkcijos gamybos energijos są­naudas su atitinkamais rodikliais ir siektinais dydžiais ES šalyse iki 2005 m. (3 lent.). Duomenys, pateikti 3 lentelėje, rodo, kad Lietuvo­je silikatinių plytų gamybos vidutinės energijos sąnau­dos yra apie 20% didesnės negu Vokietijoje ir apie 40% didesnės negu siektinos ES šalyse. Tuo tarpu kai kurių įmonių (pvz., AB „Silmega") silikatinių plytų gamybos energijos sąnaudos net apie 80% didesnės negu atitinkamas vidutinis rodiklis Vokietijoje. Kera­minių plytų gamyboje Lietuvos įmonės iki 2005 m. turėtų apie 40% sumažinti energijos sąnaudas, norint jas sulyginti su ES šalyse siektinomis sąnaudomis. Statybinių medžiagų įmonių veikla turi tiesioginę įtaką aplinkos būklei. Kai kurių įmonių ir ES šalių C02 emisijos į aplinką kiekiai pateikiami 4 lentelėje. Analizuojant 3 ir 4 lentelių duomenis matyti, kad mūsų statybinių medžiagų gamybos pramonė turės efektyviau vartoti energiją ir mažiau teršti aplinką, siekiant ES šalyse numatytų dydžių. ES šalyse šių rodiklių gerinimas pirmiausia yra susijęs su statybi­nių medžiagų gamybos technologijų tobulinimu bei jų tankio mažinimu (5 lent.). Tokiu keliu turėtų eiti ir mūsų šalies statybinių medžiagų gamintojai. Be to, statybinėse konstrukci­jose reikėtų plačiau naudoti statybines medžiagas, kurias gaminant sunaudojama palyginti nedaug ener­gijos ir mažiau teršiama aplinka. Tai galima padary­ti pastatuose naudojant daugiasluoksnes išorinių ati-tvarų konstrukcijas. 3 lentelė. Silikatinių ir keraminių plytų gamybos vidutinės energijos sąnaudos Vokietijoje jos bendrovėse ir siektini rodikliai ES šalyse Lietuvoje bei kai kuriose Šalis Rodiklis arba gamykla Gaminys Gaminių ir jų komponenčių gamybos energijos sąnaudos Pastabos ei. ener g'ja šil. energija iš viso kj/kg kWh/t. sąl vnt. H/kg Gcai/t. sąl. vnt. kJ/kg Vokietija Lietuva (vidutinis) (vidutinis) AB „Silmega" Silikat. plytos 51 84,4 0,9 1708,8 III [8] (8] Įmonės duomenys AB „Matuizų plytinė" 38 58,52 0,58 1111,9 1170,4 ES (siektinas iki 2005 m.) - _ 848,5 [8] Vokietija (vidutinis) Keram, plytos - _ 2595,4 [8] Lietuva (vidutinis) " - _ 2882,1 fmonės duomenys AB „Švenčionėlių keramika" 226,6 371,6 - 1960,4 2332,0« ES (siektinas iki 2005 m.) - _ 1635,6 [8] * Neįtraui ta energijos sąnaudų dalis, tenkanti kalkių gamybai (1200 kWb/t). 4 lentelė. C02 emisija į aplinką silikatinių plytų gamyboje Lietuvoje r ES šalyse Gamykla CO, emisija į aplinką (kg/t.vnt.) Metinė gamybos apimtis t. vnt./m. Metinė C02 emisija t/m. Pastabos CaO gamyboje plytų gamyboje iš viso ei. energija* šil. energija* AB „Silmega" 567 24,0 386 977 AB „Matuizų plytinė" 564 18r0 263 845 ES šalys 810 5700 29043 5569 24541 Įmonės duomenys [8] * Skaičiuojant tarta, kad deginant mazutą susidaro 0,47 kg CO, pagam nus 1 kWb. Remiantis 3 lentelės duomenimis, apskaičiuotos išorinės atitvaros, kai jos šiluminė varža 3,0 m2K/vV, statybinių medžiagų gamybos energijos sąnaudos, 5 lentelė. Kai kurių statybinių medžiagų siektini tan­kiai ES šalyse iki 2005 m. Statybinė medžiaga Tankis kg/m3 esamas siektinas Silikatinės plytos Keraminės plytos Akytojo betono blokeliai 1800 1400 1400 1200 700 