Binkio, Gedos ir Beresnevičiaus santykis su tradicija

Visų trijų autorių – Binkio, Gedos ir Beresnevičiaus, tekstuose yra matomas aiškus dialogas su tradicija. Šių autorių kūriniuose atsiskleidžia aiškus maišto prieš tradiciją motyvas. Ryškiausias jis futuristo Kazio Binkio eilėraščiuose. Jis pašaipus, jaučiama ironija. Lietuvos klasikų literatūrą prilygina „Lietuvos šienui“, taip pat po vienu eilėraščiu palieką pastabą „Saulė – maždaug kaip pas Maironį“, tai tarsi atsainumo gestas. Maištas vyrauja ir Beresnevičiaus literatūriniuose anekdotuose. Autorius anekdotą kuria suvesdamas į vieną erdvę kelis priešingo pobūdžio autorius, pavyzdžiui, Binkį, Žemaitę ir Kudirką. Visi veikėjai supaprastinami, paliekami jų stereotipiniai pavidalai. Pašiepia lietuvių literatūrą aiškindamas, kaip ši atsirado („žliumbiant“ Donelaičiui, Rėzai ir Vydūnui). Turbūt mažiausias matomas pasipriešinimas tradicijai yra Gedos sonetuose. Pavadina sonetus „Maironio mirtimi“. Kuomet tradicijos tikslas palaikyti klasikų gyvybę. Taip numarina ne tik Maironį, bet ir Baranauską, pamini „nuplikusį Šilelį“.
Tačiau Gedos tradicijos sumenkinimas kitoks nei kitų dviejų autorių. Šio maištas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!