Konspektai
CP teisės dalykas ir sistema
1 tema. CP teisės dalykas ir sistema 1.1.Subjektinių teisių gynimo formos ir būdai. Teisė į teisminį gynimą kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. CK 6 str. nurodo, kad civilines teises gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), arba įstatymų specialiai numatytais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka. Pagal tai, kokia institucija – valstybinė ar visuomeninė – nagrinėja ginčą, visos subjektinių teisių ir interesų gynimo procedūros gali būti skirstomos į 2 grupes: valstybines subjektinių teisių ir interesų gynimo procedūras bei visuomenines. Valstybinėms priskiriama teisminė procedūra, kuri skirstoma į baudžiamąją procesinę ir civilinę procesinę, bei administracinė procedūra. Svarbiausia ir pagrindinė visuomeninė ginčų sprendimo procedūra yra arbitražas. Tai privatus ginčų sprendimo būdas, kai konkrečiam ginčui išspręsti ginčo šalys pasirenka arbitrus arba ginčo sprendimą organizuoja nuolatinė institucija (institucinis arbitražas, pvz.Londono tarptautinis arbitražo teismas). Visuomeninės ginčų nagrinėjimo procedūros vadinamos alternatyviais ginčų sprendimo būdais. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai: 1.Arbitražas – 1996 LR komercinio arbitražo įst. Arbitražo privalumai:1)šalys gali pasirinkti asmenį, kuris spręs ginčą; 2)šalys gali pasirinkti tos srities specialistą; 3)bylinėjimosi terminai trumpesni, nes 1 instancija – negalima nei kasacija, nei apeliacija; 4)negalioja viešumo principas. Arbitraže ginčas nagrinėjamas už uždarų durų, nes: a) turi saugoti paslaptį; b) arbitrų sprendimai niekur nėra skelbiami;5) bylinėjimo išlaidos arbitraž. pigesnės. Daugeliu atvejų arbitraže spręsti ginčus yra priimtiniau. Tačiau LR arbitražas nepopuliarus – ginčo šalys turi susitarti dėl tokio ginčo sprendimo būdo. 2.Derybos: a) derybos tarpininkaujant pasirinktam asmeniui b) derybos be tarpininkų 3. Tarpininkavimas: ginčo nagrinėjimas dalyvaujant šalių advokatams ir tarpininkui (mini-trial). 4. ginčo perdavimas spręsti šalių pasirinktam ekspertui, pvz. Turto vertei, defektams, atlyginimo dydžiui nustatyti 5. šalių sutaikinimo procedūra, kurios tikslas pasiekti, kad šalys ginčą baigtų taikos susitarimu; atlikti sutaikinimo procedūrą gali šalių pasirinktas asmuo, teisėjas ar kitas valstybės pareigūnas. Paskaitose, kaip atskirą gynimo formą šalia teisminės ir alternatyvių ginčų sprendimo būdų, išskyrė Savigyną – n CK – panaudoti savigyna tik CK leidžiamais atvejais – daikto sulaikymo teisė; nedaug atvejų, kai galima panaudoti savigyną – kitais atvejais – neteisėtas. Teisminės gynybos privalumai: 1.išsprendus ginčą užtikrinama tik socialinė taika, o teisė lieka neapginta 2.teisme ginčŕ sprendţia profesionalus teisininkas-teisėjas, o alternatyviu – ne 3.teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas galimybe panaudoti prievarta 4.detalios teismo proceso taisyklės padeda teismui geriau nustatyti visas ginčo aplinkybes 5. teismo procese galima reikalauti taikyti laikinas reikalavimo užtikrinimo priemones 6.teismo klaidas įmanoma ištaisyti instancinės teismų sistemos galimybėmis 7.bylinėjimosi išlaidų problema sprendžiama valstybei garantuojant finansinę pagalbą. Šie privalumai patvirtina išvadą, kad teisė į teisminę gynybą –viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta 1950 11 04 Europos žmogaus teisių ir pagr.laisvių apsaugos konvencijoje (6str.). Ji reiškia, kad visus ginčus dėl teisės turi spręsti teismas. Principą, kad negali būti nei viešosios nei privatinės teisės sričių, kurių negalėtų kontroliuoti teismas, savo sprendimuose patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Bet įgyvendinti šį principą nepaprasta dėl ekonominių priežasčių (žym.mokesčiai, honorarai advokatams). 1.2. Civilinio proceso teisės sąvoka, dalykas, metodas ir sistema. Sąvoka. CP teisė – savarankiška teisės šaka. Tai yra elgesio taisyklių sistema, kurios reguliuoja civ.bylų nagrinėjimo tvarką teismuose ir priimtų sprendimų vykdymo tvarką. Glaudus ryšys su materialinės teisės šaka – CT. CP teisė pradeda veikti, kai kyla ginčas – mechanizmas, kaip apginti teisę. CP – byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo veikla:1) teismas;2)ginčo šalys: ieškovas ir atsakovas. Dažnai įsiterpia kiti asmenys-tretieji asmenys. Pvz.mašina, priklausanti UAB, sudaužo kitą. Atsakovas UAB, 3-asmuo – db. 3)pagalbiniai asmenys – liudytojai, ekspertai, vertėjai. CP teisė – labai plati teisė. Negalima nagrinėti visų bylų pagal 1 kurpalį 1.Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai; 2.darbo teisės -“-ir tt. CP teisės reguliavimo dalykas – civilinis procesas. CP yra nuoseklus dalykas. CP – teisės šaka, kuri reguliuoja santykius, susiklosčiusius nagrinėjant civ.bylas, priimant jose sprendimą ir jį vykdant. Sistema. Bendroji ir ypatingoji dalys. Bendroji: bendri dalykai: žinybingumas, įrodymai, šalių teisės ir pareigos, teismo išlaidos, nuobaudos, procesiniai terminai; ypatingoji– reguliuoja stadijas. 1.3. Civilinio proceso teisės ir kitų materialinės ir procesinės teisės šakų santykis. Materialinės teisės šakos nustato subjekto teisinę padėtį. Materialinė teisė nenustato mechanizmo, kaip realizuoti prievartą. Pvz.jei asmuo atsisakys atlyginti žalą- kur reikia kreiptis, kad subjekto teisė būtų realizuota. Proceso teisė pradeda veikti, kai yra konfliktas. Proceso teisė – kaip tarnaitė. Kiekviena materialinė teisė turi ją aptarnaujančią procesinę teisę (BP teisė; CP teisė). Materialinė teisė apsprendžia ginčo nagrinėjimo būdą ir formą. Civilinių ginčų negalima nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka. Materialinėje ir procesinėje teisėje veiksnumas sutampa. Reziumuojant: Materialinė teisė atsako į kl. kokias t. aš turiu (ką galiu ar privalau daryti) Procesinė teisė – ką reikia daryti, kai negaliu realizuoti savo teisės (kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialinę teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą). Materialinę teisę sudaro 3 elementai: 1) teisė atlikti tam tikrus veiksmus 2) teisė reikalauti iš kitų asmenų atlikti t.t. veiksmus ar jų neatlikti 3) teisė reikalauti gynybos kai trukdoma įgyvendinti savo teisę. Proceso teisė reguliuoja santykius, atsirandančius ginant pažeistas mater. t.. 1.4.Civilinio proceso teisės šaltiniai. Formaliąja prasme teisės šaltinis – išorinė teisės normos įtvirtinimo, jos išraiškos forma: įstatymas, poįst.aktas. Materialiąja prasme teisės šaltiniai – visuomenės ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai veiksniai, lemiantys teisės normų turinį ir padedantys nustatyti jų prasmę. Šaltinius priimta klasifikuoti į pirminius(tiesioginius) ir antrinius (netiesioginius). Pirminiai – pozityvios teisės aktai, kuriuose suformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, tai bendrieji teisės principai; rašytinė teisė: įstatymai, tarptautinės sutartys, poįstatyminiai teisės aktai; papročiai. Antriniai – teisės normų aiškinimo ir taikymo rezultatas, tai teismų praktika, precedentas ir teisės doktrina. Pirminiai. 1)Bendrieji teisės teisės principai: Teisingumo: įtvirtintas K 109str. –teisingumą L vykdo tik teismai. Teismas privalo spręsti bylas vadovaudamasis teisingumo principu. CK 11 str. įtvirtintas teisingumo ir protingumo kriterijus. Naujam CK – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, vadovaujantis dura lex et lex – teisėjas nebegali teisintis. Turi tam tikri atvejai taisyti įstatymo leidėjo klaidas – teisė modifikuoti įst., kad jis būtų teisingas, protingas, sąžiningas. Naujam CK kiekvienu atveju šie principai saisto teisėją, o taip pat ir įst.leidėją. Bendrieji principai t.p. lygiateisiškumo, draudimo taikyti įst. atgręžtine tvarka. Rašytinė (statutinė) teisė: 2) Konstitucija: įtvirtina daugelį CP principų-117 str. teismo proc. Viešumo; 30 str. teisė į teisminę gynybą; 109 str. teisėjo nepriklausomumo; 117 proceso kalbos princ; 29 str.lygiateisiškumo princ.-šalių procesinių teisių lygybė. K – tiesiogiai taikomas aktas 3) tarptautinės sutartys: tiesiogiai susiję su CP. CP teisė yra unifikuota pasauliniu mastu – transnacionaliniai ginčai. Daugiašalės sutartys: 1977m. E sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo; 1970m. Hagos sutartis dėl įrodymų komercinėse ir civ.bylose paėmimo; 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo; 1968 m. E konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę; 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą. Turinčios CP elementų: 1956m. Ženevos tarptautinė konvencija dėl vežimo keliais (CMR); konvencija dėl užsienyje išduotų dokumentų. Dvišalės tarptautinės sutartys: 9 su Baltarusija, Lenkija, Moldova, Rusija ir tt. Reikšmė: a) sprendžiami teismingumo klausimai, kurios valstybės teismas turi teisę nagrinėti ginčą b) dėl tarptautinio susižinojimo (kaip pranešti atsakovui apie teismo nagrinėjimo vietą ir laiką) c) reguliuojami įrodymų rinkimo užsienyje klausimai d) užsienyje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir galiojimas Lietuvoje (atvejai, kada galima nepripažinti-nesąžiningas procesas ir tt). 4) įstatymai: CPK 1964 0707 (įsigaliojo nuo 1965 01 01). Galioja su daugeliu pakeitimų, apie 50. CK – ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas ieškiniui nepriimti, Santuokos ir šeimos kodeksas. Paprastieji įstatymai: prokuratūros įst.-numato atvejus, kai prokuroras turi teisę pareikšti civ.ieškinį; advokatūros įst.- advokato teisės ir pareigos, kai jis atstovauja. Kiti įstatymai, kuriuose yra CP normų: Karo tarnybos įst.- ginčai dėl karinių laipsnių suteikimo ar nesuteikimo yra nenagrinėtini teisme. Netiesiogiai susiję su CP- EŽT konvencija 6str.-kiekvienas žmogus turi teisę, kad jo teisių ir pareigų klausimus spręstų nešališkas teismas per protingą terminą. 5) poįstatyminiai aktai: Kadangi CP teisė kodifikuota, šių aktų svarba minimali. Jų nedaug: 1999 02 23 nutarimas “dėl fizinių asmenų pripažinimo socialiai remtinais”- CPK numatyta, kad nuo žyminio mokesčio g.b. atleisti soc.remtini asmenys. 2 asmenų kategorijos: 1) kurie gauna soc.pašalpą 2) kurie valstybės išlaikomi stacionariuose globos namuose. Teisingumo ministro įsakymas “Dėl teismo ekspertizės atlikimo tvarkos”. 6) papročiai: nereikðmingi. Paprotys svarbus materialinei teisei. Antriniai. 1) teismo precedentas- svarbus, nes teismas dažnai aiškindamas teisės normą sukuria naują teisės normą. Jei apeliacijai terminas praleistas dėl teismo kaltės – yra pagrindas atnaujinti bylą (Aukšč.T.) Ne dėl apelianto kaltės – pažeidimo priežastis svarbi. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad panaðios bylos t.b. sprendžiamos taip pat. Jei tie patys faktai – teisės taikymas t.b. vienodas. Precedento doktrina palengvina praktiką. Precedentas turi: 1)horizontalų efektą –teismai turi vienodas bylas vienodai spręsti 2) vertikalų efektą – aukštesnio teismo sprendimas t.b. savotiškas argumentas žem.teismų sprendimams. Aukšč.T. išaiškinimu turi vadovautis žem. Teismai. Teismo precedento efektyvumo minimalūs reikalavimai: 1) kad teismų praktika būtų vieša ir lengvai prieinama 2) teismų praktika t.b. nuosekli ir neprieštaringa. Teismų įst.2000 07 01 – Aukšč.T. nutartys t.b. skelbiamos internete. Problemos: 1) Aukšč.T.- per metus civ.bylose apie 1000 nutarčių, o paskelbiama 0,01 proc. 2) teismų praktika nėra sisteminama – todėl nežinom, kaip bylą išnagrinėjo kolegijos. Ką daryti, kai prieštaringi teismo precedentai priimami tą pačią dieną? Precedentu galima remtis tik kai konstatuoji, kad nagrinėjamos bylos fabula tokia pat. Tai taikytina ir Strasbūro teismo sprendimams. 2) Teisės doktrina - teisės mokslo rezultatas (moksliniai straipsniai). Kai susiduriame su problema- ieškom atsakymo teisės doktrinoje. Lietuvoje nėra tradicijų remtis teisės doktrina, tačiau tai nereiškia, kad ji nėra teisės šaltinis. Kitose v-bėse, pvz.JAV, teismų sprendimuose yra daug nuorodų į teisės doktriną. Anglijoje priimtina cituoti tik mirusių autorių darbus. Mokslininkas, aiškindamas teisės normą, gali visapusiškai ir nešališkai ją išanalizuoti. Advokatas tą normą aiškina, kaip geriau jo ginamajam. Teismo precedentas taikomas tik kai bylos fabula tokia pat. Doktrininis aiškinimas gali pateikti daug įvairių variantų. Jei teisės doktrina stipri- ji gali įtakoti teismų sprendimus ir teisės šaltinius. 1.5.Civilinio proceso teisės normos. Paprastai sudaro 2 struktūriniai elementai: hipotezė ir dispozicija, bet gali būti ir su visais trim elementais- ir su sankcija, pvz.CPK 71 str. (liudytojui už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki 1 mėn. areštas). Pagal vidinę struktūrą normos skirstomos į dviejų ar trijų elementų struktūros normas. Pagal normose įtvirtintų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį normos skirstomos į imperatyvias ir dispozityvias; Pagal taikymo sritį į 1) bendrąsias, taikomas visoms teisenoms arba visoms proceso stadijoms 2) specialiąsias, taikomas tik kuriai nors vienai teisenai ar proceso stadijai, 3) išimtines-nurodo bendros ar specialios taisyklės išimtį; pagal turinį į 1) reguliuojamąsias- nustato subjektų teises ir pareigas 2)definicines-pateikia sąvokų apibrėžimus; pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas į 1) įgaliojamąsias- suteikia tam tikras procesines teises, galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus 2) įpareigojamąsias-nustato pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir 3) draudžiamąsias- formuluoja t.t. draudimą; Normų Gerb.Valentinas per paskaitas nedėstė. 1.6. Civilinio proceso esmė ir teisenų rūšys Pgl gerb.Valentiną visų bylų nagrinėjimas skyla: 1)ginčo (ieškinio) teisena – kai yra dvi šalys, ieškovas ir atsakovas, nagrinėjama teisme. Nepriklausomai, iš kokių santykių kyla. Yra ypatumų sprendžiant atskiras bylas (darbo, šeimos). 2) ypatingoji teisena- yra 1 asmuo, kuris susidūrė su problemom įgyvendindamas savo teisę (tos teisės niekas neginčija). Tai vienašalė ne ginčo teisena. Pvz. 1)nori atkurti nuosavybę ir neturi įrodymų – tą faktą galima nustatyti (juridinio fakto nustatymas). 2) dėl alimentų iðieškojimo 3) asmens pripažinimas neveiksniu ir tt. 3)supaprastintas bylų nagrinėjimas: 256¹str.-256¹ºstr. Dël atskirø bylų nagrinėjimo ypatumų. 1.7. Civilinio proceso stadijos Vadovėlyje nėra. Gerb.Valentino išskirtos stadijos: I.Civ.b. iškėlimas – kokiu būdu aš galiu kreiptis į teismą: 1.ieškininis pareiškimas; 2.kokiais atvejais teisėjas nepriima pareiškimo ir tt. II.Pasirengimas civ.bylos nagrinėjimui III.Civ.bylos nagrinėjimas teisme – viešame posėdyje – baigiamas dažniausiai teismo sprendimo priėmimu. Ši stadija dažnai susideda iš n posėdžių. IV. Apeliacija. Abi šalys gali reikalauti, kad ginčą peržiūrėtų aukštesnė instancija – teisinė ir faktinė bylos analizė. V.Kasacija – tik teisinė bylos analizė. VI. Teismo sprendimo vykdymas. Turėtų būti vykdymas po apeliacijos, bet gali būti sustabdytas ir po kasacijos. Teismo antstolių veikla reguliuojama. Painus ir ilgas vykdymo procesas. VII.Proceso atnaujinimas (nuo 1998m.). Byla gali sugrįžti į 2 stadiją, jei paaiškės labai svarbios aplinkybės ir dėl jų reikia atnaujinti procesą. CPK 371(su ženklu 18) – proceso atnaujinimo pagrindai, 9 punktai, vienas – jei bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. 1.8. Civilinė procesinė forma: jos pagrindiniai bruožai ir reikšmė Civilinis procesas – įst. nustatyta teisių gynimo forma bendros jurisdikcijos teismuose. Bruožai: 1) iš anksto nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo ir sprend. priėmimo tvarka 2) asmenys, dalyvaujantys byloje, naudojasi t. daly-vauti teisminiame bylos nagrinėjime ir gina savo teises 3) teismo sprendimas turi remtis faktais, kurie nustatomi teismo posėdžių metu, remiantis įrodymais. Reikšmė: 1) suteikia šalims t.t. teisinę garantiją, kad ginčas bus išspręstas teisingai; šalys turi įstatyme numatytas teises ir pareigas; 2) įpareigoja teismą nagrinėti ginčą laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, ir nustatyta tvarka priimti sprendimą. 2 tema. Civilinio proceso teisės principai 2.1. Principų sąvoka, reikšmė, klasifikavimas bei tarpusavio ryšys. Teisės principai – tam tikros pamatinės nuostatos, ant kurių statome t. šakos rūmą. Nuo t. principo galime nukrypti tik išimtinais atvejais. CP t. princ.- tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose t. norm., kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė. Princ. g.b. tiek faktinis, tiek teisinis. Faktinis tampa teisiniu, kai jo esmė, turinys įtvirtinami konkrečioje normoje. Reikšmė: 1) atlieka reglamentacinę f-ją – saisto įstatymo leidėją. Jeigu yra priimta norma, pakeista, panaikinta – galim iškelti problemą (pažeidė K įtvirtintą principą). Ar nepažeidžia viešumo principo bylų nagrinėjimas ne žodine tvarka nepranešant šalims, kad įvyks teismo posėdis? 2) interpretacinė f-ja – mūsų aiškinimo rezultatas negali prieštarauti principams, t.y. argumentacijos šaltinis 3) kolizijų šalinimo f-ja – spręsdami kolizijas turime naudotis principais. Prioritetas tai normai, kuri neprieštarauja principams 4)spragų užpildymo f-ja – teismas negali atsisakyti nagrinėti bylą dėl įstatymo nereglamentavimo. Taikoma analogija: a) įstatymo b)kai nėra panašaus įst.- CK 11str.6d.- ginčą išspręs vadovaujantis teisės principais. Klasifikacija.Pgl įtvirtinimo formą: 1)konstituciniai – turi prioritetą prieš kitus principus 2) įtvirtinti kituose įstatymuose. Pgl veikimo sferą: 1) bendrieji – bendri visai teisės sistemai (lygiateisiškumo) 2) tarpšakiniai – veikia keliose teisės šakose (dispozityvumo) 3) šakiniai – veikia vienoje teisės šakoje. Pgl tai, kokioje srityje ir kokiems subjektams taikomi: 1) nustatantys šalių teisinę padėtį (lygiateisiškumo princ.) 2) teismo padėtį ir vaidmenį (nepriklausomumo) 3) įrodinėjimo dalykus (laisvo įrodymų vertinimo princ.) 4) bylos nagrinėjimo tvarką (žodinis princ.; viešumo princ.) Galima principų konkurencija ar net priešybė. Pvz. Be ribojimų įgyvendinant proceso viešumo principą būtų pažeistas asmens privat. gyvenimo neliečia-mumo principas, įtvirtintas K 22str. Esant princ. Konkurenc., teismas ir įst.leidėjas turi rasti pusiausvyrą, remtis protingumo bei teisingumo, asmenų lygiateisišk. princip., pasirinkti tokį būdą, kuris šalims būtų mažiausiai žalingas. 2.2.Atskirų civilinio proceso teisės principų turinys. Teisminės gynybos prieinamumo principas. K 30str.1d.-kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. EŽT ir pagrind.laisvių apsaugos konvenc.6str.: “nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas...jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama....pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo”. Kiekvieną civ.teisinį ginčą turi spręsti teismas, arba, jei sprendžia administraciniai organai, kad asmeniui būtų garantuota teisė skųsti kitų organų priimtą sprendimą teismui. Turinys: 1) neturi būti civ.ginčų, kurie nepatektų į teismo kompetenciją. Įst.gali nustatyti tam tikrus ribojimus, kad šalys pabandytų išspręsti ginčą ne teismine tvarka, pvz. Darbo ginčų komisijoje, jei nepatenkino tik tada - į teimą. Teisėjas turi teisę nepriimti pareiškimo t.t. atvejais. Nesąžiningos konkurencijos atvejai – piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą – aiškiai nepagrįsti ieškiniai, reikalavimai. 2) turi būti suteiktas teismo prioritetas prieš kitų institucijų kompetenciją 29str.:“jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, o kiti – ne teismo institucijoms, visi reikalavimai t.b. nagrinėjami teisme.” 3) teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka t.b. paprasta. Bylinėjimasis yra specifinė veikla. Būtina, kad valstybėje veiktų pakankamas kvalifikuotų advokatų skaičius, būtų užtikrinta nemokama teisinė pagalba soc.remtiniems. 4) tinkamai sudaryto, neðaliðko, nepriklausomo teismo buvimo būtinybė. Yra problemų (mažiau nei BP): a)nesugebama paskirstyti bylų b) CP išlikęs teikimo institutas. Aukšč.Teismo pirmininko teikimu procesas gali prasidėti – pažeidžiamas šis principas, nes procesas gali prasidėti šalies iniciatyva. Psichologinis aspektas – ne kiekvienas teisėjas objektyviai išnagrinės AT pirmininko teikimą. 5) protingas žyminio mokesčio dydis. Teisminė gynyba bus neprieinama, jei žym.m. bus per didelis. Žym.m. sulaiko nuo aiškiai nepagrįstų ieškinių (reikalavimų). Numatyta galimybė atleisti nuo žym.m.(l.maža dalis gali pasinaudoti šia teise). CPK 245str.8d. pareiškimo palikimo nenagrinėtu 1 iš pagrindų: jei pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. 