500 esant viena- ir daugiasluoksnei konstrukcijoms (6 lent.). Vienasluoksnių išorinių atitvarų statybinė me­džiaga buvo silikatinės arba keraminės plytos. Skai­čiuojant daugiasluoksnes atitvaras, pagrindinė staty­binė medžiaga buvo plytos (silikatinės arba kerami­nės, sluoksnio storis 0,36 m), o papildoma - termo-izoliacinė medžiaga (mineralinės vatos plokštės). Skaičiavimai parodė, kad pastatų vienasluoksnių išorinių atitvarų statybinių medžiagų gamyboje ener­gijos sąnaudos 3-4 kartus didesnės negu daugia­sluoksnių išorinių atitvarų, naudojant efektyvias ter-moizoliacines medžiagas, kurių gamybos energijos są­naudos sąlyginai nedidelės. 6 lentelė. Išorinės atitvaros, kurios šiluminė varža R = 3,0 m2 KAV, 1 m 2 medžiagų gamybos energijos sąnaudos Atitvaros Statybinė medžiaga 1 m2 atitvaros šilumos 1 m2 konstrukcija pavadinimas tankis laidumo storis gamybos gamybos kg/m3 koeficientas m energijos energijos W/mK sąnaudos MJ/m2 sąnaudos MJ/m2 Vienasluoksnė silikatinės plytos 1800 0,8 2,4 5094,1 5094,1 keraminės plytos 1400 0,45 1,35 5447,2 5447,2 Daugiasluoksnė silikatinės plytos 1800 0,8 0,36 764,1 915,8 mineral. vatos gam. 100 0,05 0,13 151,7 keraminės plytos 1400 0,45 0.36 1452,6 1581,0 mineral. vatos gam. 100 0,05 0,11 128,4 IŠVADOS 1, Šiuo metu šalies kai kurių statybinių medžiagų gamyboje energijos sąnaudos ir aplinkos tarša yra didesnės už Vakarų šalių atitinkamus rodiklius. 2. Atsižvelgiant į ES šalių prognozes, reikėtų mū­sų šalies statybinių medžiagų gamyboje naudoti tech­nologijas, mažinančias gamybos energijos sąnaudas ir gaminių tankį. 3. Sprendžiant Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos užduotis ir gamto­saugos problemas, pastatų išorinių atitvarų daugia­sluoksnėse konstrukcijose reikėtų naudoti statybines medžiagas, atsižvelgiant į jų gamybos energijos są­naudas ir aplinkos taršą. Gauta 2003 05 19 Literatūra 1. Krušinskas V Energijos išteklių ir vartojimo efektyvu­mo aplinkosauginiai aspektai // Statyba ir architektūra. 2002. Nr. 4, 5." P. 12-13. 2. Martinaitis V Pastato gyvavimo ciklo termodinaminės analizės modelis. Vilnius: Technika, 2001. 3. Buchanan A. H., Honey B. G. Energy and carbon dio-xide iinplications of building construction // Energy and Buildings. 1994. N 20. P. 205-217. 4. Suzuki M., Oka T, Okada K. The estimation of ener­gy consumption and CO., emission due to housing construction in Japan // Energy and Buildings. 1995. N 22. P 165-169. 5. Debnath A„ Singh S. K., Singh Y. P. Comperative as-sessment of energy requirements for different types of residental buildings in India // Energy and Buildings. 1995. N 23. P 141-146. 6. Venkantarama Reddy B. Y., Jagadish K. S. Embodied energy of common and alternative building materials and technologies // Energy and Buildings. 2003. N 35. P. 129-137. 7. Kohler N. Analyse energetiųue de la construction, uti-lization at demalition de batiments // EPFL. These No. 623. Lausanne, 1986. 8. Kaminskas A. Energiją tausojančių statybinių medžia­gų technologijos. Vilnius, VĮ „Knygų naujienos", 2002. 