Paklausos ir pasiūlos analizė ir jos pritaikymas

Įvadas Tik apie labai nedidelæ grupelæ žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viskà, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalæ - tarsi sàrašà, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba- yra tos skalės viršuje ir apskritai mūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosèius, mes pasiruošæ už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visà savo uždarbĮ. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai , kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume. Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulĮ. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikianèios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausà (market demand), o pardavėjas- rinkos pasiūlà (market supply). Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu Įsigyti konkreèià prekæ ar paslaugà. Taèiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausà galime apibrėžti kaip troškimà arba poreikĮ, egzistuojantĮ drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime. Kiekvinas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali Įsigyti, ir atvirkšèiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sàlygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai...). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurĮ sàlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo Įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai Įvairiomis sàlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtĮ, kurià gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms. Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai Į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverèia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. 1. Paklausa 1.1. Paklausos dėsnis ir jos kreivė Rinkos subjektų- pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo )- interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa (demand)- perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekæ ar paslaugà konkreèia kaina. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu Įsigyti konkreèia prekæ. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamà prekės kiekĮ lemiantis veiksnys. Prekės paklausà rinkoje sàlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija. Paklausos funkcija (demand funcfion) vadiname paklausos priklausomybæ nuo jà lemianèių veiksnių: QAD = f (PA , PB ... PZ, Y, T, ...); Èia QAD - A prekės paklausos kiekis (quantity); PA - prekės kaina (price); PB ... PZ - kitų prekių kainos; Y - pirkėjų piniginės pajamos; T - skonis ir mada; ... - kiti veiksniai; Paklausos analizei taikoma “ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai išskyrus vienà, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui. Iš èia išeina, kad QAD = f (PA) Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis teigia:  QAD PA Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasèių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tà prekæ dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus. Galimas Įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesĮ rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija Į skirtingas kainas pavaizduota lentelėje, kuri vadinama paklausos lentele. Paklausos lentelė (modelis)(demand schedule)- tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų Įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). 1 lentelė. Paklausos lentelė  2; 29  Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7 Lentelės duomenys rodo, kad kiekvienà kainà atitinka tam tikras prekių kiekis, kurĮ pirkėjas gali pirkti kas mėnesĮ, kai kaina 6 Lt už vienetà, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai. Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurĮ nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrà laikotarpĮ (pvz., per mėnesĮ), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenys perkėlus Į Dekarto koordinaèių sistemà. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantis prekių kiekiai- horizontalioje ašyje. P, Lt/vnt. d 10 A 8 B 6 C 4 D 2 E 0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn. 1. paveikslas. Paklausos kreivė.  2 ; 30  Paklausos kreivė (demand curve)- grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas. Tai yra linija, rodanti atvirkšèià prekės kiekio ir jos kainos priklausomybæ. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja Į kainos pokyèius: mažesnė kaina atitinka didesnĮ paklausos kiekĮ q, o mažesnæ reikšmæ q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sàlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkšèiai, paklausos kreivė, būdama funkcijos q =f (P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalià kainà, kurià pirkėjas pasirengæs sumokėti už Įvairius prekių kiekius. 1.2. Paklausos veiksniai Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Tektų sudaryti naujà paklausos lentelæ ir brėžti naujà paklausos kreivæ. Paklausos kiekio pokyèiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimà išilgai paklausos kreivės. 1 paveiksle parodyta, kad tai, jog išaugo nuo 6 iki 8 Lt., sumažina paklausos kiekų nuo 5 iki 4 vienetų per mėnesĮ. Tai rodo taško judėjimas išilgai paklausos kreivės d aukštyn. Paklausos pokyèius (change in demand) rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinaèių sistemoje. Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusià paklausà, esant kainai P1, rodys q’1>q1 , o esant kainai P2 - q’2>q2 . Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d. 2 paveikslas. Paklausos pokyèiai [ 2 ; 31 ] Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu Į dešinæ (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas- poslinkiu Į kairæ. Panagrinėkime keletà galimų paklausos pasikeitimo atvejų. Pirkėjo pajamos ir kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinĮ pirkėjo pajamų lygĮ. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tà paèià kainà daugiau tos paèios prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimà, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis Į dešinæ. Normalios kokybės prekė (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Taèiau taip nėra su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino (jĮ keisdami sviestu), padevėtų drabužių (juos keisdami naujais) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivæ Į kairæ pusæ, šio poslinkio priežastis- blogesnės kokybės prekės. Blogesnės kokybės prekė (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Normalios ir blogos kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas Į savo pajamas ir jų kitimà. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja. P P d1 d1 d d O q a) normalios kokybės prekės b) blogesnės kokybės prekės 3 pav. Pajamų didėjimo Įtaka prekės paklausai. [ 2; 32 ] Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Jų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai (substitutai), ar tik papildanèios viena kità (komplektas) jas vartojant. 1. Savo išlaidas mes paskirstome taip, kad gautume iš jų didžiausià pasitenkinimà, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, išleistas bet kuriai prekei, duotų vienodà pasitenkinimà. Pavyzdžiui, jeigu apelsinų kaina padidėtų du kartus, o obuolių kaina nepakistų, tai pirkėjai vietoj apelsinų mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinų kainai, obuolių kreivė pasislenka Į dešinæ. Tokios kreivės, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos paèius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais. Šià tendencijà ekonomistai apbūdina kaip substicijos dėsnĮ ( dar vadinama lygių ribinių rezultatų dėsniu), kuris teigia, kad mūsų išlaidos Įvairioms prekėms pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami išleidžiant paskutinĮ piniginĮ vienetà bet kuria vartojimo forma yra lygūs. Ir jei nustatome, kad pakeisdami vienà prekæ kita, mes padidinsime savo bendrà pasitenkinmà, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todėl, kad mes nuolatos lyginame naudingumà, gaunamà išleidžiant tiek pat pinigų kitai prekei. 2. Tarp viena kità papildanèių komplektinių prekių pasireiškia priešingas ryšys. Skirtingai nuo prekių substitutų, pakeièianèių viena kità vartojime, komplektinės prekės viena kità papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras). Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės - pakaito- paklausà. Pakaito paklausos didėjimà rodo 4 paveikslo (a) dalis, o papildanèios prekės paklausos sumažėjimà- (b) dalis. Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausà. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke is anksto. Tai padidina paklausà. 3. Galiausiai yra ir tokių prekių, kurios visiškai nesusijæ tarpusavyje. Kainos pakilimas vienai prekei neturi jokios Įtakos kitos prekės paklausai (pvz.: autobuso bilietai ir sviestas). P P d1 d1 d d 0 q 0 q a) Prekės pakaito paklausa. b) Papildanèios prekės paklausa. 4. pav. Tarpusvyje susijusių prekių kainų pasikeitimo Įtaka paklausai. [ 2; 33 ] 2 lentelė. Paklausos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės [ 2; 33 ] Priežastys Efektas 1. Pirkėjo pajamų padidėjimas (normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 2. Pirkėjo pajamų sumažėjmas ( normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 3. Pirkėjo pajamų padidėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 4. Pirkėjo pajamų sumažėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 5. Prekės pakaito kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 6. Prekės pakaito kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 7. Papildanèios prekės kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 8. Papildanèio prekės kainos papidėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 9. Išlaidų reklamai padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 10. Išlaidų reklamai sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 11. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į kairæ 12. Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks Į dešinæ 1.3 Rinkos paklausa Iki šiol nagrinėta paklausos kreivė ir paklausos lentelė apibūdina individualaus pirkėjo elgesĮ rinkoje konkreèiu laikotarpiu. Žinoma, metinė šios prekės paklausa viršys mėnesinæ, reikiamas prekės kiekis bus didesnis visoje tos prekės rinkoje, nei jos dalyje. Bendràjà rinkos paklausà formuoja individualios pirkėjų paklausos. Žinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumų, Įvairių pirkėjų paklausos gali būti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometriškai nustatyti bendràjà rinkos paklausà galima horizontaliai sudėjus Įvairių vartotojų paklausos kreives. 