6) Sąžiningas procesas: turi teisę pasisakyti ir operatyvus nagrinėjimas – per protingą terminą. Jei byla vilkinama – princ.pažeidžiamas. Teisėjo vadovavimo procesui principas. Pgl.tarybinį CP – teisėjas turėjo atlikti tardytojo vaidmenį. CPK 15str. teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims teises ir pareigas. Teisėjas turi būti aktyvus ir vadovauti procesui, užtikrinti, kad byla judėtų pirmyn, o ne pasyviai stebėti. Teisėjas turi: 1) spręsti bylos atidėjimo klausimus 2) išaiškinti šalių teises ir pareigas (ar teisėjas turi išaiškinti atsakovui taikyti ieškinio senatį? Pažeis šalių lygiateisiškumo principą, jei išaiškins 3) esant reikalui savo iniciatyva: a.paskirti teismo ekspertą b.išreikalauti įrodymus c.atlikti vietos apžiūrą 4) teisėjas privalo pareikalauti, kad šalys patikslintų savo reikalavimus (esant reikalui), kai reikalavimas neaiškus 5)teisėjas negali perkelti šalims spręsti teisės kl.. Teisėjai žino teisę, faktų kvalifikacija yra teisėjo pareiga – parinkti kokią teisės normą taikyti 6) teisėjas privalo užtikrinti tvarką teismo posėdyje, taikyti sankcijas pažeidėjams. Šalys turi kalbėti apie bylos esmę. Negalima keisti ieškinio dalyko – jei ieškovas prašo priteisti 1000 litų, tai tiek ir priteisia, daugiau negali. Rungimosi principas. Kiekv.1 šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis re-miasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principas susijęs tik su faktine bylos puse (iš šalių nereikalaujama įrodyti, kad jų santykius reguliuoja konkretus įstatymas ir būtent jį reikia taikyti-tai teismo prerogatyva). Rungimosi principas reiškia: 1) įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys: teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ignoruoti nurodytus faktus 2) teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus 3) teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva 4) teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva ir pradėti rinkti įrodymus ar tirti bylos aplinkybes 5) teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo. Įrodinėjimo principas. 1) Įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys: a) teismas gali ir turi tą įrodinėjimo dalyką modifikuoti b) materialinė teisė paskirsto, kokį faktą turi įrodyti kokia šalis, pvz. Skolos dokumentas pas skolininką – skola grąžinta 2) teismas savo sprendime negali remtis tais faktais, kuriais nesirėmė viena iš šalių. Gali pareikalauti papildyti ieškinio pagrindą 3) teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva – tik šalys, o jei reikia apginti viešą interesą – prokuroras 4) teismas turi spręsti bylą tik vadovaujantis šalių nurodytais faktais ir aplinkybėmis. Savo iniciatyva gali skirti teismo ekspertą, apžiūrėti vietą, o dėl liudytojų iškvietimo – nėra vieningos nuomonės. 5) draudžiama priteisti šaliai to, ko ji neprašo ar daugiau, nei prašo. Yra išimčių: a)kai kurio bylos yra visiškai dispozityvios (vienas nagrinėjimo būdas, gali būti pasyvus teisėjas) b) alimentų priteisimo byla. Jei teismas pasyvus-viešo intereso pažeidimas. Teisėjas gali priteisti alimentus tvirta pinigų suma, o ne periodiniais mokėjimais . Tinkamo sąžiningo proceso principas. Turinys: 1) teismo procesas yra tinkamas, jei užtikrinama teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą a) teisėjas negali turėti asmeninio intereso, tiesioginio ar netiesioginio b) tik teisėjas gali aiškinti teisę – niekas negali primesti jam išaiškinimų. Ar privalo teismas vadovautis DS įst. Išaiškinimu, kurį padarė Soc.apsaugos ir darbo ministerija? Ne. Pvz. Byla Prancūzijoje – tarpt. Sut. Turėjo teisę aiškinti užsienio reikalų ministerija. Teismas pripažino, kad pažeista EŽT konvencija. Jeigu teismas lygiai taip pat aiškina tą normą, kaip ir atitinkama institucija – teismas gali naudotis kaip 1 iš argumentų. Bet neturi vadovautis aklai. Kaip suderinti nešališkumo princ. su precedento doktrina? Nereiškia, kad Aukšč.Teismo išaiškinimais reikia vadovautis aklai. Turi būti argumentuojama. 2) turi būti užtikrintas viešas bylos nagrinėjimas. Pažeidžiama, kai byla nagrinėjama kabinete. Absoliutaus princ. nėra – uždaras posėdis. 3) reikalaujama iðklausyti abi proceso ðalis. Jei praneðama, o į teismą neatvykstama – princ. nepažeidžiamas. 4) teismas turi priimti motyvuotus teismo sprendimus. Jei sprendimas nemotyvuotas – pagrindas naikinti sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka 5) reikalauja, kad valstybė užtikrintų aukštą teisėjų kvalifikaciją 6) operatyviai turi būti įvykdomi teismo sprendimai. Tai didžiulė problema: dažnai teismo sprendimai ignoruojami ir turtinio pobūdžio problemos 7) procesas t.b. operatyvus 8) asmeniui t.b. sudaroma galimybė pasinaudoti advokato pagalba 9) teisė apskųsti teismo sprendimą. Problemų yra su kasacija: jei ginčo suma mažesnė nei 50 000 litų tarp juridinių asmenų – kasacija negalima; tarp fizinių asmenų, kai suma iki 5000 litų. Dispozityviðkumo principas. D principas reikia: 1) civ.byla g. b. iðkelta tik suinteres. asm. iniciatyva. CPK 5str. pgl asmens ar jo atstovo pareiškimą. Išimtis – siekiant apginti viešą interesą bylą gali inicijuoti: a) prokuroras b) kitos institucijos (pvz. Vaiko t. apsaugos tarnyba). Teismas negali iškelti civ.bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį 2) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys – keisti teismas negali, taip pat teismas negali priteisti to, ko šis neprašė; teismas negali pagrįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. 3) užbaigti procesą šalys gali taikos sutartimi – šiuo atveju šalys pačios užbaigia procesą; ieškovas turi t. atsisakyti nuo ieškinio; atsakovas gali pripažinti ieškinį 4) ieškovas turi t. didinti ar mažinti savo reikalavimų apim-tį, keisti ieškinio dalyką, pagrindą 5) šalys turi teisę apskųsti priimtą teismo sprendimą, bet gali šia t. nesinaudoti 6) šalys gali vesti bylą pačios arba per atstovus. Projekte numatyta, kad atstovą kai kuriais atvejais turėti bus privaloma (pvz. Kasacine tvarka AT). 7) šalis gali pripažinti faktus, kuriais re-miasi kt. šalis 8) vykdymo proc-s prasideda, paprastai tik išieškotojo iniciatyva. D.principas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis. Bet šis princ. nėra absoliutus, turi ribas ir šalys negali jų peržengti, pvz.Teismas gali netvirtinti taikos sutarties CPK 35str., jei tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas kontroliuoja D princ. taikymo būdus. Teisingumą vykdo tik teismas. Teisingumas suprantamas 2 prasmėm: materialine teisine ir prigimtine. Materialine teisine – materialinės teisės normų įgyvendinimas panaudojant valstybės prievartą; prigimtine – moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai. Materialine prasme šis principas reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu (K 109str.4d) išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri –ne. Teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas. Atsisakius vykdyti sprendimą, teismas gali panaudoti sankcijas ir priversti vykdyti sprendimą panaudodamas valstybės prievartos aparatą. Ši veikla ypatinga ir turiniu ir forma, jokiai kitai institucijai valstybė nepaveda įgyvendinti tokių f-jų. Šis principas susijęs su teisminės gynybos prieinamumo, teisėjų nepriklausomumo, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam principais. Teismas privalo pavestą jam klausimą spręsti vadovaudamasis teisingumo kriterijumi. Tai 2-oji šio principo pusė – moralinė, prigimtinė. Teisėjas turi turėti gyvenimo patirties ir intuityviai suprasti visuomenės nuostatą, kas teisinga, o kas ne, vadovautis pripažintom lygybės, silpnojo gynimo, sąžiningumo ir kt.moralinėmis vertybėmis. Todėl teisingai išspręsti b., kai konkrečios t. normos nėra, net ir kvalifikuotam teisėjui sunku. Teisėjų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principas. Teisėjo nepriklausomumas nėra absoliutus – jį veikia visuomenės procesai, spauda, valstybė. Nepriklausomumą siekiama užtikrinti įv.priemonėm – teisėjų atranka, skyrimo tvarka. Šis princ. įtvirtintas CPK 8 str.: “vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia civ.bylas, remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Mitingai, piketai bei kitoekie veiksmai arčiau nei 75m iki teismo ir teisme, kuriais siek. paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudž.”. CPK 11str.nurodyta, kad teis-mas negali taikyti įst., prieštaraujančio K, arba kt. t. akto, prieštaraujančio įst. Nesant įst. taikoma įst. ar teisės analogija, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismo proceso vieðumo principas. Teisminio nagrinėjimo viešumas 10str. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Siekiant apsaugoti žmogaus asmeninio, šeimyninio gyvenimo slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, teismo posėdis gali būti uždaras. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada turi būti viešai skelbiama. Teismo proceso viešumas reiškia, kad teismo posėdžių salėje gali dalyvauti kiekvienas 16 m. sulaukęs asmuo. Viešumas pasireiškia tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. esant III proceso stadijai. Teismo sprendimo priėmimui šis principas netaikomas – sprendimas visada priimamas pasitarimų kambary, kur leidžiama būti tik bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas: K29str. įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymą, teismą ar kitas valstybės institucijas ar pareigūnus. Vienas iš proceso požymių yra lygios šalių teisės nagrinėjant jų ginčą teisme. Lygiateisiškumas teismo procese reiškia kiekvieno teisę, kad jo byla teisme būtų nagrinėjama pagal vienodas t-kles, be jokios diskriminacijos. Teismas negali būti suinteresuotas, kad bylą laimėtų ieškovas, ar atsakovas. Turi būti užtikrintos vienodos teisės įrodinėti tiesą.Todėl: 1) teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir 2) abiem šalims t.b. garantuotos vienodos kovos priemonės: kas neleidžiama ieškovui, tas neleidžiama ir atsakovui ir atvirkščiai. Įtvirtintas CPK 35str. šalių teisės: “šalių procesinės teisės yra lygios”. Valstybinės kalbos proceso principas: teismo procesas vyksta valstybine kalba. Nemokantiems lietuvių klb, ar mokantiems nepakankamai t.b. užtik-rinama t. daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti praš. gimtąja arba jų mokama kalba. Vertėjo paslaugos suteikiamos nemokamai. Proceso kalbos principo pažeidimas, pvz.draudimas kalbėti gimtąja kalba, turėti vertėją, yra besąlygiškas pagrindas sprendimui panaikinti. Žodinis principas: nagrinėdamas bylą žodžiu, teismas gali geriau suprasti šalių reikalavimus ir ištirti bylos aplinkybes, nes raštu ne visada pavyksta viską tiksliai išdėstyti. Žodinis procesas palankesnis šalims sutaikinti ir garantuoja viešumo principo įgyvendinimą. Bet nagrinėjant bylą žodžiu, sunku fiksuoti kiekvieno asmens kalbą. Nagrinėjant bylą pagal rašytinę medžiagą taupomas šalių ir teismo laikas, šalys skatinamos tiksliai formuluoti