257 p. A TENDENCY TO A DECREASE OF ENERGY DEMAND AND ENVIRONMENTAL POLLUTION IN THE PRODUCTION OF BUILDING MATERIALS S u m m a ry Large quantities of building materials are used in the expanding building industry. The production technologies of building materials require relatively large ųuantities of energy and increase environmentai pollution. The tendency of energy deerease in the production of building mate­rials is recognized in our country, but it falls be!ow the corresponding indices in the EU countries. The probiems of effective energy use and environmentai pollution in the building material industry are related with introduc-ing new energy saving technologies, reduction of material density and with the effective use of building materials in many-layer constructions. Kcy words: building materials, expendure of energy, environment pollutant, deerease Energetikos vadybos įgyvendinimo mažose ir vidutinėse pramonės įmonėse modelis . J VADAS Šiame darbe daugiausia dėmesio sutelkta į energetikos vadybos reikšmę ir pristatomos būtinos priemonės ener­getikos vadybai organizuoti bet kurioje pramonės įmonė­je. Energetikos vadyba gali sėkmingai veikti ir tobulėti tik tada, kai ji yra dinamiškas procesas. Jei procesas nu­trūksta, veiklos aktyvumas mažėja, energetikos vadyba kaip metodas, nuolat pateikiantis energijos taupymo galimybes ir idėjas, pamažu silpsta ir žlunga [1, 2]. Energetikos vadyba nėra skirta vien energijai imlioms pramonės šakoms. Įvairaus dydžio ir įvairių šakų pra­monės Pateiktas pradėtas įgyvendinti Lietuvos mažose ir vidutinėse pramonės įmonėse Energetikos vadybos modelis. Pristatytos būtinos priemonės kokybiškai energe­tikos vadybai pramonės įmonėse organizuoti. Aprašyti pagrindiniai Energetikos vadybos įgyvendinimo modelio (EVĮM) elementai. Modelis veikia pagal, ciklinį Planuok-Daryk-Tikrink-Veik priartėjimą ir apima pradėjimo, supratimo, plana­vimo, įpareigojimų, įgyvendinimo ir gerinimo fazes. Energetikos vadybos įgy­vendinimo palengvinimui sukurtos internetinės www.bess-project.info E-mokymų priemonės, teikiančios praktinę energetikos vadybos įgyvendinimo informaci­ją, prieinamos ir lietuvių kalba. Pateiktos internetinės energetinių duomenų palyginimo schemos, išplečiančios duomenų palyginimą iki tarptautinio lygio įmonės gali taupyti energiją ir lėšas, priskirda­mos energijos suvartojimą vadybos uždaviniams. Lie­tuvos pramonės įmonėse jau dabar gerai žinomos ir plačiai naudojamos Kokybės vadybos (ISO 9001) ir Ap­linkos apsaugos vadybos (ISO 14001) sistemos [3], Įmo­nės, turinčios jau įdiegtas Kokybės ar Aplinkosaugos vadybos sistemas, pasinaudodamos pateiktais siūlymais, galės nedelsdamos suderinti energetikos vadybos siste­mą su jau esančiomis vadybos sistemomis, neskirdamos tam didelių pastangų. Įmonės, kurios dar nėra įdiegu­sios Kokybės ar Aplinkos apsaugos vadybos sistemų, pirmiausia gali įdiegti Energetikos vadybos sistemą, ją tobulinti ir ateityje įtraukti į kitą vadybos sistemą. Pagrindinė energetikos vadybos vertybė yra nuolat papildomas galimybių srautas. Svarbiausia šio proceso idėja yra tai, kad energetikos vadyba ilgalaikėje per­spektyvoje yra daug efektyvesnė nei pavieniai veiksmai energiją. Kada įmonėje (pradedant vadyba ir baigiant darbuoto­jais) vyrauja bendra racionalaus energijos naudojimo nuo­stata, jos bus suvartojama mažiau. Geresni įpročiai nie­ko nekainuoja ir gali būti įdiegiami nedelsiant. Taigi energijos sąnaudomis būtina nuolat rūpintis. Gerai vei­kianti energetikos vadyba padeda sutelkti dėmesį į ener­gijos sąnaudas. Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centras pagal sutartį su Europos Komisijos Pažangios energetikos agentūra, drauge su partneriais iš 10-ies šalių (Olandija, Norvegi­ja, Graikija, Suomija, Slovėnija, Bulgarija, Airija, Šve­dija, Ispanija ir Austrija) vykdo duomenų palyginimo ir energetika vadybos mažose ir vidutinėse įmonėse BESS projektą. Projektas daugiausia orientuotas į maisto produktų, ir gėrimų gamybos pramonę. Pagrindinis projekto tikslas -visokeriopai plėtoti ir skatinti pažangią energetikos va­dybą mažose ir vidutinėse pramonės įmonėse (MVĮ), gerinant jose energijos vartojimo efektyvumą. Įmonėse siekiama suformuoti palankų požiūrį naujoviškiems spren­dimams, užtikrinant nepertraukiamą MVĮ ryšį su ener­getikos vadyba bei efektyviu energijos vartojimu. Tiki­masi, kad siūlomos priemonės įmonėse padės sumažinti produkcijos savikainą, energijos naudojimo intensyvumą bei įgyvendinti Kyoto protokolo aplinkosaugos įsiparei­gojimus. Be to, Energetikos vadybos rezultatas - dėl geresnės energetinės būklės būtų išskiriama mažiau visų rūšių teršalų į atmosferą. Tikslams pasiekti bendromis BESS projekto vykdyto­jų pastangomis sukurtas tarptautinis Energetikos vadybos įgyvendinimo (E-mokymų) interneto puslapis www.bess-project.info, prieinamas ir valstybine lietuvių kalba [4]. | projekto vykdymą yra įtrauktos daugiau kaip 55 pradinės MVĮ iš anksčiau minėtų šalių, tarp jų 5 Lietuvos MVĮ. Dalyvaujančiose šalyse yra įsteigtos projekto vykdymo Na­cionalinės koordinacinės grupės (NPKG). 2005 m. rugsėjį Liublianoje (Slovėnija) buvo suor­ganizuotas projekte dalyvaujančių šalių seminaras, kurio metu apsvarstyta Energetikos vadybos įgyvendinimo mo­delis, taikytini standartai bei aptartos numatomos prie­monės. 2006 m. balandžio 6 d. Lietuvos energetikos institute įvyko pirmasis Lietuvos BESS projekto koordinacinės gru­pės ir į projektą įtrauktų maisto produktų ir gėrimų ga­mybos pramonės įmonių atstovų įvadinis seminaras-susi-tikimas, kuriame buvo pateikta projekto apžvalga, atskleisti pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai, išdėstyta Ener­getikos vadybos pramonės įmonėse svarba ir gairės, ap­tartos užduotys, įsipareigojimai ir laukiami rezultatai. 2. ENERGETIKOS VADYBOS [GYVENDINIMO MODELIS Vienas tarptautinio BESS projekto tikslų yra pateikti Energetikos vadybos įgyvendinimo modelį (EVĮM) bei jį panaudoti ir išbandyti pradinėse MVĮ [5], EVĮM ele­mentų parinkimas ir derinimas buvo atliekamas atsižvel­giant į Šias rekomendacijas ir reikalavimus: • Planuok-Daryk-Tikrink-Veik (PDTV) ciklinį pri­artėjimą (1 pa v.); Daryk 1 pav. Nuolatinių energetinių tobulinimų rato ciklas (PDTV) • ISO 14001 (tarptautinės aplinkosaugos vadybos sis­temos) standarto reikalavimus [3]; • Danijos DS 2403 Energetikos