Daiktai, kaip civilinės teisės objektai

Daiktinei teisei būdinga tai,kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus,o kitas subjektas,kuriuo gali būti bet kuris tiek fizinis,tiek ir juridinis asmuo,valstybė ar savivaldybė yra pasyvus.Prievolinei teisei kaip santykinei teisei, būdinga,kad visi subjektai yra konkretūs asmenys,paprastai turintys konkrečių prievolių.Vadinasi ,daiktines teises gali pažeisti bet kuris subjektas,o prievolines – konkretūs prievolinių teisinių santykių subjektai.Pažeidus daiktinės teises,ieškinį galima pareikšti bet kuriam šias teises pažeidusiam asmeniui,t.y.ieškinys visur eina paskui daiktą nepriklausomai nuo to,kur ir pas ką daiktas yra,kaip jis ten atsidūrė ir pan.Be to ,daiktinės teisės atsiranda nepriklausomai nuo pasyvių subjektų valios,o prievolinės teisės negali atsirasti be subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai pareikštos valios.
Daiktinė teisė yra absoliutinė teisė, o prievolinė teisė – santykinė. Daiktinėje teisėje konkretus savininkas ir konkretus daiktas. Tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės objektais gaili būti daiktai, bet daiktinės teisės objektai tik daiktai, o prievolinės – ne tik daiktai. Daiktinei teisei būdinga tai, kad visi su daiktu susiję apsunkinimai eina kartu su daiktu, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose tai priklauso nuo šalių valios. Jei susiduria daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, tai visais atvejais prioritetas suteikiamas daiktinei teisei.
Pagrindinė socialinė-ekonominė privatinės nuosavybės atsiradimo priežastis buvo visuomenės gamybinių jėgų augimas. Jau žmogui išmokus gaminti ne tik akmeninius, bet ir metalinius darbo įrankius, vietoj skurdaus pirmykščio medžioklės ūkio ir gatavo maisto rinkimo pakankamai išsivysčius gyvulininkystei, žemdirbystei ir amatinei gamybai, kolektyvi bendruomeninė gamyba pasidarė nebūtina. Susidarė galimybė kaupti turtus atskirų asmenų rankose. Tobulėjant gamybos priemonėms ir kylant darbo našumui, atskiras žmogus galėjo pereiti prie individualaus ūkio, gaminti produktus savo jėgomis be kitų giminės bendruomenės narių tiesioginės pagalbos.
Gyvulininkystės ir žemdirbystės išskyrimas reiškė, kad atsirado visuomeninis darbo pasidalijimas, t.y. iš pradžių atskiros bendruomenės, o paskui ir atskiri bendruomenių nariai verstis skirtingomis gamybinės veiklos rūšimis.
Greta žemdirbystės bei gyvulininkystės rutuliojosi ir kitos gamybinės veiklos rūšys. Žmonės išmoko gaminti indus iš molio, atsirado rankinis audimas. Ypač didelę reikšmę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!