savo reikalavimus, atsikirtimus, nes žodžiu jų tikslinti nebus galima. Dėl šių priežasčių pritariama mišriam procesui. Žodinis principas reiškia, kad visi dalyvaujantys byloje asm., kiti proceso dalyviai žodžiu pateikia paaiðkinimus, praðymus, pageidavimus, duoda parodymus ir tt. Raðytiniai, daiktiniai árodymai, eksperto išvada taip pat analizuojami bei aptariami žodžiu. Teisminio pavedimo tvarka surinktų įrodymų (liudytojas apklaustas buvimo vietoje) turinys, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, ekspertų išvados skelbiami, perskaitomi balsu. Teismas negali riboti dalyvaujančių byloje asmenų kalbos trukmės. Žodinis principas galioja tiek I instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasacine tvarka šis principas galioja mažesne apimtimi, nes faktinių aplinkybių ir įrodymų teismas iš naujo netiria. Žodinis princ. įmanomas tik vykstant teismo posėdžiui, t.y. esant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijai. Tiesioginio dalyvavimo principas: Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus: apklausti liudyt., išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismas savo sprendimą gali grįsti tik įrodymais, ištirtais teismo posėdyje. Šalys vykstant teisminiams ginčams remtis gali tik aplinkybėmis, ištirtomis teismo posėdyje. Jei nagrinėjant bylą pasikeičia teismo sudėtis (teisėjas nušalinamas), naujasis teisėjas bylą turi pradėti nagrinėti iš pradžių. Yra tiesioginio dalyvavimo principo išimčių: pvz.bylą nagrinėjantis teisėjas asmeniškai nedalyvauja renkant ir apžiūrint įrodymus, kuriuos buvo pavesta surinkti teisminio pavedimo (CPK 93 str.) arba įrodymų užtikrinimo tvarka (CPK 96 str.). Teisminio nagrinėjimo vientisumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principas: CPK 168 str. nustato, kad kiekvienos bylos teismo posėdis vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Literatūr. tai vadinama susitel-kimo principu. Jis reiškia, kad kiekviena byla t. b. nagrinėjama susitelkus – po-sėdis turi vykti be pertraukos ir jame neturi b. nagrinėjama jokia kita byla. Per daromą poilsio pertrauką, teismui nagrinėti kitas bylas draudžiama. Pradėti nagrinėti kitą bylą teismas gali tik baigęs ankstesnę, t.y. priėmęs sprendimą, nutraukęs bylą, palikęs pareiškimą nenagrinėtą, sustabdęs bylą, arba atidėjęs jos nagrinėj.. Kai nagrinėjant bylą keičiasi teisėjų sudėtis (mirus, susirgus), bylos nagrinėjimas t. būti atidėtas ir ji privalo būti pradėta nagrinėti iš pradžių. Teismo pasitarimo slaptumo principas: (CPK 216 str.). Papratai galutinė teismo nuomonė susiformuoja tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus visas jos aplinkybes, todėl svarbu, kad šios susiformavusios teisėjo nuomonės niekas nepakeistų. Todėl pasitarimų kambaryje, kuri priimamas sprendimas, gali būti tik konkrečią bylą nagrinėjęs teisėjas (-ai). Kitiems asmenims būti pasitarimų kambaryje priimant sprendimą draudžiama. Vykstant pasitarimui teisėjui draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis (pvz. Telefonu). Kai byla nagrinėjama kolegialiai, sprendimas priimamas balsų dauguma. Teisėjas, nesutinkantis su kitų teisėjų nuomone, savo atskirą nuomonę išdėsto raštu ir ji pridedama prie bylos. Teisėjas neturi teisės skelbti nuomonių, pareikštų ir diskutuotų besitariant pasitarimų kambaryje. Teisės būti išklausytam principas: sprendimas priimamas tik išklausius abi ginčo šalis. Teismas privalo reaguoti į kiekvieną šalies argumentą ar motyvą, juos aptarti ir įvertinti teismo sprendime. Draudžiama riboti šalių kalbų vykstant teisminiams ginčams trukmę. Šio principo nereikia suvokti dogmatiškai. Reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad teismas turi laukti iki begalybės, kol viena šalis teiksis atvykti į posėdį.Nesąžininga šalis negali naudotis teisės būti išklausytai teikiamomis privilegijomis. Šis principas nereikalauja, kad šalis visuomet būtų išklausyta asmeniškai-gali būti išklausyta per atstovą. Proceso operatyvumo principas: Bylos nagrinėjimas spartinamas įvairiais būdais ir priemonėmis: nustatomi procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti; taikomos sankcijos už procesinių terminų pažeidimą ir teismo nurodymų nevykdymą; sudaromi bylų nagrinėjimo tvarkaraščiai; nesudėtingos bylos nagrinėjamos paprastesne, pvz. Sumarinio proceso tvarka, šaliai neatvykus, sprendimas priimamas už akių ir tt. Byla turi būti išnagrinėta per protingą terminą atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, kompetetingų institucijų elgesį, pareiškėjo intereso esmę. Dėl proceso operatyvumo negalima aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir tt. Būtina siekti proceso operatyvumo ir kt. principų pusiausvyros. Laisvo įrodymų vertinimo principas: CPK 65 str.”teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaujantis įst.. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.” Šis principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teisėjo kompetencijai, niekas negali nurodyti teisėjui kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, tik teisėjas sprendžia, ar informacija susijusi su byla ir laikytina toje byloje įrodymu. Šis principas taip pat reiškia, kad teisėjas turi vertinti įrodymus neklasifikuodamas jų į blogus ar gerus. Teisėjas privalo laikytis įrodinėjimo t-klių, įrodymų leistinumo ir sąsajumo, privalo įvertinti visus įrodymus, nepalikti nė vieno neaptarto. Draudimo piknaudžiauti procesu principas: K 28 str.”įgyvendindamas savo teises ir laisves, žmogus privalo laikytis LR K ir įst., nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.” K draudžia piknaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti savo subjektines t. tokiais būdais ir priemonėmis, kurie nesuderinami su tų teisių paskirtimi., varžo kitų asmenų teises ar daro jiems žalą. Piknaudžiavimas procesinėmis teisėmis įvairus: nepagrįstas ieškinys, vengiama atvykti į posėdį ar priimti teismo šaukimą, nevykdomi teismo nurodymai, įvairiais būdais vilkinama byla. CPK 114str. nustato “šalį, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko sugaišinimą pagal vidutinį jos uždarbį, bet ne daugiau kaip 5 proc.patenkintos ieškininių reikalavimų dalies.” Taikomos sankcijos už neatvykimą į teismo procesą. 3 tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir jų subjektai 3.1. Civilinių procesinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumai, jų turinys ir forma. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai – civ.proceso teisės normų reguliuojami teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių santykiai, atsirandantys vykstant civ.procesui. Ypatumai: 1) specifiniai šių santykių atsiradimo pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (žr. 3.2.), 2) būdingas sistemingumas ir nuoseklumas (procesas vyksta nuosekliai, vieną jo stadiją keičiant kitai), 3) išsiskiria subjektine sudėtimi (vienas subjektas visada yra teismas – būtinas proceso dalyvis), 4) būdingas glaudus ryšys su materialiniais teisiniais santykiais (pvz.procesinio veiksnumo apimtis priklauso nuo veiksnumo esant materialiniams teisiniams santykiams apimties). 3.2.Civilinių procesinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai. Atsiranda, keičiasi ir baigiasi esant: 1) atitinkamai CP teisės normai (pvz. tik CPK 243str. nurodytai pagrindais galima nutraukti bylą); 2) subjektų civiliniam procesiniam teisnumui (t.y. kad asmenys galėtų tapti šių santykių subjektais, jie privalo būti teisnūs civiline prasme); 3) juridiniams faktams (ne bet kokie, o tik CP teisės normų numatyti procesiniai veiksmai; įvykiai, kaip juridiniai faktai, tiesioginės įtakos santykiams nedaro: jie yra tik pagrindas t.t. procesiniams veiksmams atlikti, pvz. Vienai šaliai mirus, procesiniai teisiniai santykiai nutrūks arba pasikeis tik teismui priėmus nutartį nutraukti arba sustabdyti bylą.) 3.3. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Teismas kaip privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Teismo ir teisėjo vaidmuo civ.procese. Asmenys, dalyvaujantys byloje. Kiti proceso dalyviai. CP veikia 3 grupės asmenų: 1) teismas – privalomas bet kokio CPT santykio subjektas, be teismo negali nei atsirasti nei pasibaigti CPT santykiai, o tik priėmus procesinį nutarimą. Šia prasme CPT yra viešoji teisė, nes privalomas subjektas teismas. Teismas atlieka vadovavimo procesui f-jas. Žr. Teisėjo vadovavimo procesui principą – viskas tinka. 2) dalyvaujantys byloje asmenys. Byloje dalyvaujantys asmenys pagal intereso pobūdį skirstomi į asmenis, turinčius privatų interesą (šalys, tretieji asmenys) ir asmenis, turinčius viešąjį interesą (prokuroras, valstybinio valdymo institucijos). Byloje dalyvaujantys asmenys pgl. CPK 30str.1d.: yra ”šalys, 3-ieji asmenys, šalių ir 3-ųjų asmenų atstovai, prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys CPK 55str.nurodytais pagrindais”. Bendras visų dalyvaujančių byloje asmenų požymis – asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (jį turi visi asmenys, bet nevienodą). Vieniems (šalims, 3-iesiems asmenims) būdingas ir materialinis teisinis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Šis suinteresuotumas – privatus. Kitiems būdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas(šalių atstovams, pro-kurorams). Materialinis teisinis suinteresuotum. – pasireiškia tiesiogine sprendimo įtaka dalyvaujančių byloje asm. materialinėms t. ir pareigoms (pvz. Atsakovas įpareigojamas perduoti ieškovui turtą, grąžinti skolą, o nepatenkinus ieškinio – ieškovas patirtų neigiamų materialinių teisinių pasekmių). Procesinis teisinis suinteresuotum. – reiškia dalyvaujančių byloje asmenų pastangas, kad teismas priimtų sprendimą, atitinkantį jų interesus ir procesinę padėtį byloje (pvz. Ieškovas siekia, kad teismas savo sprendimu ieškinį patenkintų, o atsakovas - kad atmestų). Dalyvaujantys byloje asmenys turi pakankamai procesinių teisių savo materialinėms teisėms ir interesams apginti. Bendrosios dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės įtvirtintos CPK 31str. (teisė susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus, nuorašus, teikti įrodymus ir tt.) Bendra dalyvaujančių yloje asmenų procesinė pareiga – sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. 