Valstybė ir savivaldybės bei jų institucijos, kaip civilinės teisės subjektai

II. Uždavinys. Sandorių negaliojimas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.35 straipsnyje pasakyta, kad valstybė ir savivaldybės ir juridiniai asmenys. Civilinės teisės subjektai yra skirstomi į fizinius ir juridinius asmenis. Todėl norėdama išnagrinėti temą, pirma apžvelgsim juridinio asmens sampratą civilinėje teisėje.
Juridinis asmuo - išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas. Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse apibrėžiama, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Civilinės teisės vadovėlyje nurodomi tokie juridinio asmens požymiai:
• organizacinis vieningumas. Jis būdingas juridiniam asmeniui kaip organizacijai ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridinio asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito, bet sąveikauja tarpusavyje, yra susiję. Pvz., akcinę bendrovę sudaro dalyvių susirinkimas (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės organas), stebėtojų taryba, bendrovės valdyba, revizorius, administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai. Tai užtikrina jos organizacinį vieningumą. Valstybinių įstaigų organizacinė struktūra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyrių viršininkai. Juridiniai asmenys įstatymų numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra juridinio asmens struktūriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. Filialo teisinius įgalinimus nulemia juridinio asmens vadovo išduotas įgaliojimas, kur nurodoma, kokia veikla filialas užsiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. Už filialo prievoles atsako juridinis. Atstovybės t.p. steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams), pvz., atsiskaityti su kontrahentais.
• atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!