vadybos standartus bei Olandijos Energetikos vadybos rekomendacijas; • EMAS Efektyvaus energijos naudojimo priemonių komplektą; • Energetinių auditu praktiką; • Supaprastintą duomenų palyginimą; • Interneto E-mokymo priemonių pritaikymą; • Energetinio audito patikros lapus; • Racionalaus energijos vartojimo priemonių sąrašą; • Energetikos vadybos įvertinimo patikros lapą. Sudarytas energetikos vadybos įgyvendinimo mode­ lis EVĮM apima skirtingus įgyvendinamos energetikos vadybos aspektus bei papildomus reikalavimus, kurie ga­lėtų atsirasti kaip energetikos vadybai skirta reguliuoja­moji struktūra. Modelis apima daugelį energetikos vady­bos standartinių reikalavimų (šiuo metu taikomų Danijo­je, Švedijoje, Airijoje) ir numato praktinius įgyvendini­mo procesus, kuriuos įmonės galėtų panaudoti energijos išsaugojimo tikslams pasiekti. Remiantis esamomis energetikos vadybos sistemomis ir standartais, buvo sudarytas šis Energetikos vadybos įgyvendinimo modelis - EVĮM (lentelė), susidedantis iš skirtingų įgyvendinimo fazių: A. PRADĖJIMO (prasideda, pradedant sistemingai Įgyvendinti PDTV ciklą) B. SUPRATIMO C. PLANAVIMO D. ĮPAREIGOJIMŲ E. ĮGYVENDINIMO F. ĮVERTINIMO G. GERINIMO Modelio struktūra remiasi principu Planuok-Daryk-Tikrink-Veik, suskirstytu pagal Pradėjimo, Supratimo, Planavimo, Įpareigojimų, Įgyvendinimo, Įvertinimo ir Ge­rinimo veiksmus. Kiekvienas veiksmas yra aprašomas kaip veikia, kaupiant patirtį iš kitų energetikos vadybos sistemų, atitinkamos literatūros bei energetikos vadybos įgyvendinimo konsultavimo tarnybų. Lentelėje yra apra­šytas kiekvienos veiklos turinys ir pateiktas trumpas veiklos apibūdinimas. Svarbu suprasti, kad modelis yra sudarytas taip, jog atitiktų energetikos vadybos įgyven­dinimo reikalavimus, tačiau nebūtinai nuosekliu būdu, kadangi modelis yra visapusiškai aprašomas, o tai ne­reiškia, jog modelio įgyvendinimas pagal laiko skalę gali būti tas pats. Keletai veiklų vykstant lygiagrečiai, darbo eiga gali būti keliskart peržiūrima. Pabrėžta, kad mode­lis yra toks pats, kaip ir PDTV ciklo, t. y. po įgyven­dinimo fazės vėl eina supratimo fazė (2 pav.). ■.-'.■■-' -^«^nr SfBBft^ ■ 1 : A" ;' - '- *■■ ...V, \ j * Pbiiuok, Daryk: . fį Nuolatiniai : :. H ...pagerinimai ■■ ;. j ■-'' '-Apsaugofe ■ vadytTOvsištem. priemonėmis Veik Tikrink i"^^*? : . ■■■' i j |sp^ ■ - ' ■ ■ ;."."-.M Pusračio ciklas ;- Laikas,1 . 2 pav. Energetikos vadybos Įgyvendinimo ciklas Skirtingose dalyvaujančiose įmonėse gali būti nustaty­ta skirtinga „žingsnis po žingsnio seka". Energetikos va­dybos sistemą padeda įgyvendinti tam tikslui sukurtos in­terneto E-mokymų sistemos priemonės bei sudarytos na­cionalinės pilotinio projekto koordinacinės grupės (NPKG). Pateikta energetikos vadybos modelio įgyvendinimo struk- tūra gali būti naudojama bet kurio dydžio įmonėse, ta­čiau vadovavimo priemonės (trūkstant energetikos srityje dirbančių žmonių ir patirties) gali būti pritaikytos pagal kiekvienos įmonės poreikius. Modelio tikslas yra paleng­vinti įmonėms keliamo uždavinio sprendimą, suteikiant praktinę energetikos vadybos įgyvendinimo informaciją, parenkant ir pritaikant siūlomas priemones, pabrėžiant pa­čių įmonių prioritetą visais sprendžiamais klausimais bei įgyvendinimo laikotarpio pasirinkimą. 