3) kiti proceso dalyviai. Jie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi ir atlieka procese pagalbinį vaidmenį – tai liudytojai, ekspertai, vertėjai. Kiti proceso dalyviai neturi tokių procesinių teisių, kokias įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims, o turi specifines teises ir pareigas (pvz.liudytojo teisės ir pareigos – privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus, turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą). 3.4. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. CPK 32str. “Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis dalimis visiems LR piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.” Teisnumas – galėjimas būti CP teisės santykių subjektu. Fiziniai asmenys teisnumą įgyja nuo gimimo momento, teisnumas išnyksta fiziniam asmeniui mirus; juridiniai – nuo registravimo. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis procesinis teisnumas toks pat, kaip LR piliečių. Nėra tiesioginės galimybės riboti teisnumą. Bet procesinis teisnumas susijęs su materialiniu teisnumu, t.y. su galėjimu turėti materialines teises ir pareigas, todėl apribojus asmens materialinį teisnumą, netiesiogiai ribojamas ir jo procesinis teisnumas(pvz. Asmuo, iš kurio atimta teisė dirbti advokatu, negali turėti procesinių teisių, kurias turi tik advokatai). Civilinis procesinis veiksnumas- galėjimas asmeniškai (savo veiksmais) įgyvendinti subjektines procesines teises ir vykdyti pareigas. Procesinis veiksnumas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Besikreipiančio į teismą neveiksnaus asmens pareiškimą teisėjas atsisako priimti. Jei iš neveiksnaus pareiškimas priimamas 3-oje proceso stadijoje jis paliekamas nenagrinėtas. Jei šalis netenka veiksnumo jau iškėlus bylą, ji sustabdoma, kol bus paskirtas neveiksnaus asmens įstatyminis atstovas. Fiziniai asmenys, neturintys materialinio veiksnumo, neturi ir procesinio veiksnumo, o jų procesines teises įgyvendina ir interesus gina įstatyminiai atstovai – tėvai, įtėviai ar globėjai. Materialinėje ir procesinėje teisėje veiksnumo apimtis vienoda. Fiziniai asmenys pagal veiksnumo apimtį skirstomi į 3 grupes: 1) turintys visišką procesinį veiksnumą (tai 18m. asmenys, dėl kurių nėra priimtas teismo sprendimas pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais; įgyvendina teises pats, arba per atstovą); 2) turintys ribotą procesinį veiksnumą (pgl Valentiną: dalinis procesinis veiksnumas): nepilnamečiai nuo 15-18 metų (pvz. Nepilnametis dirba ir jam neišmoka atlyginimo - gali savarankiškai ginti savo teisę; amžius naujam CK 14-18 m), įstatymo nustatytais atvejais ir nepilnamečiai iki 15 m.(pvz. Įstatymas nenumato minimalaus amžiaus, kurio sulaukęs asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas, todėl liudytojas gali būti ir mažametis); ir asmenys, kurie teismo sprendimu yra pripažinti ribotai veiksniais (asmuo gali savarankiškai įgyvendinti teises kai kuriose srityse, kuriose yra veiksnus: ðeimos, darbo). 3) neturintys procesinio veiksnumo: nepilnamečiai iki 15m., ir asmenys, kuriems įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti neveiksniais. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios piliečiai jie yra, arba nuolat gyvena, įstatymus. Teisnumas ir veiksnumas dažnai painiojami. Pvz. Tėvystės nustatymas – ieškovas – vaikas, motina – įst-nė atstovė. Teisnumas pripažįstamas ir neveiksniems. Jo teises realizuoja kt. asm., ieškovas – neveiksnus asmuo, jo globėjas tik realizuoja neveiksnaus asmens teises. Kai žalą padaro valstybės pareigūnas, atsakovas – valstybė. Ją atstovauja tam tikra institucija. Veiksnumo apimtis priklauso nuo amžiaus, psichinės sveikatos – yra išimčių (liudija mažametis). Įsigaliojus naujam CK, procese bus pakitimų: 1) sumažės amžius daliniam veiksnumui 2) 3.164 str. 2d. Dėl savo teisių, jei jas pažeidžia tėvai, vaikas į teismą gali kreiptis nuo 14 m., o iki 14 m. į vaiko teisių apsaugos instituciją. 3) asmenį, sulaukusį 16 m. gali pripažinti visiškai veiksniu 4) 2.11 str. nurodyti veiksmai, kurių negalės atlikti asmuo, kurio veiksnumas apribotas (pvz. Sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį). Jei asmuo yra visiškai veiksnus materialinėje teisėje, tai yra visiškai veiksnus ir procesinėje. Pvz. Sudarius santuoką – įgyja ir materialinį ir procesinį veiksnumą. 4 tema. Civilinio proceso šalys 4.1. Šalių sąvoka, jų skirtum. nuo kt. civil. procesinių teisinių santykių subjektų Šalių sąvoka būdinga ne tik procesinei teisei – ji žinoma ir materialinėje teisėje. Čia šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kilus ginčui suinteresuota materialinio teisinio santykio šalis kreipiasi į teismą su prašymu jį išspręsti. Kartu materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį – jos tampa procesinių teisinių santykių subjektais – proceso šalimis. Šalys – materialinės teisės subjektai, kurios ginčą spręsti perduoda teismui. Pagal CPK 34 str. yra dvi civilinio proceso šalys – ieškovas ir atsakovas. Ieškovas – materialinio teisinio santykio šalis, kuri esant pažeistiems jos mater. t-ms ir interesams kreipiasi su reikalavimu į teismą dėl teisinės gynybos. Atsakovas – ieškovo materialines t. ar interesus pažeidusi materialinio teisinio santykio šalis, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. Procese visuomet yra dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Tad šalių skaičius nepriklauso nuo procese iš tikrųjų dalyvau-jančių asmenų skaičiaus. Ieškovo ir atsakovo pusėje gali būti ne vienas, o keli ar net kelios dešimtys asmenų (procesinis bendrininkavimas), tačiau šalys vis tiek bus dvi. Procese likus tik vienai šaliai, byla negali būti toliau nagrinėjama. CPK 34 str. Šalys Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčios. Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizaci-jos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kt.asmenų teisės ir įst. saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas. Šalys turi tik joms būdingų bruož., skirianč. jas nuo kt. dalyvaujančių byloje asmenų: 1)procesas civilinėje byloje vyksta šalių vardu, t.y. šalys personifikuoja procesą, civilinę bylą; 2)dažniausiai šalys yra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai; 3)civiliniame procese šalys įgyvendina dispozityvumo principą: procesas pradedamas šalių iniciatyva, šalių iniciatyva jis gali būti ir baigiamas; 4)šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra ir procesinis teisinis, ir materialinis teisinis; šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti ne tik kad teismas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą, bet ir kad tas sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialinėms teisėms ir pareigoms (tik šalys gali reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą); 5)šalys turi tik joms būdingų procesinių teisių ir pareigų: šalys turi visas procesines teise nurodytas CPK 31 str., tačiau turi ir papildomų teisių, pvz. ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, pareikšti priešinį ieškinį, pateikti atsikirtimus ir t.t. Apibendrinant, kas aptarta, civilinio proceso šalis galima apibūdinti kaip tikėtinus materialinių teisinių santykių subjektus, kurie turi specifinių procesinių teisių ir pareigų ir kurių ginčas dėl teisės nagrinėjamas teisme bei kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra materialinis teisinis ir procesinis teisinis arba ti procesinis, bet jie veikia savo vardu. 4.2. Šalių procesinės teisės ir pareigos CPK 31 str. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus teismui žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia ðis kodeksas. Dalyvaujantys byloje asmenys, sumokėję CPK 111² str. nustatytą užmokestį, turi teisę gauti bylos medžiagos ar jos dalies kopiją. Kopija, išskyrus CPK numatytus atvejus, nelaikoma bylos dalimi, oficialiu dokumentu ar nuorašu. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. CPK 35 str. Šalių teisės Šalių procesinės teisės yra lygios. Be teisių, numatytų CPK 31 str., ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gali būti, teismo antstoliui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus. Asmenys, kurie dalyvauja ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Be bendrų visiems dalyvaujantiems asmenims procesinių pareigų, šalys turi ir specifinių procesinių pareigų: 1)pareiga įrodyti ir pateikti įrodymus (CPK 58 str. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.); 2)pareiga mokėti teismo išlaidas (CPK 112 str. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas); 3)pareiga mokėti išlaidas advokatui ar advokato padėjėjui ir kitam atstovui (CPK 113 str. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti…); 4)pareiga atlyginti kitai šaliai nuostolius dėl sugaišto laiko (CPK 114 str. Šalį, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas g.įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį dar-bo laiko sugaišimą pagal vid. jos uždarbį, bet ne daugiau kaip 5 proc. patenkintos ieškininių reikalavimų dalies) ir kt. Abi šalys turi bendrų teisių: 1)teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 35 str.); 2)teisę reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 35str.); 3)teisę perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 28 str. Įstatymo ar tarptautinių sutarčių numa-tytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui (arbitražui)); 4)teisę nustatyti bylos teismingumą (CPK 140 str. Šalys gali, tarpusavio susitarimu, pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą) ir kt. 4.3. Tinkama ir netinkama šalis Kaip žinoma, iki teismui priimant sprendimą daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektai, t.y. preziumuojama juos esant tinkamomis šalimis. Nagrinėjant bylą ši prielaida gali nepasitvirtinti, paaiškėjus, jog viena šalis arba abi šalys yra netinkamomis. Ar šalis tinkama, galima nustatyti tik konkretiems materialiniams teisiniams santykiams tinkamai taikant materialinės teisės normas. Netinkamu ieškovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturintis teisės pareikšti atsakovui reikalavimą. Netinkamu atsakovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturintis pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą. 4.4. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama Netinkama ðalis t. b. pakeista tinkama pagal CPK 37 str. nustatytas taisykles. CPK 37 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali ieškovo sutikimu pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pakeitus netinkamą šalį arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ar įtraukus antrąjį atsakovą, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios. Čia svarbūs sekantys aspektai: 1)pakeisti netinkamą šalį tinkama galima tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, pakankamai ištyrus faktines ir teisines bylos aplinkybes, tačiau tik iki priimant teismo sprendimą. Pakeisti netinkamą šalį galima tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje to daryti negalima, nes tinkama šalis prarastų teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka netinkamos šalies pakeisti tinkama taip pat negalima, nes kasacine tvarka remdamasis byloje esančia medžiaga teismas sprendžia tik teisės, bet ne faktinius bylos klausimus; 2) keisti netinkamą šalį tinkama galima tik ieškovo (tiek tinkamo, tiek netinkamo) sutikimu; 3) pakeitus netinkamą šalį tinkama, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir vėl pradėtas iš naujo. Keičiant netinkamą ieškovą tinkamu, galimi keturi variantai: 1) pirma, jeigu netinkamas ieškovas pasitraukia iš proceso, o tinkamas ieškovas (kuriam teismas turi pranešti apie galimybę įstoti į procesą kaip tinkamam ieškovui) pareiškia norą į jį įstoti, teismas priima nutartį pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu, o bylos nagrinėjimą atideda. Tinkamas ieškovas šiuo atveju turi įstoti į bylą laikydamasis visų proceso įstatymų reikalavimų, nustatytų ieškiniui pareikšti; 2) Antra, jeigu netinkamas ieškovas pasitraukia iš proceso, o tinkamas, gavės teismo pranešimą, nepareiškia noro į jį įstoti, teismas bylą nutraukia CPK 243 str. 4 punkto pagrindu, nes byloje nelieka ieškovo. Įtraukti į bylą tinkamo ieškovo teismas negali, nes tai prieštarautų dispozityvumo principui. Tinkamo ieškovo atsisakymas įstoti į bylą neatima iš jo teisės pareikšti ieškinį ateityje, nes teisės kreiptis į teismą atsisakymo galiojantys įstatymai nepripažįsta (CPK 4 str.); 3) Trečia, jeigu netinkamas ieškovas nesutinka pasitraukti iš proceso, o tinkamas ieškovas pareiškia norą į jį įstoti, teismas priima nutartį dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimo į procesą, o bylos nagrinėjimą atideda. Netinkamo ieškovo teismas negali pašalinti iš proceso prieš jo valią, nes tai taip pat prieštarautų dispozityvumo principui. Nors netinkamas ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės, tačiau jis jau tapęs dalyvaujančiu byloje asmeniu – šalimi procesine prasme, turinčia procesines ieškovo teises ir todėl galinčia disponuoti tik jomis. Antra vertus, tinkamas ieškovas negali įstoti į bylŕ kaip ieškinio bendrininkas, nes jo ir netinkamo ieškovo interesai nesutampa. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamo ieškovo ieškinį atmeta, o trečiojo asmens (t.y. tinkamo ieškovo) ieškinį patenkina (kai tam yra reikiamas pagrindas); 4) Ketvirta, jeigu netinkamas ieškovas nesutinka pasitraukti iš proceso ir tinkamas ieškovas nepareiškia noro į jį įstoti, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kadangi netinkamas ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, teismas jo ieškinį atmeta. Šiuo atveju atsakovas gali reikalauti, kad jam iš netinkamo ieškovo būtų priteista atlyginti nuostolius už sugaištą laiką (CPK 114 str.), nes netinkamo ieškovo nesutikimas pasitraukti iš proceso, net ir paaiškinus jį neturit reikalavimo teisės, gali būti laikomas nepagrįsto ieškinio pareiškimu. Keičiant netinkamą atsakovą tinkamu, galimos dvi situacijos: 1) jeigu ieškovas sutinka, teismas priima nutartį dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas atsakovas iš proceso pašalinamas, o tinkamas į jį įtraukiamas. Byla atidedama, kad naujasis atsakovas galėtų pasirengti gintis nuo ieškinio. Po to byla pradedama nagrinėti iš naujo. Atsakovo (tiek tinkamo, tiek netinkamo) sutikimo nereikia; 2) jeigu ieškovas nesutinka, kad netinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamu, teismas bylą nagrinėja iš esmės ir ieškovo ieškinio, kaip pareikšto netinkamam atsakovui, netenkina (CPK 37 str.). 4.5. Procesinis bendrininkavimas Materialinė teisė numato nemažai atvejų, kai vienoje arba abiejose materialinio teisinio santykio pusėse yra ne vienas, o du ar daugiau subjektų. Antai turtas nuosavybės teise gali priklausyti keliems asmenims, žala gali būti padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais, kūrinys gali būti sukurtas kelių bendraautorių ir t.t. Kilus ginčui iš tokio materialinio teisinio santykio, visiems šio santykio subjektams turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti procese. Tad reikalavimo teis gali priklausyti ne vienam, o keliems asmenims. Atitinkamai pareiga atsakyti į pareikštą reikalavimą gali atsirasti ne vienam, o keliems asmenims. Taigi ieškovo arba atsakovo pusėje gali dalyvauti ne vienas, o keli asmenys. Atvejai, kai ieškinį pareiškia keli asmenys arba jis pareiškiamas keliems asmenims, vadinami procesiniu bendrininkavimu. CPK 36 straipsnis. Kelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. Bendraieškovai – tai keli asmenys, kurie turi bendrą interesą nukreiptą į atsakovą. Bendraatsakovai – tai keli asmenys, kurie turi bendrą interesą atlyginti (įvykdyti pareigą). Asmenys, dalyvaujantys vienos iš šalių pusėje, atitinkamai vadinami ieškinio arba atsakomybės bendrininkais. Pagal tai, kurios šalies pusėje yra, procesinis bendrininkavimas skirstomas į: 1)aktyvųjį (kai yra keli ieškinio bendrininkai); 2) pasyvųjį (kai yra keli atsakomybės bendrininkai);3) mišrųjį (kai yra keli ieškinio ir keli atsakomybės bendrininkai). Pagal bendrininkų dalyvavimo procese būtinumą skiriamas: 1) privalomasis procesinis bendrininkavimas – jis atsiranda tada, kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai – bendra teisė arba pareiga – ir atskirai nagrinėti kiekvienam iš jų pareikštų reikalavimų negalima, pavyzdžiui, kai šalis sieja nedaloma prievolė. Privalomojo bendrininkavimo atveju į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi bendrininkai, nes bylos nagrinėjimas turi įtakos visų jų teisėms ir interesams. Pavyzdžiui, atidalijant turtą, esantį bendrąja nuosavybe, į bylą privalu įtraukti visus bendraturčius; bylose dėl bendros atsakomybės būtina įtraukti visus skolininkus; bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir bylose dėl paveldimo turto reikia įtraukti visus įpėdinius ir t.t. Esant privalomajam bendrininkavimui, galioja šios taisyklės: 1) į bylą būtina įtraukti visus bendrininkus, todėl pranešimas apie bylos nagrinėjimo data, vietą ir laiką turi būti nusiųstas visiems, tačiau tai nereiškia, kad teismas savo iniciatyva gali įtraukti bendrininką į bylą – jo pareiga yra jį informuoti apie bylą, o įstoti į procesą ar ne, gali nuspręsti tik pats asmuo; 2) dėl visų bendrininkų priimamas vienas teismo sprendimas (CPK 228 str.); 3) sprendimas, priimtas neįtraukus į procesą kurio nors bendrininko, turi būti besąlygiškai naikinamas (CPK 343 str. 2 d. 4 p.); 4) vieno bendrininko veiksmai, pavyzdžiui, ieškinio pripažinimas, galioja tik kai juos patvirtina visi bendrininkai; 5) teismo sprendimą apskundus vienam bendrininkui, laikoma apeliacinį skundą padavus ir kitų bendrininkų interesais. Neprivalomas procesinis bendrininkavimas – tokiu atveju glaudaus bendrininkų materialinių teisių ir pareigų ryšio nėra, todėl formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas dėl kiekvieno iš jų. Pavyzdžiui, nesančiam kuriam nors bendrininkui pareikštą reikalavimą teismas gali išskirti į atskirą bylą (CPK 149 str.). Neprivalomasis bendrininkavimas esti, kai keli asmenys turi bendrą reikalavimą arba jų reikalavimai kyla iš to paties pagrindo. Pavyzdžiui, jeigu autoavar. atsakovas apgadino kelių savininkų automobilius, tai visi jie gali pareikšti ieškinį bendrai arba kiekvienas skyrium. Dėl šios priežasties taisyklių, taikomų privalomajam bendrininkavimui, esant neprivalomajam bendrininkavimui neprivalu laikytis. Šiuo atveju bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir vieno jų atlikti veiksmai kitų bendrininkų teisėms ir pareigoms įtakos nedaro. Bendrininkus visada jungia bendras interesas. Antai, patenkinus vieno ieðkinio bendrininko reikalavimŕ, b. patenkintas ir kito ieđkinio bendrininko reikalavimas. Bendrininkai procese gali dalyvauti savarankiškai, tačiau gali ir pavesti savo interesams atstovauti vienam iš bendrininkų (CPK 36, 48 str. 1 d. 6 p.). Procesinis bendrininkavimas gali atsirasti jau keliant civilinę bylą. Jis taip pat gali atsirasti rengiantis arba vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, kai bendrininkai įstoja į jau prasidėjusį procesą. Teismas, priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, turi detalizuoti, kuri sprendimo dalis susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodyti, kad išieškojimo teisė yra bendra. Priimdamas sprend.dėl kelių atsakovų, teismas privalo aptarti, ką konk-rečiai turi įvykdyti kiekvienas atsakovas, arba nurodyti, kad atsakovai atsako bendrai arba papildomai (CPK 228 str.). Procesinio bendrininkavimo instituto tikslai ir paskirtis yra dvejopi. Pirma, jis padeda taupyti ir šalių, ir teismo darbo laiką. Vietoj kelių atskirų bylų visi reikalavimai išnagrinėjami vienoje byloje. Antra, priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų ir taip išvengiama galimo sprendimų prieštaravimo. Bendrosios teisės sistemos šalyse procesinis bendrininkavimas nežinomas, ten egzistuoja grupinio ieškinio institutas (Anglija, JAV). 4.6. Procesinių teisių perėmimas Materialinėje teisėje nustatyti atvejai, kai teisinio santykio šalimi esantys asmenys gali pasikeisti. Pvz, kreditorius g.per-leisti savo reikalavimą, skolininkas – perkelti skolą kt.asmeniui. Be to, materialinių teisinių santykių subjektu asmuo gali nustoti būti ir dėl objektyvių priežasčių (dėl fiz.asmens mirties, juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo). Atsira-dus šioms aplinkybėms, materialinėje teisėje įvyksta teisių perėmimas (bendras arba dalinis). Tokių santykių subjektai, buvę civilinio proceso šalimis, iš proceso tp pasitraukia, o jų procesinės teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams. Šalies procesinių teisių ir pareigų, šiai šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui – vadinamas procesinių teisių perėmimu. CPK 41 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Pagal atsiradimo pagrindą procesinis teisių perėmimas gali būti:1) įstatyminis – kai t. perėmimas atsiranda ex officio, be šalių valios (pvz. mirus fiz.asmeniui); 2) savanoriškas – atsirandantis teisių perleidėjo ir perėmėjo sutarties pagrindu. Pagal perimamų teisių apimtį: 1) universalusis –kai perimamos/perduodamos visos t.; 2) singuliarinis – dalies teisių perėmimas/perdavimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialinėje teisėje. Todėl, iš proceso pasitraukus vienai šaliai, teismas turi sustabdyti bylą, kol paaiškės asmens materialinių teisių perėmėjas (CPK 239 str. 1 d.). Ieškovo teises perėmęs teisių perėmėjas gali ir atsisakyti įstoti į procesą, o teismas, priėmęs tokį atsisakymą, prilygstantį ieškinio atsisakymui, bylŕ nutraukia. Kai kurios material. t. ir pareigos yra grynai asmeninės, tiesiogiai susijusios su t. subjektu, todėl negali pereiti kitiems asmenims. Esant tokiems materialiniams teisiniams santykiams teisių perėmimas neleidžiamas. Tokiu atveju negali įvykti ir procesinis teisių perėmimas, o teismas bylą turi nutraukti (CPK 243 str. 7 p.). Teisių perėmėjas, įstodamas į bylą, turi legitimuotis, t.y. pateikti įrodymų, patvirtinančių t. perėmimą materialinėje teisėje, pvz., paveldėjimo t. liudijimą. Kelis teisių perėmėjus teismas privalo informuoti apie galimybę įstoti į bylą. