Privatizavimas Lietuvoje ir kitose šalyse

Privatizavimas – tai šiuolaikinio ekonomikos posūkio esminė dalis. Vakaruose tą posūkį prieš kelis dešimtmečius paskatino stiprėjantis įsitikinimas, kad dėl ekonomikos sąstingio ir augančio nedarbo daugiausia kalta valstybinio sektoriaus ekonomikoje plėtra. Vyravo tokia nuomonė, kad padėtis gali būti pagerinta tik siaurinant valstybinį sektorių ir plečiant privatų sektorių. Abejonės dėl ekonomikos suvalstybinimo skatino ir socialistinių šalių, panaikinusių privatų sektorių ekonominis atsilikimas bei represinis jų režimų pobūdis.
Valstybinio turto privatizavimas – tai valstybei priklausančio turto pardavimas ar kitoks įstatymiškai nustatytas jo perleidimas privatiems asmenims ( žmonėms ar įmonėms ). Privatizuojami gali būti tiek atskiri valstybės turto objektai ( pastatai ), tiek ištisos įmonės arba jų dalys.
Dabar Lietuvoje vykstanti reforma – tai 1990m. pradėtų reformų tęsinys. Pagrindinis reformų tikslas – pakeisti komandinės ekonomikos principu organizuotą ekonomiką į pasiūlos – paklausos, t.y. rinkos principais veikiančią ekonomiką.
Privatizavimas vykdomas todėl, kad rinkos sąlygomis privatūs interesai veikia pasiūlos–paklausos formavimąsi. Privačios įmonės efektyviau reaguoja į rinkos signalus.
Reformos strateginis tikslas buvo užtikrinti efektyvų darbo, žaliavų ir pinigų panaudojimą. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, reikėjo pagerinti ekonominį gyventojų iniciatyvumą, garantuoti legalias ekonomines sąlygas jų veiklai ir sąžiningą konkurenciją tarp jų, t.y. legalizuoti privatų sektorių ir sukurti sąlygas šio sektoriaus greitam augimui.
Lietuvoje galima skirti du valstybės turto privatizavimo etapus: pirmasis – kai valstybės turtas buvo privatizuotas už investicinius čekius ar kitokias tikslines valstybines išmokas (1991–1995), antrasis – kai turtas privatizuojamas už tikrus pinigus.
Kad privatus sektorius galėtų funkcionuoti Lietuvos ekonomikoje, buvo svarbu nuspręsti, kokiais būdais privatus sektorius turi perrimti valstybės nuosavybę. Buvo panaudotos šios pagrindinės formos: egzistuojančios realios nuosavybės grąžinimas jos ankstesniam savininkui, valstybės nuosavybės privatizavimas.
1991m. birželio 18d. įsigaliojo įstatymas, numatantis nuosavybės teisių į egzistuojančią realią nuosavybę grąžinimą Lietuvos piliečiams, kurių nuosavybė buvo nacionalizuota pagal SSRS įstatymus. Nuosavybės teisė turėjo būti grąžinta žemei, miškams, pastatams, kurie buvo naudojami ekonominiams ir komerciniams tikslams ir gyventojų namams. Šio įstatymo vykdymas buvo labai komplikuotas. 1995m. nuosavybės teisių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!