Būti kitokiam – kančia ar privalumas užsienio ir lietuvių literatūroje?

Būti kitokiam – kančia ar privalumas Užsienio ir Lietuvių literatūroje?

Buvimas kitokiu, savitumo paieškos - ši tema dabartinėje visuomenėje yra viena iš dažniausiai nagrinėjamų, opiausių problemų, kuomet kalba pasisuka apie buvimo šiek tiek kitokiu pasekmes. Išsiskirti iš minios savo gyvenimo būdu, mąstysena ar išvaizda, dažnai reiškia atskirtį bei nepripažinimą, tačiau kitoniškumas ne visada gali būti charakterizuojamas, lyg bloga savybė. Kaip Amerikiečių vienuolis ir rašytojas Thomas Merton sakė: ,,Būti šventam – reiškia būti savimi“,- net jei tai reikštų, jog būsi atstumtas vien dėl to jog netelpi į kažkieno kito sukurtus rėmus. Žmonės iš pradžių yra įpratę visuose dalykuose ieškoti ko nors blogo, o tik paskui pasižiūrėti iš optimistiškosios pusės. Taip yra ir su kitoniškumu, kuomet ne visi pastebi šios savybės teigiamas puses.

Atskirtis netelpant į visuomenės apibrėžtus rėmus puikiai atsiskleidžia XXa. Užsienio literatūroje. Visų pirma norėčiau pakalbėti apie prancūzų filologo, rašytojo ir teatro režisieriaus, Albero Kamiu absurdo romaną ,,Svetimas“. Jame pabrėžiamas protagonisto Merso abejingumas, nerūpestingumas ir visuomenės smerkimas už ,,kitokį“ jo elgesį. Pagrindinis veikėjas man pasirodė esąs labai atsipalaidavęs žmogus, kartais net per daug, jis vis kartodavo frazę ,,man vis tiek“, kuri galų gale jį pasmerkė mirčiai. Prisiminkime knygos epizodą apie Merso mamos laidotuves, atvykęs jis nenori, kad karstas būtų atidengtas, prie jo iš nuovargio net užsnūsta, rūko. Ir nors labai mylėjo savo mamą, elgėsi taip, lyg šių jausmų nebūtų ir lyg tai būtų eilinė diena. Po laidotuvių kitą dieną jis jau linksminosi su savo moterimi – Mari. Tai parodo pagrindinio veikėjo nerūpestingumą ir požiūrį į gyvenimą, dėl kurio Merso nebuvo labai mėgiamas. Kitas knygos epizodas yra kiek svarbesnis kalbant apie kitoniškumą. Merso padeda savo kaimynui Reimonui atkeršyti už neištikimą meilužę. Už tai Reimonas jį ir Mari apdovanoja savaitgaliu prie jūros pas jo draugą. Išėjus pasivaikščioti vyrai netikėtai sutinka įpykusius arabus, kurie negali atleisti už tai, ką Merso padarė Reimono meilužei. Staiga jo rankose atsiranda pistoletas ir apakintas saulės, jis nušauna vieną iš jų, paleidęs net 5 šūvius. Merso tampa žmogžudžiu ir kūrinio absurdiškumas pasireiškia tada, kai yra nuteisiamas mirčiai už empatijos nejautimą per motinos laidotuves, o ne dėl žmogžudystės. Taigi šiame kūrinyje kitoniškumo blogoji pusė atsiskleidžia susvetimėjus su visuomene ir dėl kitokio lengvabūdiško požiūrio į pasaulį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!