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, į kurio vietą įstojo teisių perėmėjas. Pavyzdžiui, šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties teisių perėmėjas negali ginčyti. Taip pat teisių perėmėjui privalomi kiti šalių atlikti veiksmai: faktų pripažinimas, ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir t.t. Procesinių teisių perėmimo ir netinkamos ðalies pakeitimo tinkama skirtumai: 1)procesinių teisių perėmimo atveju vieno asmens teisės ir pareigos pereina kitam asmeniui, tuo tarpu keičiant netinkamą šalį tinkama teisių perdavimas neįmanomas dėl paprasčiausios priežasties – netinkama šalis, nebūdama materialinio teisinio santykio subjektu, neturi ko perduoti; 2) procesinio teisių perėmimo atveju visada vienas asmuo iš proceso pasitraukia, o kitas į jį įstoja. Negalimas ir teisėto perleidėjo, ir perėmėjo dalyvavimas procese. Tuo tarpu netinkama ir tinkama šalys procese gali dalyvauti kartu; 3) procesinis teisių perėmimas galimas esant bet kuriai teismo stadijai, netinkamą šalį pakeisti tinkama įmanoma tik rengiantis arba vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui; 4) keičiant netinkamą šalį tinkama, bylos nagrinėjimas atidedamas ir pradedamas iš naujo, procesinio teisių perėmimo atveju byla sustabdoma ir atnaujinama nuo tos stadijos, kai ji buvo sustabdyta. 5 tema. Tretieji civilinio proceso asmenys 5.1. Trečiųjų asmenų sąvoka, požymiai ir rūšys Trečiaisiais asmenimis laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, arba patys įstojantys į jau prasidėjusį procesą siekdami apginti savo teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, arba šalių įtraukiami į jau prasidėjusį procesą turint tikslą apginti jų teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, ir turintys savarankišką reikalavimą, susijusį su šalių ginčo objektu. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir asmenys, kurie tokio reikalavimo nors ir neturi, tačiau teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iš šalių. (Pavyzdžiui, rangovas turi sutartį su užsakovu ir su subrangovu – byloje tarp rangovo ir užsakovo subrangovas bus trečiuoju asmeniu). Mikelėnas: Tretieji asm.–asm., kurie įstoja į šalių pradėtą procesą ir dalyvauja procese arba pareikšdami savaran. interesą arba gindami savo kažkokį interesą. Tretiesiems asmenims būdingi šie požymiai: 1) jie visada įstoja į jau prasidėjusį tarp šalių procesą, t.y. procesą pradeda ne jie, o šalys; 2) teismo sprendimas gali paveikti (tiesiogiai ir netiesiogiai) jų teises, pareigas ir interesus; 3) dažniausiai tretieji asmenys nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektai ir jų materialiniai teisiniai santykiai su viena iš šalių kitokie; 4) trečiųjų asmenų interesai su šalių interesais nesutampa. Pagal materialinių teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir šalių pobūdį bei trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi tretieji asmenys skirstomi į dvi rūšis: a) tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; b) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. 5.2. Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos Tretiesiems asmenims taikomos bendrosios nuostatos: CPK 31 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis kodeksas. Dalyvaujantys byloje asmenys, sumokėję šio kodekso 111(2) straipsnyje nustatytą užmokestį, turi teisę gauti bylos medžiagos ar jos dalies kopiją. Kopija, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus, nelaikoma bylos dalimi, oficialiu dokumentu ar nuorašu. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 5.3. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus CPK 38 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, iki teismui priimant sprendimą. Jie turi visas ieškovo t. ir pareigas. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir vienos ar abiejų šalių teisiniai santykiai tokie, kad jų interesai tiesiogiai susiję su ginčo objektu. Todėl šie tretieji asmenys turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su ginčo objektu. Kartais toks trečiasis asmuo gali būti net ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektu. Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad ieškovas yra netinkamas (t.y. nustačius jį neturint reikalavimo teisės), tačiau atsisako pasitraukti iš proceso, tinkamas ieškovas į procesą įstoja kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą (CPK 37 str.) Šiuo atveju būtent jis ir yra tikrasis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas. Šios rūšies tretieji asm. nuo ieškovo skiriasi tik tuo, kad ne jie, o ieškovas pradeda procesą ir kad jų bei ieškovo interesai skiriasi. Asmuo gali įstoti į procesą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškų reikalavimų, jeigu reikalavimas pareikštas dėl to paties ginčo objekto, t.y. ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai susiję. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į procesą įstoja laikydamasis nustatytos tvarkos: jis privalo surašyti ieškininį pareiškimą, sumokėti žyminį mokestį ir t.t. Teismingumą šiuo atveju lemia bylos tarp ieškovo ir atsakovo teismingumas (CPK 141 str.). Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, ir ieškovo ieškinio dalykas paprastai sutampa, pavyzdžiui, abu reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teisę į tą patį objektą. Tačiau ieškinių dalykai gali ir skirtis, pavyzdžiui, ieškovas gali reikalauti pripažinti namo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, o trečiasis asmuo – pripažinti jam nuosavybės teisę į pusę namo. Teismas negali savo iniciatyva įtraukti į procesą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą. Nustatęs esant asm., į prasidėjusią bylą galintį įstoti su savarankišku reikalavimu, teismas tik praneša jam apie bylos, į kurią jis gali įstoti, nagrinėjimą. Treč. asm. g. įstoti į bylą iki teismui priimant sprendimą. Treč. asm. įstojus į bylą, jos nagrinėjimas t. b. atidėtas. Jeigu asm. atsisako įstoti į procesą, teismas negali spręsti jo t. ir pareigų klausimo (CPK 343 str. 2 d. 4 p.). Įstojęs į bylą jis įgyja tokias pat procesines t. ir pareigas kaip ir ieškovas. 5.4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų CPK 39 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki teismui priimant sprend., jeigu bylos išsprend. gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie g. b. įtraukiami dalyvauti byloje, t. p. šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus atsisakyti nuo ieškinio, pripa-žinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie tp neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai šalių materialinio teisinio santykio subjektai. Jie nėra susiję su ginčo objektu, vadinasi, negali turėti savarankiškos reikalavimo teisės. Tačiau šie tretieji asmenys susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių. Materialinėje teisėje yra nemažai atvejų, kai viena materialinio teisinio santykio šalis susijusi teisiniais santykiais su kitais subjektais, kurie turėtų būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pavyzdžiui, pareiškus ieškinį įgaliotiniui, perįgaliojusiam kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau apie tai nepranešusiam įgaliotojui, įgaliotinio pusėje kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų privalo įstoti į bylą ir asmuo, kuriam perduotas įgaliojimas. Prievolės neįvykdę tretieji asmenys turi įstoti į bylą kaip tretieji asmenys skolininko (atsakovo) pusėje. Kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pirkėjo pusėje turi įstoti į bylą pardavėjas, pareiškus ieškinį dėl daikto paėmimo iš pirkėjo. Bylose, kylančiose iš komiso sutarties, komisionieriaus pusėje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turėtų įstoti komitentas. Trečiasis asm., nepareiškiantis savarankiš. reikalavimų, į bylą įstoja savo iniciatyva arba į procesą įtraukiamas šalių prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 39 str.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi visas CPK 31 str. nurodytas procesines teises ir pareigas bei šalių procesines teises ir pareigas, išskyrus teises, susijusias su disponavimu ginčo dalyku ir priklausančias tik šalims (CPK 39 str. 2 d.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, gali įstoti į bylą tik ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nors įstatymas apie tai visai nekalba). Paprastai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimo ar įtraukimo į procesą pagrindas yra vienos šalies galimybė ateityje pareikšti jam regresinį ieškinį. Tačiau įmanomi atvejai, kai trečiasis asmuo ateityje gali patirti ir kitokio pobūdžio poveikį iš šalies, su kuria susijęs teisiniais santykiais. Taigi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiško reikalavimo, į procesą gali įstoti ar būti įtraukti esant dviem aplinkybėms: 1) esant tam tikriems jo ir vienos ginčo šalies materialiniams santykiams; 2) esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi, pasireiškiančiam tuo, kad būsimasis teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos šalies ir trečiojo asmens tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui, jų teisėms ir pareigoms. Tačiau teismas, išspręsdamas byla, negali kartu išspręsti ir trečiojo asmens teisių ir pareigų, susijusių su šalimi, su kuria jis turi teisinių santykių, klausimo. Tai turi būti nagrinėjama atskiroje, naujoje byloje, kur ta šalis bus ieškovas, o buvęs trečiasis asmuo – atsakovas. Tokią padėtį paprastai lemia tai, jog šalis teisę pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui įgyja tik įsiteisėjus dėl šalių priimtam teismo sprendimui. 