3. ENERGETIKOS VADYBOS MODELIO [DIEGIMAS PRADĖJIMAS Modelio „įdiegimo pradėjimas4' nėra EVĮM veiklos da­lis, priklausanti PDTV ciklui. Įmonė, prieš pradėdama įgyvendinti energetikos vadybos PDTV ciklą, imasi pa­rengiamosios energetikos vadybos įgyvendinimo veiklos, kartu pripažindama energetikos vadybos įgyvendinimo reikalingumą įmonės struktūroje ir jos kultūroje. Si fazė vadinama „verslo vystymu"', kai įmonės, besiremdamos kelerių metų rodikliais (energijos naudojimo intensyvu­mu bei energetinių išlaidų tendencijomis), priimdamos sprendimą įgyvendinti energetikos vadybą, įvertina savo darbą ir pripažįsta kitus sąlygojančius veiksnius bei reik­mes (pavyzdžiui, aplinkosaugos arba energetikos vady­bos standartų įvedimo reikalingumą). Verslo vystymo pa­vyzdžius numatoma pateikti planuojamame išleisti „Ener­getikos vadybos vadove" (knygoje). Įmonių pateiktus duomenis numatoma panaudoti lyginant įmonės rodik­lius su kitų, panašių įmonių rodikliais. Pirmiausia įmonės turėtų atlikti pirmini savo įmonės energetikos vadybos Įvertinimą tam, kad nustatytų esa­mą įmonėje energetikos vadybos lygį. Šiam tikslui, re­miantis olandų patirtimi, yra sudaryta keletas trumpų, pirminio savęs įvertinimo klausimų. Pagal įvertinimo re­zultatus įmonės turėtų nuspręsti apie įvedamos energeti­kos vadybos lygį ir įsipareigoti dėl jos įgyvendinimo. Modelyje yra pateikti energetikos vadybos terminų pagrindiniai apibrėžimai ir energetikos vadybos sistemos specifikacija. Pateikti reikalavimai ir sąsajų lapas su ati­tinkamais ISO kokybės ir aplinkosaugos vadybos bei HACCP (Hazard Anaiysis Critical Control Point) stan­dartais (daugeliui įmonių jie gerai žinomi) ir yra pa­grindinis informacijos šaltinis diegiant įmonėje energeti­kos vadybos sistemą, atliekant savęs įvertinimą bei ener­getikos vadybos sistemos kokybės auditą. Turint anksčiau pateiktą informaciją, kaip tam tikras projektas, diegiant įmonėje energetikos vadybos siste­mą, gali būti inicijuotas energetikos vadybos įgyvendini­mo planas su pridedamais įgyvendinimo terminais. Vadinasi, įmonės energetikos vadybos įgyvendinimo projekto planas apimtų: • įgyvendinamo projekto tikslą, pavyzdžiui, norimą pasiekti energetikos vadybos sistemos kokybės lygį; • būtiną veiklą užsibrėžtiems tikslams pasiekti; • projekto organizavimą įmonėje įtraukiant reikalin­gą personalą; • reikalingą biudžetą; • būdą, kuriuo kokybė ir planavimas bus stebimi. Detalizuojant įmonės energetikos vadybos įgyvendi­nimo planą, patartina panaudoti visas įmanomas priemo­nes, tarp jų ir konsultacijas su energetikos agentūromis arba spec. konsultantais (jeigu reikia). Tarptautinio BESS projekto vykdyme tam tikslui numatyta nacionalinė pra­dinio projekto koordinacinė grupė (NPKG) ir \vww.bess-projeet.info internetinė E-mokymų sistema [4] (3 pav.). . ■■■ Siti' ftifarmaeSja itjiibfėŽRlai if detalizavimas įstatyminė ir reguliuojamoji struktūra /eik Planuoi • >wdyfet= T ■■■■s. 4ij3fli{o

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!