ĮŽANGA
Bibliotekininkystės objekto klausimas yra probleminis. Negana to, kad bibliotekininkystės objektą sąlygojo istorinis, technologinis ir mokslinis kontekstai, joje nuolat vyksta diferencijos ir integracijos procesai.
Biblioteka – vienas žymiausių ir įdomiausių reiškinių, ji egzistavo dar prieš mūsų erą ir yra ta vieta, kur surenkama, laikoma ir saugojama žmonijos išmintis, perduodama iš kartos į kartą. Tradiciškai, tai yra knygų saugykla ir vieta ramioms studijoms. Žinių saugyklos koncepcija – bet kokios bibliotekos pagrindas. Bibliotekos kaupia informaciją, ją rūšiuoja, saugo ir pateikia dabartiniam ir ateities vartotojui.
Tradicinė bibliotekininkystės mokslo samprata tiria bibliotekas. Ilgą laiką pats bibliotekininkystės mokslas buvo suprantamas vien praktinių faktų kaupimu ir apibendrinimu. Pasikeitus bibliotekinės veiklos pobūdžiui ir vaidmeniui ši tradicinė bibliotekininkystės objekto samprata pasidarė nepajėgi paaiškinti visų iškylančių problemų. Ieškant bibliotekininkystės mokslo specifikos bandoma atsakyti, kas būdinga tik bibliotekai.
Pradedama suprasti, jog bibliotekinės praktikos tyrimai duoda praktinius rezultatus, kuriuos vertinant taip pat reikia teorinio pagrindo. Bibliotekininkystės mokslo raidoje buvo iškelta įvairių objektų versijų, kurias ir aptarsime šiame referate.
BIBLIOTEKININKYSTĖS MOKSLAS
Bibliotekininkystė kaip savarankiška mokslo ir studijų disciplina Lietuvoje ir visame pasaulyje pradėjo formuotis XIX a. humanitarinių mokslų (istorijos, literatūros istorijos, bibliografijos ir kt.) kontekste, vėliau joje ėmė dominuoti socialinė paradigma, traktuojanti bibliotekas ne kaip uždaras dokumentų saugyklas, o kaip visuomeninę instituciją, turinčią aiškiai apibrėžtą socialinę atsakomybę. Automatizuotų paieškų sistemų diegimas XX a. antrojoje pusėje bibliotekose pakeitė jų orientaciją iš kultūros-švietimo įstaigų į informacijos įstaigas. Paskutinių dešimtmečių bibliotekininkystės raida buvo sąlygota revoliucinių permainų informacijos kaupimo ir apdorojimo bei prieinamumo požiūriais, radosi virtualios bibliotekos, iš esmės kvestionuojančios tradicinę bibliotekos ir bibliotekininkystės sampratą. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslas yra komunikacijos ir informacijos mokslų šaka, nagrinėjanti žinių ir informacijos kaupimo, organizavimo, saugojimo ir prieinamumo vartotojams principus specialiose socialinės komunikacijos institucijose: bibliotekose, informacijos tarnybose bei centruose ir pan.
BIBLIOTEKININKYSTĖS MOKSLO OBJEKTAS
Sparčiai besiformuojančiame bibliotekininkystės moksle objekto supratimą stipriai veikia sveiko proto ir mokslinio mąstymo prieštara. Vadovaujantis sveiku protu , klausimas, ką turi tirti bibliotekininkystės mokslas,...
Šį darbą sudaro 1707 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!