Fiziniai ir juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai

Piliečiai norėdami patenkinti savo poreikius bei inte­resus, privalo veikti. Veikdami jie dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose san­tykiuose, kuriuos reguliuoja teisės normos. Teisė veikia reguliuojamus faktinius visuomeninius santykius, todėl šie faktiniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, nes tų santykių dalyviai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas. Teisiniai santykiai - tai teisės normomis sure­guliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas.
Teisiniu santykiu neretai vadinamas teisės normų sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines teises ir pareigas.
Teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda teisinis santykis.
Teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo, kuriam teisės normos suteikia galimybe būti teisių ir pareigų subjektu, t. y. asmuo, turintis teisinį subjektiškumą. Teisės subjektai - fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys turėti teisėsi bei pareigas. Teisės subjektų teisinę padėtį lemia jų teisnumas ir veiksnumas.
Civilinės teisės subjekto sąvoka yra glaudžiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo sąvokomis. Civilinio kodekso 8 straipsnis civilinį teisnumą apibrėžia kaip galėjimą turėti civilines teises ir pareigas. Civilinio teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos, pobūdį ir turinį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai. Vals­tybė, fiziniams ir juridiniams asmenims suteikdama galimybę turėti civilines teises ir pareigas, atsižvelgia į atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo sąlygas.
Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tai tam tikra socialinė ekono­minė savybė, kurią asmeniui, kaip teisės subjektui, savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė. Teisnumas - tai anstatinis reiškinys, teisiškai išreiš­kiantis individo visuomeninę padėtį, paskiausiai sąlygotą egzistuojančių toje visuomeninėje formacijoje gamybinių santykių ir bazės. Todėl teisės ir parei­gos, kurias vienu ar kitu ekonominės formacijos vystymosi laikotarpiu gali turėti teisės subjektai, yra nevienodos. Pavyzdžiui, vergvaldinėje ekonominė­je formacijoje vergai nebuvo teisės subjektai, todėl jie neturėjo teisnumo. Feodalinėje visuomenėje viešpataujančios klasės atstovai - feodalai - turėjo neribotą teisnumą, o valstiečių teisnumas priklausė nuo pastarųjų valios. Nugalėjus buržuazinėms revoliucijoms, buvo paskelbtas lygus visų buržuazi­nės visuomenės narių teisnumas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!