5 paveiksle pavaizduotas prekės A rinkos paklausos susidarymo procesas. Matome, kad kainai mažėjant nuo P1 iki P2 rinkos paklausà lemia tik pirmo vartotojo paklausa, nes antrajam vartotojui prekė A yra per brangi. Kainai toliau mažėjant, rinkos paklausà lemia abiejų vartotojų paklausos kiekiai. Pavyzdžiui, esant kainai P3 , rinkos paklausa yra lygi paklausų kiekiui, kurie pažymėti atkarpomis (1) ir (2) sumai, kuri atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausà. P P1 P1 P1 P2 P2 P2 1 2 1 2 P3 P3 P3 d1 d2 D 0 q1 0 q2 0 Q a) pirmojo pirkėjo b) antrojo pirkėjo c) abiejų pirkėjų paklausa paklausa paklausa 5 pav. Rinkos paklausos sudarymas. [ 2; 34 ] 5 paveikslas rodo, kad Įvairių vartotojų tos paèios prekės paklausa skirtinga. Pavyzdžiui, pirmajam pirkėjui ši prekė yra labai reikšminga, todėl ir jos paklausa pradeda formuotis esant aukštai kainai ir menkai keièiasi kainai mažėjant. Gali būti, kad pirkėjas gauna dideles pajamas, nes perka prekæ esant didelei kainai. Antrajam pirkėjui ši prekė yra mažiau svarbi, o jo paties pajamos gali būti mažesnės. Todėl jo paklausa susidaro esant neaukštai kainai ir daugiau priklauso nuo kainos kitimo. 2. Pasiūla 2.1 Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė Pasiūlà formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekĮ, kurĮ jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijæs su jos kaina ir gamybos išlaidomis. Pasiūla (supply)- parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurĮ pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkreèia kaina. Pasiūlos funkcija (supply function) vadinama pasiūlos priklausomybė nuo jà lemianèių veiksnių: QAS = f (PA , PB ... PZ , PK , PL , K , L , N, ...) èia: QAS - A prekės pasiūlos kiekis; PA - A prekės kaina; PB ... PZ - kitų prekių kainos; PK , PL - gamybos veiksnių kainos; K - naudojama technologija; L - mokesèiai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas; N - gamtinės sàlygos; ... - kiti veiksniai. Jei visi veiksniai, išskyrus kainà, yra pastovūs, tai: QAS = f (PA) Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sàlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y.  QAS PA Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didenėmis kainomis ir mažiau- mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlà, o jų kritimas - mažina pasiūlà. Pasiūlos lentelė (modelis)(supply schedule)- lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn. A 9 8 B 7 6 C 6 5 D 4 3 E 2 1 3 lentelė. Pasiūlos lentelė. Lentelės duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt už vienetà, parduodamas prekių kiekis bus 8 prekės vienetai. Kainai sumažėjus iki 2 Lt siūlomų prekių kiekis sumažės iki 1 prekių vieneto per mėnesĮ. Pasiūlos kiekis (quantity supplied)- prekių kiekis, atitinkantis kiekvienà kainà pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laikos vienetà (pvz.: savaitæ, mėnesĮ, metus). 3 Lentelėje pateikta informacija apie prekės kainà ir kiekĮ, norimà parduoti per mėnesĮ. Šios lentelės duomenys iliustruoja pasiūlos dėsnĮ: pasiūlos kiekis didėja kainai didėjant. Pasiūlos lentelė paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, išskyrus kainà, laikomi nekintamais. Vadovaujamės minėtàja “ceteris paribus” prielaida- visi veiksniai lieka pastovūs, nesikeièia. Tuo remdamiesi ir pasinaudojæ pasiūlos lentelæs duomenimis, galime sudaryti ir nubraižyti pasiūlos kreivæ. P . A S 9 7 B 6 C 4 D 2 E 0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn. 6 pav. Pasiūlos kreivė. [ 2; 37 ] Pasiūlos kreivė (supply curve)- tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrà laikotarpĮ vaizdas. 6 paveiksle pavaizduota pasiūlos kreivė S. Ji gaunama vertikalioje ašyje atidėjus kainas, kurioms esant gaminamas ir siūlomas tam tikras prekių kiekis, o horizontalioje ašyje- pasiūlos kiekio reikšmės. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnĮ. Pasiūlos krievė rodo minimaliai tinkamà kainà, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti Į rinkà 5 vnt. prekės A, yra 6 Lt už vienetà. 2.2. Pasiūlos veiksniai Pasiūlà veikiantys veiksniai ilgainiui keièiasi ir kartu pakeièia pasiūlos kreivės padėtĮ. Pasiūlos kiekio pokyèiu (change in quantity supplied)- gaminimo ir siūlomo prekės kiekio pakeitimà pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. 6 paveiksle parodyta, kad kainos padidėjimas nuo 6 iki 7 Lt. už vienetà padidina pasiūlos kiekĮ nuo 5 iki 6 vienetų per mėnesĮ. Tai rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės S aukštyn. Pasiūlos kiekio reakcija Į kainos pokyèius yra skirtinga Įvairiais laikotarpiais. Todėl Įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis skirtingas. P s1 s s2 B P2 A P1 0 q0 q1 q2 q3 q 7 pav. Pasiūlos pokyèiai. [ 2; 39 ] Pasiūlos kiekio pokyèius, pasikeitus prekės kainai, vaizduoja taško (P,q) judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pasiūlos pokyèius (change in supply) rodo pasiūlos kreivės S poslinkiai koordinaèių sistemoje. 7 paveiksle pavaizduoti taškai A ir B rodo gamybos apimties padidėjimà nuo P1 ir P2 . Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė S vaizduojama kreive S1, tada S1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!