Kiekvienais metais atrenkamų vertybių kriterijai tampa vis griežtesni, didėja atsakomybė už įrašytų objektų universalių verčių išsaugojimą.
Lietuva turi 4 objektus įtrauktus į pasaulio paveldo sąrašą – Vilniaus senamiestį (1994 m.), Kuršių nerija (bendra nominacija su Rusijos Federacija, 2000 m.), Kernavės archeologinę vietovę (2004 m.) ir F. G. W. Struvės geodezinį lanką (bendra dešimties valstybių nominacija 2005 m.).
Šiame referate ketinama aptarti kriterijus dėl patekimo į šį sąrašą. Plačiau bus išnagrinėtos Kernavės kultūrinio rezervato (jau įrašytos į sąrašą) ir Trakų istorinio nacionalinio parko motyvacijos (pretenduojančio).
Rašant referatą bus naudojama informacija iš UNESCO internetinių portalų (Lietuvos ir užsienio), kur pateikiama visi naujausi ir svarbiausi duomenys apie pasaulio paveldo sąraša, mokymo vadovas „Pasaulio paveldas - jaunimo rankose“ skirtas jaunimui susipažinti su pasaulio paveldu taip pat straipsnių rinkinį iš 2003 m. vykusios konferencijos apie Trakų įtraukimą į paveldo sąrašą - „Trakų istorinis nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose poreikis ir galimybės“, Pasaulio paveldo įgyvendinimo gaires ir kitus šaltinius.
ISTORINIS KONTEKSTAS
UNESCO kartu su nevyriausybine organizacija Tarptautine paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS) pradėjo rengti Kultūros paveldo konvenciją. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Tarptautinė gamtosaugos sąjunga (IUCN, dar žinoma kaip Pasaulio apsaugos sąjunga) pasiūlė gamtos ir kultūros paveldo vietovių apsaugos nuostatas sujungti į vieną teisinį aktą. Šis pasiūlymas buvo pateiktas 1972 m. rugsėjo mėnesį Stokholme (Švedija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje žmogaus aplinkos tema. Po dvidešimties metų (1992 m.) surengtas Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikimas. Taip buvo sukurtas pagrindas parengti tarptautinį išskirtinės visuotinės reikšmės kultūros bei gamtos paveldo apsaugos dokumentą. Stokholmo konferencija pavedė UNESCO, specializuotai Jungtinių Tautų institucijai, vienintelei turinčiai plačius pasaulinius įgaliojimus švietimo, mokslo ir kultūros srityse, parengti kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos projektą.
Praėjus keletui mėnesių po Jungtinių Tautų konferencijos žmogaus aplinkos tema Stokholme, 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje (Prancūzija) vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu buvo priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija....
Šį darbą sudaro 2080 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!