6 tema Prokuroro, kitų valstybės institucijų, profsąjungų, įstaigų, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių viešą bei privatų interesą, dalyvavimas civiliniame procese 6.1. Prokuroro, kitų valstybės institucijų, profsąjungų, įstaigų, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių viešą bei privatų interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslas CPK 5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; 2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą - tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. CPK 55 strp.Prokur., valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, fizinių asm.,ginančių valstyb. ir kt. asm. t., dalyvavimas procese Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai as-menys g.kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kt.asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Svarbu – tik įst.numatytais atvejais, bei siekiant apginti valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (taip pat dažnai sakoma – viešus ir privačius interesus). Dabar panagrinėsime keletą įstatymuose numatytų atvejų. Prokuratūros įst. 31 straipsnis. Valstybės teisėtų interesų bei asmenų pažeistų teisių gynimas 1. Prokuroras, gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, jei: a) pažeisti neveiksnių, ribotai veiksnių, inva-lidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, interesai; b) pažeisti valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos interesus, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti; 2)Jeigu pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo nagrinėjimas priklauso kitų institucijų kompetencijai, jis persiunčiamas pagal priklausomumą. Įstatymai suteikia galimybę ir kitoms institucijoms, ne tik prokurorui, kreiptis į teismą - valstybinio valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims. Taip yra todėl, kad viešasis interesas suprantamas plačiau – prokuroras gali nežinoti apie viešo intereso pažeidimą dėl didelio užimtumo. Atvejai (sąrašas nepilnas, tik tai ką paminėjo Mikelėnas): 1) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įst. (2000 05 25) – kontrolierius gali priimti sprendimą pareikšti ieškinį teisme; 2) Produktų saugos įst. (1999 06 01) – visuomeninės vartotojų teisių apsaugos organizacijos vartotojų prašymu ar savo iniciatyva gali pareikšti ieškinį teisme; 3) Vartotojų teisių gynimo įst. (2000) – visuomeninės vartotojų organizacijos vartotojų prašymu ar savo iniciatyva; 4) Maisto įstatymas (2000 04 04) – analogiškai; 5) Autorių teisių ir gretutinių teisių įst. – kolektyvinės administravimo organizacijos turi teisę be autoriaus prašymo kreiptis į teismą dėl honoraro išieškojimo iš autorines teises pažeidusio asmens; 5)Profesinių sąjungų įst. – jei darbdavys priima sprendimą, pažeidžiantį darbuotojo interesus, profsąjunga gali ginčyti tokį sprendimą teisme (gina visų dirbančiųjų interesus, ne tik konkretaus asmens); 6) Įmonių įst. – valstybės ir savivaldybės atitinkamos institucijos; 7) Vertybinių popierių įst. – vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl investitorių interesų pažeidimo nuo finansinių maklerių neteisėtų veiksmų; 8) Vyriausybės nutarimas dėl rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybos nuostatų – ši tarnyba gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, jei jie nevykdo savo pareigų; Tam tikrais atvejais į teismą kreiptis gali ir pavienis asmuo, gindamas kito asmens interesus, pvz. NCK numato, kad niekinio sandorio negaliojimo klausimą gali iškelti bet koks asmuo, ne tik šalis (pvz. sandoriai, susiję su prekyba žmogaus organais ir t.t. – pažeidžiamas viešasis interesas). Ne bet kurie asmenys, viešosios institucijos ar organizacijos ir ne bet kada gali kreiptis į teismą, siekdami paginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą, o tik tie ir tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Jeigu įstatymai nesuteikia viešajai institucijai, visuomeninei organizacijai ar pavieniam asmeniui teisės kreiptis į teismą su pareiškimu kito asmens teisėms ar viešam interesui ginti, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį pareiškimą CPK 150 str. 1 punkto pagrindu, o jeigu byla jau iškelta, teisėjas ją turi nutraukti CPK 243 str. 1 punkto pagrindu. 6.2. Bylos iškėlimo išvardintų institucijų ir asmenų iniciatyva sąlygos. 6.3. Jų procesinės teisės ir pareigos CPK 56 straipsnis.Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, procesinės teisės Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus baigti bylą taikos sutartimi. Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Iš šio straipsnio išplaukia, kad nurodytieji organai turi procesines teises, numatytas CPK 31 str. ir 35 str. (ţr. Temą 4.2.). Prokuratūros įst. 32 straipsnis. Prokuroro teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme iškelti bei dalyvaujant jos nagrinėjime 1.) Prokuroras, rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, turi teisę: 1) reikalauti norminių ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei kitos informacijos iš valstybės valdymo organų ir jiems pavaldžių institucijų, valstybės kontrolės, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų, bankų, taip pat partijų, visuomeninių organizacijų; 2) pavesti valstybės valdymo, valstybės kontrolės organams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti išvadas; 3) šaukti piliečius bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų; 4) esant būtinumui, tiesiogiai vietose tikrinti pareišk. išdėstytas civil. interesų pažeidimų aplinkybes. 2) Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas į jų pobūdį, privalo: 1) civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme; 2) dalyvauti teismuose nagrinėjant civilines bylas, iškeltas prokuroro iniciatyva, apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus šiose bylose. Pagal galiojantį CPK, ieškinį pareiškęs prokuroras šalimi nėra laikomas. Ieškovu pripažįstamas asmuo, kurio interesais pareikštas ieškinys. Atitinkamais atvejais valstybinio valdymo institucijos turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis su pareiškimu kitų asmenų teisėms apginti. Jie laikomi ieškovais ne materialine, o procesine prasme. Valstybės institucijos, visuom. organizacijos, pavieniai asm., kreipdamiesi į teismą su pareiškimu kitų asmenų teisėms ginti, turi laikytis visų įst. numatytų reikalavimų, nustatytų ieškiniui pareikšti, išskyrus pareigą mokėti teismo išlaidas (CPK 102 str. 10 d.). Valstybės institucijos, visuom. organizacijos ir pavieniai asmenys, kreipęsi į teismą CPK 55 str. tvarka, ieškovais taip pat nėra laikomi. Kaip minėta, jie turi procesines teises ir pareigas, nurodytas CPK 31 str. Bet kadangi jie pradeda procesą, įstatymas suteikia jiems ir šalies procesines teises ir pareigas: teisę atsisakyti ieškinio, pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimą, ir kt. Antra vertus įstatymas riboja tokių asmenų procesines teises: draudžia sudaryti taikos sutartį, jiems negali būti pareikštas priešinis ieškinys, tokių asmenų savo pareikšto ieškinio atsisakymas nėra pagrindas teismui nutraukti bylą, jeigu asmuo, kurio teisėms ar interesams ginti pareikštas ieškinys, reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. 6.4. Valstybinio valdymo organų įtraukimas arba įstojimas į procesą duoti išvadą byloje CPK 55 straipsnis.Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, dalyvavimas procese Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas, ir kad gintų asmenų teises ir valstybės interesus. Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga. Pagal galiojantį CPK, valstybės institucijos gali dalyvauti procese ir ginti kito asmens teises ne tik pareikšdamos ieškinį, bet ir pateikdamos išvadą byloje. Visuomeninės organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys neturi teisės tokiu būdu dalyvauti procese. Valstybės valdymo institucijų galimybė dalyvauti procese pateikiant išvadą susijusi su jų vykdomomis funkcijomis. Pvz. globos ir rūpybos institucijos pateikia išvadą bylose dėl tėvystės teisių atėmimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl įvaikinimo panaikinimo ir t.t. 6.5. Jų procesinės teisės ir pareigos CPK 56 straipsnis.Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, procesinės teisės Valstybinio valdymo organai, dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti, gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. Valstybės valdymo institucijos gali įstoti į procesą išvadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva. Dalyvaudamos procese šiuo būdu, valstybės valdymo institucijos yra suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme, nes savo dalyvavimu procese siekia, kad būsimas teismo sprendimas atitiktų jų tarnybinius interesus. Toks tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi valstybės valdymo institucijas padeda atriboti nuo ekspertų. Ekspertas nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi, jis negali įstoti į bylą savo iniciatyva. Į procesą valstybės valdymo institucijos įstoja arba teismo įtraukiamos esant antrajai arba trečiajai civilinio proceso stadijai. Tačiau galimas valstybės valdymo institucijos dalyvavimas ir kitose proceso stadijose, pvz., vykdymo stadijoje, kai vykdomas teismo sprendimas, susijęs su vaiko perdavimu vienam iš tėvų arba globos ir rūpybos organui. Savo išvadą teismui valdymo institucija išdėsto raštu, ją pasirašo institucijos vadovas. Tokia rašytinė išvada gali būti laikoma rašytiniu įrodymu (CPK 73 str.). Bylos nagrinėjime dalyvauja valstybės institucijos atstovas: jis balsu perskaito išvadą, atsako į teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų klausimus dėl išvados bei dalyvauja teisminiuose ginčuose (CPK 204, 207 str.). Tačiau tokie institucijų atstovų paaiškinimai įrodymais nėra laikomi. Valstybės valdymo institucijos išvada nėra privaloma teismui – jis gali ja nesivadovauti, tačiau turi savo nesivadovavimą paremti argumentais. 6.6. Valstybinio valdymo organų, dalyvaujančių civiliniame procese, rūšys (???)
Šį darbą sudaro 11540 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Teisės konspektas
- 15 psl., (11540 ž.)
- Word failas 208 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį konspektą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
