Lietuvos Respublikos civilinė teisė, kaip privatinės teisės šaka

Lietuvos Respublikos civilinė teisė, kaip privatinės teisės šaka.
Studijuojant teisinės literatūros šaltinius galima susidaryti įspū­dį, kad privatinė teisė ir civilinė teisė yra sinonimai. Tačiau tapatinti privatinės teisės su civiline negalima. Civilinė teisė yra viena iš privatinės teisės šakų, kaip ir prekybinė ar darbo teisė. Žinoma, civilinė teisė yra svarbiausia privatinės teisės šaka, tačiau nederėtų pamiršti ir kitų.
Savo darbe apibrėšiu civilinės teisės vietą Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jos funkcijas, reguliavimo dalyką, principus, apribosiu civilinę teisę nuo kitų privatinės teisės šakų.
Žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Dažnai susiduriama su prigimtinės ir pozityviosios teisės terminais. Pozityvioji teisė - tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas prievarta ir kurios taikomos tam tikru istoriniu laikotarpiu valstybinės organizacijos požymius turinčioje visuomenėje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje ir pan.
Dėl pozityviosios teisės esmės ginčų nekyla. Visų tam tikros valstybės nustatytų ar sankcionuotų taisyklių sistema, reguliuojanti tiek pačios valstybės bei jos institucijų, tiek fizinių asmenų, jų kolektyvinių junginių tarpusavio santykius, tiek jų santykius su valstybe bei jos institucijomis, yra laikoma pozityviąja teise.
Prigimtinės teisės klausimas sudėtingesnis. Prancūzijos teisininkas Julliot de la Morandicrc prigimtinę teisę apibūdina kaip idealių teisės normų, aukštesnių už pozityviąją teisę, visumą, kylančią iš prigimtinės daiktų tvarkos. Apie prigimtinę teisę jau kalbėjo Platonas, Aristotelis, Ciceronas, romėnų teisininkai.
"Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje", priimtoje 1789 metais Prancū­zijos revoliucijos laikotarpiu, ypač akcentuojamos žmogaus prigimtinės teisės. Įsimintini tų filosofų suformuluoti tradiciniai prigimtinės teisės bruo­žai, kurie nenustojo reikšmės ir šiomis dienomis.
1) Prigimtinė teisė yra amžinų ir nekintančių normų visuma. Jos pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogų, žmogaus giminės tapatumą laike ir erdvėje, žmogaus reikmių nekintamą pobūdį.
2) Šios normos paprastai gali būti atskleistos žmogaus proto.
Šie bruožai leidžia suvokti, kad jokių rašytinių prigimtinės teisės normų nėra. Yra žmogaus prigimčiai, jo normaliam gyvenimui būtini prin­cipai, reikalavimai, kuriuos galima įgyvendinti tik pagrindus pozityviosios teisės normomis, nes tos normos garantuos jų įgyvendinimą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!